Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2014 m. sausis

„Teateina tavo karalystė.“ Kiek liko laukti?

„Teateina tavo karalystė.“ Kiek liko laukti?

„Kai matysite visa tai, žinokite, kad jis arti, prie durų“ (MT 24:33).

1, 2. a) Kodėl žmonėms kartais būna sunku suvokti, kas dedasi aplinkui? b) Ką iš Biblijos žinome apie Dievo Karalystę?

KOKIO nors įvykio liudininkai neretai skirtingai apibūdina, ką matę. Arba būna, kad pacientas, išklausęs daktaro diagnozę, sunkiai beprisimena, ką girdėjęs. O štai kartais galbūt apverčiame visus namus aukštyn kojom ieškodami akinių ar raktų, nors jie buvo čia pat, po ranka. Bandydami daryti kelis dalykus vienu metu, dažnai ką nors pražiūrime, praklausome, užmirštame. Mokslininkai teigia, kad sutelkę dėmesį į kokį užsiėmimą, tam tikra prasme tampame akli ir kurti, nesugebame iki galo suvokti, kas vyksta aplinkui. Anot jų, taip jau veikia mūsų smegenys.

2 Šiandieną daug žmonių, galima sakyti, yra akli — gal ir pripažįsta, kad nuo 1914-ųjų pasaulis smarkiai pasikeitė, bet nesupranta, ką visi tie įvykiai reiškia. Mes, tyrinėdami Bibliją, sužinojome, kad 1914 metais iš dalies atėjo Dievo Karalystė: Jėzus danguje sėdo į karališkąjį sostą. Vis dėlto prašymas „teateina tavo karalystė“ ir „tebūna tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje“ dar nėra galutinai  atsakytas (Mt 6:10). Minėti žodžiai išsipildys, kai šią nedorą pasaulio santvarką ištiks pražūtis. Tik tada Dievo valia bus vykdoma, kaip danguje, taip ir čionai, žemėje.

3. Ką, studijuodami Bibliją, suprantame?

3 Kadangi nuolat studijuojame Dievo Žodį, žinome, kad šiuo metu pildosi daugybė pranašysčių. Tuo skiriamės nuo aplinkinių. Žmonės dabar visa galva pasinėrę į savo reikalus ir nekreipia dėmesio į neginčijamus požymius, kad nuo 1914-ųjų valdo Kristus ir kad jis tuojau sunaikins blogį žemėje. Tačiau kiekvienam iš mūsų irgi dera susimąstyti. Jei Dievui tarnauji jau daug metų, ar nepraradai budrumo, ar vis dar gerai suvoki, kokiu laiku gyveni? O jeigu Jehovos liudytoju tapai neseniai, kas tau gyvenime svarbiausia? Kad ir kaip į šiuos klausimus atsakytume, mums bus naudinga apžvelgti tris priežastis, kodėl galime tvirtai tikėti, kad jau greitai Dievo valia bus vykdoma visoje žemėje.

RAITELIAI JAU ŠUOLIUOJA

4, 5. a) Ką Jėzus daro nuo 1914-ųjų? (Žiūrėk paveikslėlį straipsnio pradžioje.) b) Ką pranašystėje vaizduoja trys raiteliai, jojantys paskui Jėzų, ir kaip ši pranašystė pildosi?

4 Jėzus Kristus 1914 metais danguje buvo vainikuotas Dievo Karalystės Karaliumi. Pranašystėje, užrašytoje Apreiškimo 6-ame skyriuje, jis apibūdinamas kaip raitelis ant balto žirgo. Vos tapęs Karaliumi, jis išjojo, kad pasiektų galutinę pergalę — pragaišintų Šėtono santvarką. (Perskaityk Apreiškimo 6:1, 2.) Minėta pranašystė taip pat nušviečia, kad, užviešpatavus Dievo Karalystei, sąlygos žemėje ims sparčiai blogėti. Karai, badas, ligos, kitos negandos įgaus neregėtą mastą. Tokį pasaulinį sunkmetį pranašystėje vaizduoja trys raiteliai, jojantys paskui Jėzų (Apr 6:3-8).

