Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kodėl turime būti šventi

Kodėl turime būti šventi

„Būkite šventi“ (KUN 11:45, Brb).

1. Kodėl mums verta pasigilinti į Kunigų knygą?

KUNIGŲ knygoje šventumas minimas dažniau nei bet kur kitur Biblijoje. Kadangi Jehova reikalauja šventumo iš visų savo garbintojų, į Kunigų knygą verta pasigilinti ir mums. Suprasime, kaip galime parodyti, kad minėto Jehovos reikalavimo paisome.

2. Kuo Kunigų knyga ypatinga?

2 Kaip ir visas Šventasis Raštas, Dievo pranašo Mozės parašyta Kunigų knyga yra naudinga mokyti (2 Tim 3:16). Tekste originalo kalba kiekviename knygos skyriuje Jehovos vardą randame vidutiniškai po dešimt kartų. Perpratę Kunigų knygos esmę, pajusime dar didesnę paskatą vengti visko, kas Dievo vardui užtrauktų nešlovę (Kun 22:32). Knygoje dažnai vartojama frazė „aš esu Jehova“ (NW) turėtų priminti, kaip svarbu Dievui paklusti. Šiame ir kitame straipsnyje aptarsime keletą vertingų Kunigų knygoje randamų principų, padedančių mums, Dievo tarnams, būti šventiems.

ŠVENTUMAS — BŪTINAS

3, 4. Ką vaizduoja Aarono ir jo sūnų apiplovimas? (Žiūrėk paveikslėlį puslapio viršuje.)

3 Perskaityk Kunigų 8:5, 6. Jehova paskyrė Aaroną tarnauti vyriausiuoju Izraelio tautos kunigu. Jo sūnūs irgi  turėjo būti kunigai. Aaronas vaizduoja Jėzų Kristų, jo sūnūs — šventąja dvasia pateptus Kristaus sekėjus. Bet ar tai, kad Aaronas buvo apiplautas, vaizduoja Jėzaus apvalymą? Ne, Jėzus buvo be nuodėmės, nesuteptas, todėl apvalyti jo nereikėjo (Hbr 7:26; 9:14). O Aaroną reikėjo. Po apiplovimo šis jau galėjo tinkamai vaizduoti Jėzų, Dievo akyse švarų ir teisų. O ką vaizduoja Aarono sūnų apiplovimas?

4 Aarono sūnų apiplovimas vaizduoja apvalymą tų, kuriuos Jehova pasirinko tarnauti kunigais danguje. Ar dvasia pateptųjų apvalymas — tai jų krikštas? Ne, krikštas nuodėmių nenuplauna; ši ceremonija tiesiog liudija, kad žmogus besąlygiškai pasiaukoja Jehovai. Pateptieji yra apvalomi „per žodį“, kai įsiklauso į Kristaus mokymus ir laikosi jų savo gyvenime (Ef 5:25-27). Šitaip jie tampa švarūs ir šventi. O kaip yra su tais, kurie vadinami „kitomis avimis“? (Jn 10:16)

5. Kodėl galima sakyti, kad krikščionys, priklausantys prie „kitų avių“, yra apvalomi Dievo Žodžiu?

5 Aarono sūnūs nevaizduoja „milžiniškos minios“ Jėzaus „kitų avių“ (Apr 7:9). Tad kyla klausimas: ar pasikrikštiję Jehovos garbintojai, puoselėjantys viltį amžinai gyventi žemėje, irgi yra šventi ir apvalomi Dievo Žodžiu? Taip. Tikėjimas Biblijos žodžiais apie tai, kokią galią turi pralietas Jėzaus kraujas, skatina juos šlovinti Jehovą „dieną naktį“ (Apr 7:13-15). Kiekvienas krikščionis, tiek iš pateptųjų, tiek iš „kitų avių“, yra valomas nuolat. Tokio proceso rezultatas — nepriekaištingas krikščionių elgesys (1 Pt 2:12). Kaip džiaugiasi Jehova, matydamas, kad visi jo garbintojai yra tyri, vieningi, ištikimai seka savo Ganytoją Jėzų ir mielai jam paklūsta!

