Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2014 m. kovas

Rūpinkimės pagyvenusiaisiais

Rūpinkimės pagyvenusiaisiais

„Vaikeliai, ne žodžiu ar liežuviu mylėkime, o darbu ir tiesa“ (1 JN 3:18).

1, 2. a) Kokių sunkumų patiria daugelis šeimų? b) Kaip tėvai ir vaikai galėtų ruoštis ateities permainoms?

MATANT senstančius tėvus neretai suspaudžia širdį. Atrodo, dar ką tik jie buvo sveiki, kupini jėgų, o dabar jau nebepajėgia patys savimi pasirūpinti. Pagyvenusiems žmonėms darosi nelengva judėti, todėl jie gali parkristi ir patirti visokių traumų. Kai kurie sunkiai suserga, net praranda orientaciją. Jei kas nors panašaus nutiko ir tavo tėvams, be abejo, patyrei daug nerimo. O ir patys pagyvenusieji dėl prastėjančios sveikatos dažnai jaučiasi prislėgti, nes tampa vis labiau priklausomi nuo kitų (Job 14:1). Kaip tad galėtume palengvinti jų dalią?

2 Viename straipsnyje apie senyvų žmonių priežiūrą rašoma: „Nors aptarinėti senatvės sukeliamus sunkumus nesmagu, šeimos, kurios kalbasi apie galimas problemas ir jų sprendimą, būna geriau pasirengusios viskam, kad ir kas nutiktų.“ Tėvams senstant sunkumų išvengti nepavyks, todėl tokie pokalbiai išties naudingi. Visa šeima jau iš anksto gali ruoštis būsimoms permainoms, apsispręsti dėl tam tikrų dalykų. Dabar pakalbėkime, kaip šeimos  nariai šioje srityje galėtų meilingai bendradarbiauti.

„SKAUSMO DIENOMS“ VERTA RUOŠTIS IŠ ANKSTO

3. Ką šeimos nariai galėtų daryti, kai senyviems tėvams prireikia pagalbos? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

3 Anksčiau ar vėliau daugelis senyvų žmonių nebegali savimi pasirūpinti ir jiems prireikia pagalbos. (Perskaityk Mokytojo 12:1-7.) Tada kartu su savo vaikais jie turi nutarti, kaip geriausia būtų jiems padėti ir kas šeimai prieinama. Šeimynykščiams derėtų susitikti ir pasikalbėti, kokie tėvų poreikiai ir kaip galima bendradarbiauti, kad jais būtų pasirūpinta. Visi, ypač tėvai, turėtų atvirai išsakyti savo jausmus ir esamą padėtį vertinti realistiškai. Galbūt besikalbant paaiškės, kad tėvams reikia tik trupučio pagalbos ir jie galės likti savo namuose. * Kiekvienas tegu pagalvoja, kaip galėtų asmeniškai prisidėti prie tėvų globos (Pat 24:6). Štai vienam gali būti lengviau juos vis aplankyti ir padėti nudirbti buities darbus, kitam gal pavyktų paremti juos finansiškai. Būtina suvokti, kad svarbus kiekvieno šeimos nario indėlis. Žinoma, laikui bėgant pareigomis gali tekti apsikeisti.

4. Kas galėtų padėti tiems, kas rūpinasi pagyvenusiais artimaisiais?

4 Prieš pradėdamas prižiūrėti tėvus, pirmiausia gerai išsiaiškink, kokie negalavimai juos vargina. Jeigu jų liga progresuoja, sužinok, ko gali tikėtis ateityje (Pat 1:5). Pasikonsultuok su valstybinėmis įstaigomis, teikiančiomis rūpybos paslaugas pagyvenusiesiems. Pasidomėk, kokios socialinės lengvatos tavo tėvams prieinamos. Ruoštis tokioms permainoms, aišku, nėra malonu. Viduje gali kilti sumaištis, apimti liūdesys. Bet netylėk — pasipasakok artimam draugui. Ir nepamiršk širdį išlieti Jehovai. Jis suteiks tau ramybę ir padės pakelti bet kokius sunkumus (Ps 55:23 [55:22, Brb]; Pat 24:10; Fil 4:6, 7).