5 Kaip ir nusakyta, iš žemės buvo atimta taika. Nors daugelis šalių žadėjo darbuotis išvien ir taiką įtvirtinti, konfliktų išvengti nepavyko. Pirmasis pasaulinis karas buvo tik pradžia. Po jo įsiplieskė dar ne vienas pražūtingas karas, ardęs ir griovęs bet kokias santarvės užuomazgas. Nors nuo 1914-ųjų mokslas ir ekonomika padarė didelę pažangą, saugumui ir taikai įvairiose planetos vietose vis dar kelia grėsmę maisto trūkumas. Be to, kas paprieštarautų, kad visokiausios ligos, epidemijos ir stichinės nelaimės kasmet nusineša milijonus gyvybių? Šios negandos drebina visą pasaulį, yra kaip niekad pražūtingos ir vis dažnėja. Ar suvoki, ką tai reiškia?

Šuoliuojant raiteliams, sąlygos pasaulyje vis blogėja (žiūrėk 4 ir 5 pastraipas)

6. Kas suprato, kad 1914-aisiais atėjo metas išsipildyti Biblijos pranašystėms, ir ko šie žmonės nedelsdami ėmėsi?

6 Viso pasaulio akys 1914-aisiais nukrypo į Pirmąjį pasaulinį karą, po keleto metų praūžė ispaniškojo gripo pandemija. Tačiau pateptiesiems krikščionims 1914-ieji buvo reikšmingi ir dar dėl kai ko: jie tikėjo, kad tais metais baigsis „skirtieji tautų laikai“ (Lk 21:24). Nors tiksliai nežinojo, kaip ši Biblijos pranašystė išsipildys, jie suprato 1914 metus būsiant ypatingus. Vos tik permanę pranašystės išsipildymą, tie Jehovos garbintojai ėmė drąsiai skelbti — stojo Dievo valdžia! Uolios jų pastangos garsinti žinią apie dangaus Karalystę daugelyje kraštų sukėlė aršų persekiojimą. Tačiau toks persekiojimas irgi buvo išpranašautas. Vėlesniais dešimtmečiais Karalystės priešai, kad sustabdytų Dievo tarnus, ėmė, psalmininko žodžiais tariant, kankinti juos  įstatymais. Taip pat griebėsi smurto, sodino į kalėjimus. Daugelis tikrųjų krikščionių net prarado gyvybę: buvo pakarti, sušaudyti, nukirsdinti (Ps 94:20; Apr 12:15).

7. Kodėl dauguma žmonių nesupranta tikrosios pasaulio įvykių reikšmės?

7 Jei tiek daug įrodymų byloja, kad danguje jau viešpatauja Dievo Karalystė, kodėl dauguma žmonių to nesupranta? Kodėl, vaizdžiai sakant, paskiros detalės jiems nesusijungia į vieną paveikslą? Juk pasaulio įvykiai aiškiai atitinka Biblijos pranašystes, kurias Dievo tauta skelbia jau ilgus metus. Galbūt jie susikoncentruoja tik į tai, kas matoma akimis? (2 Kor 5:7) Gal jie tiek užimti savais reikalais, kad nė nepastebi, kaip Dievas veikia? (Mt 24:37-39) O gal savo protą užteršė Šėtono skleidžiamomis idėjomis? (2 Kor 4:4) Kad įžvelgtų, ką Dievo Karalystė daro, žmogui reikia tikėjimo, gebėjimo matyti daugiau nei vien tai, kas akimis regima. Kaip mes džiaugiamės, kad nesame akli ir suprantame, kas iš tiesų vyksta!

BLOGIS VIS LABIAU ĮSIGALI

8—10. a) Kaip pildosi žodžiai iš 2 Timotiejui 3:1-5? b) Kodėl galime teigti, kad blogis pasaulyje vis labiau įsigali?

8 Kita, kas mus įtikina, kad Dievo Karalystė jau netrukus ateis į žemę, — vis labiau įsigalintis blogis. Žodžiai iš 2 Timotiejui 3:1-5 neabejotinai tapo realybe. Per pastarąjį šimtmetį žmonijos dorovė žymiai nusmuko. Negana to, padėtis visoje žemėje tolydžio prastėja. Ar sutinki, kad su kiekviena diena Biblijos pranašystės pildosi vis aiškiau? Aptarkime keletą pavyzdžių. (Perskaityk 2 Timotiejui 3:1, 13.)