6. Kodėl turime nuolat save tikrinti?

6 Jehovos reikalavimas, kad Izraelio kunigai apsiplautų ir būtų švarūs, mums šiandieną turi didelę reikšmę. Tie, kas ima studijuoti su mumis Bibliją, neretai pastebi, kokios švarios mūsų sueigų salės, kaip tvarkingai atrodome. Tačiau nepamirštame, kad visi, kas kopia į „Viešpaties kalną“ — nori teisingai garbinti Jehovą, — privalo turėti ir tyrą širdį. (Perskaityk Psalmyno 24:3, 4; Iz 2:2, 3.) Švarus turi būti ne tik Dievo tarnų kūnas. Apvalyti reikia ir protą bei širdį. Tad svarbu nuolat save tikrinti. Kartais, kad būtume šventi, galbūt teks nemažai ką pakeisti (2 Kor 13:5). Pavyzdžiui, jei kuris nors pasikrikštijęs asmuo žiūri pornografiją, turėtų pamąstyti: „Ar taip elgdamasis esu šventas?“ Tada tesikreipia pagalbos, kad šį netyrą įprotį nugalėtų (Jok 5:14).

ŠVENTUMAS NEATSIEJAMAS NUO KLUSNUMO

7. Kokį pavyzdį paliko Jėzus ir ką tai turi bendra su ceremonija, aprašyta Kunigų 8:22-24?

7 Aaroną ir jo sūnus paskiriant pirmaisiais Izraelio kunigais, avino krauju reikėjo patepti jų dešinę ausį, taip pat dešinės rankos ir dešinės kojos nykštį. (Perskaityk Kunigų 8:22-24.) Toks kraujo panaudojimas reiškė, kad kunigai savo pareigas eis klusniai. Puikų pavyzdį pateptiesiems ir „kitoms avims“ paliko mūsų Vyriausiasis Kunigas Jėzus. Jo ausys visad klausė Jehovos balso, rankos vykdė jo valią, kojos niekad nenukrypo nuo šventos tarnystės kelio (Jn 4:31-34).

8. Kas būtina visiems Jehovos garbintojams?

 8 Tiek pateptieji krikščionys, tiek Jėzaus „kitos avys“ privalo sekti savo Vyriausiojo Kunigo, ištikimo Jehovos tarno, pėdomis. Visiems mums būtina klusniai laikytis nurodymų, užrašytų Biblijoje, ir saugotis, kad neliūdintume Dievo šventosios dvasios (Ef 4:30). Jehovos garbintojai turi paklusti Biblijos raginimui: „Tiesinkite takus po savo kojomis“ (Hbr 12:13).

9. Ką pasakė trys broliai, dirbę su Vadovaujančiosios tarybos nariais, ir kodėl tau verta apmąstyti jų žodžius?

9 Atkreipkime dėmesį, ką pasakė trys žemiškąją viltį puoselėjantys broliai, ilgus metus darbavęsi su Vadovaujančiosios tarybos nariais. Pirmasis kalbėjo: „Ši tarnyba iš tiesų ypatinga. Tačiau artimai su tais broliais bendradarbiaudamas vis matydavau, kad jie, nors patepti šventąja dvasia, yra netobuli. Vienas iš mano tikslų per visą tą laiką buvo klausyti tų, kurie mums vadovauja.“ Antrasis brolis sakė: „Tokios Biblijos eilutės kaip 2 Korintiečiams 10:5, kur kalbama apie klusnumą Kristui, padėjo man būti klusniam ir darbuotis išvien su tais, kam pavesta vadovauti. Stengiuosi paklusti iš visos širdies.“ Trečiasis brolis sakė: „Kad mylime, ką Jehova myli, ir nekenčiame, ko jis nekenčia, taip pat kad nuolat leidžiamės jo vadovaujami ir darome, kas jam patinka, bus akivaizdu, jei paklusime jo organizacijai ir tiems, ką jis pasitelkia savo sumanymams dėl žemės įgyvendinti.“ Didelį įspūdį jam padarė brolio Neitano Noro, vėliau tapusio Vadovaujančiosios tarybos nariu, klusnumas. 1925 metais, kai Sargybos bokšte buvo išspausdintas straipsnis „Tautos gimimas“, kai kurie abejojo čia išdėstytomis mintimis, bet brolis Noras su viskuo mielai sutiko. Apmąstyk trijų minėtų brolių žodžius. Tai įkvėps tau ryžto būti klusniam Jehovai ir likti šventam.