5. Kodėl verta iš anksto apsvarstyti įvairias globos galimybes?

5 Kai kurie pagyvenusieji ir jų šeimos nariai iš anksto apsvarsto įvairias globos galimybes. Kas būtų praktiškiau: persikelti pas kurį iš vaikų, apsigyventi slaugos namuose ar rinktis dar kitą variantą? Jie stengiasi numatyti, su kokiomis problemomis gali susidurti, ir joms ruošiasi (Ps 90:10). Deja, nemažai šeimų apie tai negalvoja, todėl netikėtai susiklosčius sudėtingoms aplinkybėms apsisprendžia skubotai. Anot vieno žinovo, dažnai tai yra „pats blogiausias metas priimti sprendimą“. Įtampa ir skubėjimas gali įžiebti nesutarimus. O kai planuojama iš anksčiau, pokyčiai nebus tokie sukrečiantys (Pat 20:18).

Šeimos nariams verta susitikti ir pasikalbėti, kaip kiekvienas galėtų pagelbėti senyvam giminaičiui (žiūrėk 6—8 pastraipas)

6. Kuo naudinga aptarti, kur ir kaip senyvi tėvai gyvens?

6 Galbūt kalbėtis su tėvais, kur ir kaip jie ateityje gyvens, tau atrodo keista. Bet daugelio patirtis byloja, kad tokie pokalbiai vėliau davė daug naudos. Juk ramioje atmosferoje, kol dar neįvyko nieko netikėta, galima atvirai, be įtampos išsakyti savo nuomonę, su meile vienas kitą išklausyti, drauge planuoti. Kai prireikia apsispręsti tėvų priežiūros klausimais, tokiai šeimai būna nepalyginti lengviau. Net jei tėvai pageidauja kiek įmanoma ilgiau likti savo namuose ir patys savimi pasirūpinti, su vaikais vis tiek gali aptarti,  kokios pagalbos jiems reikėtų, jei aplinkybės staiga pasikeistų.

7, 8. Apie ką šeimos nariams reikėtų pasikalbėti ir kodėl?

7 Jūs, tėvai, kalbėdamiesi su šeimos nariais, išdėstykite savo pageidavimus ir apibūdinkite savo finansines galimybes. Jei vėliau kas nutiktų ir patys nebegalėtumėte aiškiai išreikšti savo valios, už jus tai galės padaryti šeimynykščiai. Jie, suprantama, gerbs jūsų norus ir orumą, stengsis, kad kuo ilgiau galėtumėte gyventi savarankiškai (Ef 6:2-4). Galbūt tikitės, kad kuris iš vaikų priims jus pas save? O gal turite kitokių lūkesčių? Stenkitės būti realistai ir atminkite, jog ne visi mąsto vienodai. Tiek jums, tiek jūsų vaikams gali reikėti laiko, kol perprasite vieni kitų požiūrį.

8 Įsidėmėkite: daugelio problemų išvengsite, jei iš anksto apgalvosite, kaip vienu ar kitu atveju elgsitės, ir atvirai apie tai kalbėsitės (Pat 15:22). Aptarti reikėtų ir kokios gydymo procedūros jums priimtinos. Būtinai apžvelkite tai, kas rašoma mūsų organizacijos parengtame dokumente, kurį vadiname Neterminuotu valios pareiškimu ir atstovo įgaliojimu. Kiekvienas asmuo turi teisę žinoti, kokie gydymo metodai jam prieinami, ir juos priimti arba jų atsisakyti. Savo nuostatą galite išdėstyti valios pareiškimo dokumente. Taip pat galite paskirti savo atstovą gydymo klausimais. Šitaip užtikrinsite, kad žmogus, kuriuo pasitikite, priims tinkamus sprendimus dėl jūsų gydymo, jei patys negalėsite to padaryti. Pasirūpinkite, kad tiek jūs patys, tiek jus prižiūrintieji, tiek atstovai gydymo klausimais turėtų Neterminuoto valios pareiškimo ir atstovo įgaliojimo dokumento kopijas su naujausia informacija. Kai kurie šio dokumento kopiją laiko kartu su testamentu, draudimo sutartimis, banko ir kitais svarbiais dokumentais.

PRISITAIKYK PRIE NAUJŲ APLINKYBIŲ

9, 10. Kada tėvams gali prireikti didesnės vaikų pagalbos?