9 Štai galbūt tie dalykai, kurie praėjusio amžiaus penktajame ar šeštajame dešimtmetyje buvo laikomi gėdingais ir daugelį glumindavo, šiandien yra kasdienybė. Kur tik pasisuksi, ten smurtas ir amoralumas. Tokios blogybės be vargo skinasi kelią į pramogų verslą,  sporto pasaulį, mados industriją. Su jomis gal net kasdien susiduriame darbovietėje. Žmonės, kad būtų pastebėti, siekia šokiruoti kitus savo agresija ar gašlumu. Televizijos laidos ir filmai, kurie prieš kokius šešiasdešimt metų būtų palaikyti netinkamais, šiandien skiriami visai šeimai. Be to, svarų žodį šou ir mados pasaulyje šiandien turi homoseksualai, todėl gali viešai propaguoti savo gyvenseną. Kokie esame dėkingi Jehovai, kad padeda mums perprasti jo požiūrį, atskirti, kas gera ir kas ne! (Perskaityk Judo 14, 15.)

10 Taip pat pagalvokime, koks jaunuolių elgesys prieš šešis dešimtmečius buvo laikomas maištingu. Jei paauglys patraukdavo cigaretę, su draugais išgerdavo ar nedorovingai elgdavosi šokiuose, tėvai, suprantama, šito netoleruodavo. Šiandieną problemos kiek kitokios. Penkiolikos metų moksleivis ima šaudyti į bendramokslius. Du iš jų žūsta, trylika sužeisti. Grupė neblaivių paauglių žiauriai nužudo devynmetę mergaitę, sumuša jos tėvą ir pusbrolį. Remiantis paskutinių dešimties metų duomenimis, vienoje Azijos šalyje pusę kriminalinių nusikaltimų įvykdo jaunuoliai. Tokie pranešimai išties sukrečia. Ir jų išgirstame kone kasdien. Ar bent vienas sveiko proto žmogus galėtų paneigti, kad pasaulis ritasi žemyn?

11. Kodėl daugelis žmonių nesuvokia, kad pasaulio padėtis prastėja?

11 Apaštalas Petras teisingai rašė: „Paskutinėmis dienomis atsiras šaipūnų, kurie šaipysis, gyvens savo geismais ir kalbės: ‘Tai kaip ten tas pažadas, neva jis bus čia? Juk nuo tada, kai užmigo mūsų protėviai, visa pasilieka taip, kaip buvo nuo pat kūrinijos atsiradimo’“ (2 Pt 3:3, 4). Kodėl kai kurie žmonės taip galvoja? Tai galbūt paaiškintų toks dėsnis: kuo dažniau koks nors dalykas pasikartoja, tuo mažiau kreipiame į jį dėmesio. Jei koks mūsų giminaitis ar draugas staiga imtų elgtis visiškai kitaip nei iki tol, veikiausiai sutriktume. Bet kai visuomenės moralė metai iš metų palaipsniui smunka, pokyčių galime ir nebepastebėti. Tokia laipsniška degradacija labai pavojinga.

12, 13. a) Kodėl, matydami, kas dedasi pasaulyje, neturėtume išsigąsti? b) Ką suvokdami lengviau ištversime šiuos „sunkius laikus“?

12 Apaštalas Paulius mus įspėjo, kad „paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai“ (2 Tim 3:1). Tačiau nors jie ir sunkūs, nėra nepakeliami. Nebūtų prasmės bandyti atsiriboti nuo pasaulio, tikintis, kad taip išvengsime problemų. Nuo realybės juk niekur nepabėgsime. Verčiau kliaukimės Jehovos pagalba. Jis stiprina mus per savo šventąją dvasią, teikia apsaugą krikščionių bendruomenėje. Kad ir ką tektų patirti, „neįprastai didelė galia“, einanti nuo Dievo, padės viską ištverti ir likti jam ištikimiems (2 Kor 4:7-10).