ŠVENTI DIEVO TARNAI PAKLŪSTA JO ĮSTATYMUI DĖL KRAUJO

10. Kiek svarbu paklusti Dievo įstatymui dėl kraujo?

10 Perskaityk Kunigų 17:10. Jehova įsakė izraelitams nevalgyti jokio kraujo. Susilaikyti nuo kraujo, tiek gyvūno, tiek žmogaus, būtina ir krikščionims (Apd 15:28, 29). Tikrai nenorime būti tie, prieš kuriuos Jehova atsuktų savo veidą ir pašalintų iš savo garbintojų tautos. Apie tai net baisu pagalvoti. Todėl minėto priesako laikomės. Mes mylime Jehovą ir trokštame jam paklusti. Net jei mūsų gyvybei grėstų pavojus, ryžtingai darysime tai, kas teisu Dievo akyse, ir nuo kraujo susilaikysime. Žinome, kad žmonės, nepažįstantys Jehovos, nevykdantys jo valios, gali iš mūsų šaipytis. Jie galbūt ims įkalbinėti ar net reikalauti elgtis prieš mūsų sąžinę. Bet mums svarbiausia paklusti Jehovai (Jud 17, 18). Kas padėtų būti dar tvirčiau pasiryžusiems susilaikyti nuo kraujo — jo nevalgyti, taip pat atsisakyti kraujo perpylimo? (Įst 12:23)

11. Kodėl galime sakyti, kad kraujo panaudojimas Permaldavimo dieną nebuvo tik paprastas ritualas?

11 Dievo požiūrį į kraują geriau suprasime pasigilinę į tai, ką senovės Izraelyje su gyvulių krauju darė vyriausiasis kunigas Permaldavimo dieną. Kraujas buvo naudojamas ypatingam tikslui: atlikti permaldavimą už  nuodėmes, kad Dievo garbintojai sulauktų jo atleidimo ir išlaikytų su juo artimą bendrystę. Jaučio kraujo ir ožio kraujo reikėjo pašlakstyti virš sandoros skrynios ir priešais ją (Kun 16:14, 15, 19). Dėl šito kraujo Jehova galėjo atleisti izraelitų nuodėmes. Dievas, be to, buvo pasakęs, kad jei žmogus užmuštų gyvą padarą maistui, jo kraują turi išlieti ir užkasti, jokiu būdu nevalgyti, „nes kiekvieno gyvūno gyvybė yra jo kraujas“ (Kun 17:11-14). Ar visa tai buvo tik nereikšmingi ritualai? Tikrai ne. Kraujo šlakstymas Permaldavimo dieną, taip pat įstatymas išlieti jį žemėn dera su ankstesniu Jehovos priesaku Nojui ir jo palikuonims (Pr 9:3-6). Taigi Dievas buvo uždraudęs vartoti kraują gyvybei palaikyti. Kuo tai reikšminga krikščionims?

12. Kaip laiške krikščionims hebrajams Paulius susiejo kraują ir nuodėmių atleidimą?

12 Apaštalas Paulius krikščionims hebrajams aiškino, kad kraujas turi galią apvalyti. Jis rašė: „Pagal Įstatymą beveik viskas apvaloma krauju ir be kraujo praliejimo nėra atleidimo“ (Hbr 9:22). Bet gyvulių atnašos, nors buvo reikalingos, visiškai atpirkti nuodėmių negalėjo. Anot Pauliaus, tos atnašos izraelitams primindavo, kad yra nusidėjėliai ir kad jų nuodėmėms galutinai panaikinti reikia daug didesnės aukos. Taigi Įstatymas buvo „būsimųjų gėrybių šešėlis, o ne pati esmė“ (Hbr 10:1-4). O kaip žmonėms tapo prieinamas visiškas nuodėmių atleidimas?