9 Daugeliu atvejų šeimose yra abipusis sutarimas: senyvi tėvai gyvens kiek įmanoma savarankiškai. Kol gali patys pasigaminti valgyti, susitvarkyti namus, išgerti vaistus, kol geba susikalbėti su kitais, vaikams nebūtina pernelyg rūpintis jų buitimi. Vis dėlto, jei laikui bėgant tėvams pasidarytų sunku judėti, jie nebegalėtų apsipirkti ar smarkiai suprastėtų jų atmintis, vaikų pagalbos gali labai prireikti.

10 Senyvi žmonės, jausdami, kaip metai atima jėgas, neretai būna suglumę, prislėgti. Ima blogėti rega, klausa, atmintis, sutrinka įvairios organizmo  funkcijos. Daugelį šių negalavimų galima gydyti. Todėl vos jiems pasirodžius dera kreiptis į medikus. Imtis iniciatyvos gali tekti vaikams. Vėliau jie galbūt turės pasirūpinti ir kitais tėvų asmeniniais poreikiais. Kad senyvi tėvai nieko nestokotų, vaikams reikės jų vardu kalbėti, padėti pildyti visokius dokumentus, nuvežti juos pas gydytoją, kitaip pasitarnauti (Pat 3:27).

11. Ką galima daryti, kad senyviems tėvams būtų lengviau prisitaikyti prie pokyčių?

11 Jeigu tėvų sveikata nesitaiso, galbūt reikės jiems skirti daugiau dėmesio ir jų patogumui namuose šį tą pakeisti. Kuo pokyčiai mažesni, tuo lengviau bus prisitaikyti. Jei gyveni toli nuo tėvų, galbūt pakaktų, kad kuris bendratikis ar kaimynas pas juos vis užsuktų ir praneštų tau, kaip jie laikosi. Daug priklauso nuo to, kokios pagalbos tėvams reikia. Gal jiems sunku tik pasidaryti valgyti ir apsitvarkyti? Gal jų buitį stipriai palengvintų keletas nežymių pakeitimų, pavyzdžiui, virtuvėje ar vonioje? Kad senyvi tėvai galėtų toliau gyventi savarankiškai, jiems galbūt pakaktų socialinio darbuotojo pagalbos. Tačiau jei tėvams būti vieniems nesaugu, jiems gali reikėti intensyvesnės priežiūros. Kad ir kokia būtų jų situacija, pasidomėk paslaugomis, prieinamomis toje vietovėje. * (Perskaityk Patarlių 21:5.)

VERTINGI PRIMINIMAI IR PASIŪLYMAI

12, 13. Kaip vaikai, gyvenantys toli nuo senyvų tėvų, gali parodyti jiems pagarbą ir jais pasirūpinti?

12 Savo tėvus labai mylime, todėl, kai jie yra saugūs ir nieko nestokoja, jaučiamės ramūs. Kai kurie suaugę vaikai dėl įvairių aplinkybių gyvena toli nuo tėvų. Kad juos aplankytų ir padėtų nudirbti darbus, kurių tėvai vieni neįveiktų, vaikai neretai pasiima atostogų. Parodyti tėvams meilę taip pat galime dažnai, gal net kasdien jiems paskambindami, parašydami laišką ar nusiųsdami elektroninę žinutę (Pat 23:24, 25).

13 Kad ir koks atstumas skirtų tave ir tėvus, turi pasirūpinti, kad jie gautų reikiamą pagalbą. Jeigu jie yra Jehovos garbintojai, pakalbėk su jų bendruomenės vyresniaisiais, pasiteirauk patarimo. Ir, žinoma, nepaliauk prašyti Jehovą pagalbos. (Perskaityk Patarlių 11:14.) Net jeigu tėvai ir nėra tavo bendratikiai, vis tiek privalai klausyti įsakymo: „Gerbk savo tėvą ir motiną“ (Iš 20:12; Pat 23:22). Aišku, ne visos šeimos apsisprendžia vienodai. Kai kurie senyvus tėvus priima gyventi pas save arba atkrausto kur nors arčiau. Tačiau tai ne visada įmanoma. Kita vertus, patys tėvai dažnai pageidauja gyventi atskirai nuo vaikų ir jų šeimų, kad nebūtų jiems našta. Tie, kas išgali sumokėti už slaugą namuose, kartais renkasi šį variantą (Mok 7:12).

