Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2014 m. rugsėjis

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Ar iš Dovydo žodžių, randamų Psalmyno 37:25, ir Jėzaus pažado, užrašyto Mato 6:33, galime daryti išvadą, kad Jehova niekada neleis krikščionims alkanauti?

Karalius Dovydas rašė: „Nemačiau nei Dievo palikto teisiojo, nei jo vaikų, prašančių duonos.“ Šiuos žodžius karalius pasakė iš savo patirties. Visą gyvenimą jis jautėsi Dievo globojamas (Ps 37:25). Tačiau tie Dovydo žodžiai nereiškia nei kad Dievo tarnai nieko nestokodavo praeityje, nei kad nestokos ateityje.

Kartais vargdavo ir pats Dovydas. Pavyzdžiui, taip buvo, kai jis bėgo nuo karaliaus Sauliaus. Baigėsi maistas, tad Dovydui teko prašyti duonos sau ir su juo buvusiems vyrams (1 Sam 21:2-7 [21:1-6, Brb]). Tačiau net ir aną sunkią valandą jis žinojo, kad Dievas jo nepaliko. Biblijoje niekur nerandame parašyta, jog Dovydas tam, kad prasimaitintų, turėjo elgetauti.

Mato 6:33 užrašytas Jėzaus patikinimas, jog Dievas savo ištikimais tarnais, kuriems svarbiausia yra darbuotis dėl Karalystės, tikrai pasirūpins. „Pirmiausia ieškokite karalystės ir jo teisumo, — skatino Jėzus, — o visa tai bus jums pridėta.“ Vis dėlto Jėzus pasakė, kad persekiojamiems jo dvasiniams broliams gali tekti kęsti alkį (Mt 25:35, 37, 40). Tokia bėda antai neaplenkė apaštalo Pauliaus, jam pasitaikydavo ir alkti, ir trokšti (2 Kor 11:27).

Jehova įspėja, jog būsime vienaip ar kitaip persekiojami. Kai, užklupti negandų, stengiamės atremti Šėtono metamus kaltinimus, Jehova gali leisti patirti visokį nepriteklių (Job 2:3-5). Štai mūsų bendratikius, nacių uždarytus į koncentracijos stovyklas, spaudė sunkūs mėginimai. Ten jiems nuolat stigo maisto. Piktasis šitaip bandė palaužti šių krikščionių ištikimybę Dievui. Atsidavę broliai ir sesės liko klusnūs Jehovai ir jis neapleido savo tarnų. Kaip anuomet Dievas neužkirto kelio negandai, taip ir dabar kiekvienam krikščioniui leidžia patirti įvairius mėginimus. Tačiau galime neabejoti, jog Dievas palaikys visus, kas kenčia dėl jo vardo (1 Kor 10:13). Nuolat atminkime, kas užrašyta Filipiečiams 1:29: „Jums suteikta garbė dėl Kristaus — ne vien tikėti jį, bet dėl jo ir kentėti.“

Jehova garantuoja būsiąs su savo tarnais. Izaijo 54:17 pasakyta: „Joks ginklas, nukaltas tau pulti, neatneš sėkmės.“ Šiuo ir panašiais pažadais Dievas laiduoja saugumą savo garbintojų bendrijai. Bet pavieniai krikščionys gali būti išbandomi ir net prarasti gyvybę.