Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2014 m. gegužė

Mano maistas — vykdyti Dievo valią

Mano maistas — vykdyti Dievo valią

Kas tave ypač džiugina? Gal šilti santykiai su sutuoktiniu, savo atžalomis, su bičiuliu? Tikėtina, tau malonu su artimais žmonėmis susėsti prie stalo, pasivaišinti. Bet argi ne dar smagiau yra vykdyti Dievo valią, gilintis į jo Žodį ir garsinti gerąją naujieną?

Senovės Izraelio karalius Dovydas giesmėje šlovino Kūrėją: „Mano džiaugsmas — vykdyti tavo valią, mano Dieve, tavo Įstatymą turiu širdyje!“ (Ps 40:9 [40:8, Brb]) Nors patyrė nemažai vargų ir sunkumų, Dovydas iš širdies džiaugėsi vykdydamas Dievo valią. Žinoma, jis toli gražu ne vienintelis, su malonumu tarnavęs Dievui.

Minėtus psalmės žodžius apaštalas Paulius pritaikė Mesijui. Paulius rašė: „Ateidamas į pasaulį [Jėzus] sako: ‘Aukos ir atnašos tu nenorėjai, bet paruošei man kūną. Tau nepatiko deginamosios aukos ir aukos už nuodėmę. Tada pasakiau: „Štai atėjau — knygos ritinyje apie mane parašyta — vykdyti tavo, o Dieve, valios“’“ (Hbr 10:5-7).

Tarnaudamas žemėje Jėzus mėgo stebėti kūriniją, būti su draugais, gardžiuotis skaniu maistu (Mt 6:26-29; Jn 2:1, 2; 12:1, 2). Bet svarbiausia ir maloniausia jam buvo darbuotis dangiškojo Tėvo šlovei. Jėzus sykį tarė: „Mano maistas — vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir iki galo atlikti jo darbą“ (Jn 4:34; 6:38). Jėzaus sekėjai iš savo Mokytojo pavyzdžio suprato, kas iš tiesų teikia laimę. Tad ir patys noriai, su džiaugsmu pasakojo kitiems žinią apie Karalystę (Lk 10:1, 8, 9, 17).

„EIKITE IR DARYKITE MOKINIAIS VISŲ TAUTŲ ŽMONES“

Savo sekėjams Jėzus paliepė: „Eikite ir darykite mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo, Sūnaus ir šventosios dvasios vardu, mokydami juos laikytis viso, ką esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki šios santvarkos pabaigos“ (Mt 28:19, 20). Kad atliktume šią užduotį, turime patys eiti ten,  kur yra žmonių, skelbti jiems gerąją naujieną, lankyti susidomėjusius ir vesti jiems Biblijos studijas. Šis darbas gali teikti mums daug džiaugsmo.

Nors žmonės būtų abejingi, meilė mus skatins nepaliauti skelbti gerosios naujienos.

Ar žmonėms mūsų žinia būtų įdomi, ar ne, džiaugsmo tarnyboje neprarasime, jei išlaikysime teisingą požiūrį. Pamąstykime: kodėl nepaliaujame nešti žinios apie Karalystę net ir tada, kai žmonės į ją žiūri abejingai? Argi evangelizuotojais tarnaujame ir Jėzaus mokinius ruošiame ne todėl, kad mylime Dievą ir artimą? Žinome, jog nuo to priklauso tiek mūsų pačių, tiek klausytojų gyvybė (Ez 3:17-21; 1 Tim 4:16). Dabar pažiūrėkime, kas padeda kai kuriems mūsų bendratikiams neprarasti uolumo, net kai žmonės jų teritorijoje nelinkę klausytis.

PASINAUDOK KIEKVIENA PROGA

Jeigu tarnyboje pateiksime veiksmingų klausimų, galime sulaukti gerų rezultatų. Štai vieną rytą mūsų sesė Amalija, eidama per parką, pamatė vyrą, skaitantį laikraštį. Priėjusi paklausė, ar yra kokių gerų naujienų. Kai vyras atsakė, jog nėra, Amalija tarė: „Užtai aš turiu jums gerą naujieną apie Dievo Karalystę.“ Vyras susidomėjo ir sutiko studijuoti Bibliją. Vėliau tame parke užsimezgė dar dvejos studijos.

Džanisė liudijo darbovietėje — savo bendradarbiams duodavo žurnalų. Sargybos bokštu susidomėjo apsaugininkas bei dar kelios kolegės, todėl Džanisė pasiūlė atnešti jiems žurnalus reguliariai. Viena bendradarbė buvo sužavėta žurnaluose Sargybos bokštas ir Atsibuskite! aptariamų temų įvairove ir pati pasiprašė leidinių. „Koks Jehovos palaiminimas!“ — sako Džanisė. Galiausiai darbe žurnalus nuolat ėmė jau vienuolika žmonių.

BŪK ATKAKLUS

Vienas keliaujantysis prižiūrėtojas patarė štai ką: pokalbių tarnyboje skelbėjai neturėtų užbaigti tiesiog pasakydami, kad apsilankys kurią nors kitą dieną. Geriau būtų pašnekovo paklausti: „Ar norėtumėte, kad parodyčiau, kaip vyksta Biblijos studijos?“ arba „Kurią dieną ir valandą galėtume pratęsti pokalbį?“ Anot prižiūrėtojo, pritaikydami šį pasiūlymą vienos bendruomenės skelbėjai per savaitę pradėjo 44 Biblijos studijas.

Labai gerai būtų žmogų aplankyti kuo greičiau, gal net po poros dienų. Kodėl? Šitaip parodysime, kad išties norime padėti pašnekovui suprasti Dievo Žodį. Viena moteris, paklausta, kodėl sutiko studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais, atsakė: „Nes pajutau nuoširdų jų dėmesį ir meilę.“

Pašnekovo galėtum paklausti: „Ar norėtumėte, kad parodyčiau, kaip vyksta Biblijos studijos?“

 Mūsų sesė Madai netrukus po pionierių tarnybos kursų jau vedė penkiolika Biblijos studijų ir dar penkerias perdavė kitiems skelbėjams. Keli studijuotojai pradėjo lankyti sueigas. Kas padėjo Madai rasti tiek norinčiųjų studijuoti? Ogi kursuose girdėtas patarimas, kaip svarbu vis bandyti rasti namuose tuos, kurie per pirmą pokalbį parodė susidomėjimą. Kita mūsų sesė, padėjusi daugeliui suprasti tiesą iš Biblijos, sako: „Įsitikinau, kad žmonėms padėsiu pažinti Jehovą tik tada, jei atkakliai lankysiu juos pakartotinai.“

Jeigu aplankysime žmogų kuo greičiau, jis matys, kad išties norime padėti jam suprasti Dievo Žodį.

Lankyti žmones pakartotinai ir vesti Biblijos studijas — daug pastangų reikalaujantis darbas. Bet stengtis tikrai verta. Atsidėdami evangelizacijai, padėsime kitiems pasiekti „aiškų tiesos pažinimą“, kuris atvers jiems kelią į išgelbėjimą (1 Tim 2:3, 4). O mes patys patirsime neprilygstamą džiaugsmą, jausime, kad darbuojamės prasmingai.