14. Su kokiais sunkumais prižiūrintieji tėvus gali susidurti?

14 Dažnai didžiausias krūvis rūpinantis tėvais tenka vaikui, gyvenančiam arčiausiai. Tačiau pakankamai dėmesio jis privalo skirti ir savo paties šeimai. Išlaikyti pusiausvyrą čia gali būti labai sunku, nes laiko ir jėgų visi turime ribotai. Be to, kurio nors iš vaikų situacija ilgainiui gali pasikeisti. Tad verta vis pagalvoti: ar kartais nėra taip, kad vienam žmogui tenka pernelyg didelė našta? Gal kiti šeimos nariai galėtų daugiau prisidėti prie tėvų globos,  pavyzdžiui, tam tikrus darbus atlikti pakaitomis?

15. Kas padėtų tėvais besirūpinantiems vaikams nepervargti?

15 Jeigu tėvams reikia nuolatinės priežiūros, laikui bėgant jais besirūpinantys vaikai gali pervargti (Mok 4:6). Meilės skatinami, jie aukojasi dėl tėvų gerovės, bet kartais tai pareikalauja per daug jėgų. Todėl jiems būtina blaiviai įvertinti padėtį ir, jei reikia, prašyti pagalbos. Kitų padedami jie pajėgs pasirūpinti tėvais ir šiems nereikės apsigyventi slaugos namuose.

16, 17. Kokie jausmai gali apimti vaikus, kurie prižiūri tėvus, ir kaip jiems neprarasti teigiamo požiūrio? (Taip pat skaityk skyrelį „Rūpinimasis senyvais tėvais — dėkingumo išraiška“.)

16 Matyti, kaip brangūs tėvai sensta, yra skaudu. Gali užplūsti įvairūs neigiami jausmai: liūdesys, nerimas, nusivylimas, pyktis, kaltė, apmaudas. Senolis kartais gali pasakyti ką nors nemalonaus, pritrūkti dėkingumo. Jei taip nutinka, neįsižeisk. Vienas psichikos sveikatos specialistas sakė: „Jei tave kamuoja koks jausmas, visų pirma sąžiningai tai pripažink. To jausmo neneik ir nekaltink savęs dėl to, kaip jautiesi.“ Apie savo savijautą pasikalbėk su sutuoktiniu, kitu šeimos nariu arba patikimu draugu. Tokie pokalbiai padės nepasiduoti slogioms emocijoms ir išlaikyti teigiamą požiūrį.

17 Gali būti, kad ateis metas, kai šeima nebepajėgs pasirūpinti pagyvenusiais tėvais jų pačių namuose. Tada juos teks perkelti į slaugos namus, kur pagalbą suteiks specialistai. Viena mūsų sesė savo mamą, gulinčią slaugos namuose, lankė kone kasdien. Ji sako: „Mūsų šeima tiesiog nebūtų galėjusi pasirūpinti mamyte ištisą parą. Apsispręsti gultis į slaugos namus jai buvo nelengva. Dėl to ji labai prastai jautėsi. Bet paskutiniais jos gyvenimo mėnesiais šis sprendimas pasirodė esąs pats geriausias, ir ji su tuo susitaikė.“

18. Kuo galime neabejoti?

18 Rūpinimasis garbaus amžiaus tėvais pareikalauja nemažai fizinių ir emocinių jėgų. Jokio taisyklių sąrašo čia nėra; kas tiko vienai šeimai, nebūtinai tiks kitai. Tačiau jei visi drauge kruopščiai planuosite, atvirai kalbėsitės, supratingai bendradarbiausite ir, žinoma, nuoširdžiai prašysite Jehovą pagalbos, savo senyvais artimaisiais gerai pasirūpinsite ir parodysite jiems deramą pagarbą. Tada ir patys būsite laimingi, žinodami, kad jūsų dėka pagyvenusieji yra saugūs ir nieko nestokoja. (Perskaityk 1 Korintiečiams 13:4-8.) Svarbiausia, jumis džiaugsis Jehova ir apdovanos nepranokstama ramybe (Fil 4:7).

^ pstr. 3 Įtakos čia gali turėti ir vietiniai papročiai. Kai kur yra visai įprasta skirtingų kartų šeimynykščiams gyventi drauge.

^ pstr. 11 Pasirūpink, kad patikimi asmenys turėtų tavo tėvų namų raktus ir reikalui esant galėtų pagelbėti.