Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2014 m. gruodis

Jehova apsčiai atlygina visiems, kieno dvasia dosni

Jehova apsčiai atlygina visiems, kieno dvasia dosni

KŪRĖJAS davė mums neįkainojamą dovaną — valios laisvę. Visiems, kurie šia dovana naudojasi ne savo egoizmui tenkinti, o Kūrėjui šlovinti, jo vardui aukštinti ir jo didiems sumanymams remti, jis apsčiai atlygina. Jehovai nemiela, jei žmogus jam paklūsta grasinamas ar prievarta spaudžiamas. Dievas vertina atsidavimą iš meilės ir dėkingumo.

Štai izraelitams esant Sinajaus dykumoje, Jehova davė nurodymą pastatyti padangtę — jo garbinimo vietą. Jis prisakė: „Padarykite tarp savųjų rinkliavą Viešpačiui. Kiekvienas, dosnios širdies skatinamas, teatneša Viešpačiui auką“ (Iš 35:5). Žmogus galėjo aukoti, ką įstengė, ir jo savanoriška auka, nesvarbu kokia ir kokios vertės, turėjo būti panaudota tinkamai — Dievo tikslams įgyvendinti. Kaip izraelitai atsiliepė į minėtą raginimą?

„Visi tie, kurių širdis buvo dosni ir kuriuos skatino jų dvasia“ aukojo noriai. Jehovos numatytam darbui vyrai ir moterys pridovanojo visko: segių, auskarų, žiedų, auksinių, sidabrinių bei varinių daiktų, mėlynų, violetinių ir tamsiai raudonų siūlų, plonos drobės, ožkos vilnos, raudonai dažytų avikailių, ruonių odos, akacijos medienos, brangakmenių, kvepalų, aliejaus. Galop gėrybių „buvo daugiau, negu gana darbui padaryti“ (Iš 35:21-24, 27-29; 36:7).

Jehovą labiausiai džiugino ne pačios aukos, o aukotojų, norinčių remti tyrą garbinimą, dosni dvasia. Be to, izraelitai buvo pasiruošę skirti šiam darbui savo laiką ir jėgas. „Visos nagingos moterys verpė rankomis“, — sakoma Biblijoje. Tos moterys, „širdies skatinamos, verpė ožkos vilną“. O izraelitui Becaleliui Jehova davė „išminties, proto, pažinimo ir sugebėjimo gaminti dirbinius“. Ne tik jį, bet ir kitą vyrą, Oholiabą, Dievas pripildė išmanymo atlikti pavestą darbą (Iš 35:25, 26, 30-35).

Ragindamas izraelitus aukoti, Jehova gerai žinojo, kad kiekvienas „dosnios širdies“ žmogus rems jo garbinimo padangtės statybą. O jis pats apsčiai atlygino visiems iš širdies aukojantiems savo tarnams, teikdamas jiems pagalbą ir beribį džiaugsmą. Taip laimindamas savo garbintojus už jų dosnią dvasią, Jehova parodė, kad nieko — nei išteklių, nei išmanymo — nestokoja tie, kas vykdo jo valią (Ps 34:10 [34:9, Brb]). Be abejo, ir tu, jei tik noriai tarnausi Jehovai, būsi didžiai jo laiminamas.