13. Ką tu jauti, žinodamas, kad Jehova danguje pripažino Jėzaus kraujo vertę?

13 Perskaityk Efeziečiams 1:7. Pasiaukojama Jėzaus Kristaus mirtis visiems, kas myli jį ir jo Tėvą, turi didžiulę reikšmę (Gal 2:20). Tačiau išlaisvinimas iš nuodėmės mums pasiekiamas tik dėl to, kas įvyko po Jėzaus mirties ir prikėlimo. Štai pagal Mozės  įstatymą Permaldavimo dieną vyriausiasis kunigas turėjo paimti truputį paaukotų gyvulių kraujo ir atnešti Jehovos akivaizdon — į padangtės (vėliau Saliamono šventyklos) Šventų švenčiausiąją (Kun 16:11-15). Panašiai ir prikeltas Jėzus įžengė į patį dangų ir prisistatė Jehovai, kad jo kraujo vertė būtų pripažinta (Hbr 9:6, 7, 11-14, 24-28). Kadangi suvokiame, kokia vertinga Jėzaus auka, ir esame už ją labai dėkingi, mūsų nuodėmės yra atleistos ir mūsų sąžinė švari. Argi dėl to nesidžiaugiame?

14, 15. Kodėl svarbu gerai suprasti Jehovos įstatymą dėl kraujo ir jo laikytis?

14 Ar dabar geriau supranti, kodėl Jehova liepia mums susilaikyti nuo bet kokio kraujo ir kodėl kraujas jo akyse yra šventas? (Kun 17:10) Dievo požiūriu, kraujas — tai gyvybė (Pr 9:4). Ar sutinki, kad ir mums būtina turėti tokį požiūrį ir paklusti Jehovos paliepimui nuo kraujo susilaikyti? Taikius santykius su Jehova išsaugosime tik jei pripažinsime, kokia vertinga yra Jėzaus išperkamoji auka, ir gerai suprasime, kokią ypatingą reikšmę Dievui turi kraujas (Kol 1:19, 20).

15 Bet kuriam iš mūsų gali tekti netikėtai apsispręsti dėl kraujo perpylimo, kraujo frakcijų panaudojimo ar įvairių su krauju susijusių gydymo procedūrų. Tokioje situacijoje gali atsidurti mūsų šeimos narys ar geras draugas. Todėl svarbu melsti Jehovą pagalbos, kruopščiai šį klausimą ištyrinėti ir kritiškiems atvejams pasiruošti iš anksto. Staiga prireikus apsispręsti nesusvyruosime ir tvirtai laikysimės savo pozicijos. Juk tikrai nenorime daryti to, ką Dievo Žodis smerkia, ir liūdinti Jehovos širdį. Nemažai medikų ir kraujo perpylimo šalininkų ragina žmones aukoti savo kraują ir šitaip gelbėti kitų gyvybę. Tačiau mes, šventa Dievo garbintojų tauta, žinome, kad Kūrėjas vienintelis turi teisę nustatyti, kaip dera kraują naudoti. Kraujas jam yra šventas. Turime būti pasiryžę jo įstatymams paklusti. Šventu elgesiu parodykime, kad Jėzaus kraują, gelbstintį žmonių gyvybę, labai vertiname ir pripažįstame, jog tik dėl šito kraujo galime gauti nuodėmių atleidimą ir amžiną gyvenimą (Jn 3:16).

Ar esi pasiryžęs paklusti Jehovos įstatymui dėl kraujo? (žiūrėk 14 ir 15 pastraipas)

KODĖL JEHOVA NORI, KAD BŪTUME ŠVENTI

16. Kodėl Jehovos garbintojai turi būti šventi?

16 Išlaisvinęs izraelitus iš Egipto vergijos, Jehova jiems pasakė: „Kadangi aš esu Viešpats, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas, jūs būsite šventi, nes aš esu šventas!“ (Kun 11:45) Mintis aiški: šventojo Dievo Jehovos garbintojai patys privalėjo būti šventi. Šis Kunigų knygoje užrašytas Jehovos reikalavimas jo tarnams galioja ir šiandien, tuo nė kiek neabejojame.

17. Ką po šių studijų galėtum pasakyti apie Kunigų knygą?

17 Patyrinėti kai kurias eilutes iš Kunigų knygos buvo išties naudinga. Studijuodamas straipsnį, tikėtina, geriau suvokei, kokia vertinga yra ši Biblijos knyga, taip pat kodėl turime būti šventi. Ko dar iš Kunigų knygos galėtume pasimokyti apie tai, kaip turėtume garbinti Dievą? Aptarimą tęsime kitame straipsnyje.