13 Atkreipkime dėmesį, kad pranašystę apie paskutines dienas Paulius pradėjo žodžiu „žinok“. Šitaip apaštalas užtikrino, jog visa, ką jis toliau kalba, tikrai įvyks. Neabejojame, kad šis bedieviškas pasaulis eis blogyn ir blogyn, kol Jehova netars „gana“. Amžių istorija liudija, kad ištisos bendruomenės, net tautos, praradusios doros suvokimą, žlugo ir sunyko. Tačiau dar niekad žmonijos moralinės vertybės nebuvo taip iškreiptos kaip šiandien. Daugelis šių ženklų nepaiso. Vis dėlto mes, žinodami, kas dedasi nuo 1914-ųjų, esame tvirtai įsitikinę, kad Dievo Karalystė jau greitai pašalins visą blogį žemėje.

 „ŠI KARTA TIKRAI NEPRAEIS“

14—16. Kodėl dar galime būti tikri, kad Dievo Karalystė ateis jau netrukus?

14 Trečia priežastis, kodėl galime būti tikri, kad galas čia pat, glūdi Dievo tautos istorijoje. Štai prieš danguje įsteigiant Karalystę, grupelė pateptųjų krikščionių uoliai tarnavo Jehovai. Jie suprato, kad 1914-ieji bus ypač reikšmingi. Ką šie tikintieji darė, kai Biblijos pranašystės tais metais išsipildė kitaip, nei jie tikėjosi? Dauguma liko Dievui ištikimi, pakėlė užgriuvusius išbandymus, persekiojimus. Laikui bėgant tie pateptieji krikščionys baigė savo žemiškąjį kelią.

15 Pranašaudamas apie šios santvarkos pabaigą, Jėzus sakė: „Ši karta tikrai nepraeis, iki visa tai įvyks.“ (Perskaityk Mato 24:33-35.) Žinome, kad sakydamas „ši karta“ Jėzus turėjo omenyje dvi pateptųjų krikščionių grupes. Pirmoji — tai tie, kurie buvo gyvi 1914-aisiais ir atpažino Kristaus paruzijos ženklą. Visi, sudarantys šią grupę, buvo patepti šventąja dvasia ir tapo Dievo sūnumis 1914 metais ar anksčiau (Rom 8:14-17).

16 Antroji grupė, įeinanti į „šią kartą“, — tai krikščionys, kurie buvo patepti šventąja dvasia kiek vėliau, bet kol žemėje dar buvo pateptųjų krikščionių iš pirmosios grupės. Taigi šiandieną ne visi pateptieji krikščionys priklauso prie „šios kartos“, apie kurią kalbėjo Jėzus. Antrosios grupės nariai jau nebe jaunuoliai. Bet Jėzaus žodžiai iš Mato 24:34 užtikrina, kad bent kai kurie jo minėtos „kartos“ nariai bus žemėje, kai prasidės didis suspaudimas. Tai mus patikina, kad liko tik valandėlė, iki Dievo Karalystės Karalius pašalins iš žemės nedorėlius ir atvers duris į naująjį pasaulį (2 Pt 3:13).

JAU GREIT KRISTUS PASIEKS GALUTINĘ PERGALĘ

17. Kokią galime daryti išvadą, apsvarstę kai kurių Biblijos pranašysčių išsipildymą?

17 Kokią, visa tai aptarę, galime padaryti išvadą? Jėzus paminėjo, kad „tos dienos ir valandos“ — tikslaus meto, kada ateis galas, — nežinosime (Mt 24:36; 25:13). Tačiau žinome, kad gyvename paskutinėmis dienomis ir kad, apaštalo Pauliaus žodžiais tariant, „jau atėjo valanda [...] pabusti iš miego“. (Perskaityk Romiečiams 13:11.) Jei nuolatos turėsime omenyje Biblijos pranašystes ir mąstysime apie tai, ką Jehova ir Jėzus Kristus dabar daro, tikrai nepraleisime pro akis aiškių įrodymų, kad gyvename šios santvarkos pabaigos metu.

18. Kas laukia tų, kurie nepaklūsta Jėzaus Kristaus valdžiai?

18 Tie, kas nenori paklusti Jėzaus Kristaus, pergalingojo raitelio ant balto žirgo, valdžiai, jau greitai turės pripažinti savo klaidą. Griežto nuosprendžio jie neišvengs. Atėjus lemtingai valandai, daugelis iš baimės šauks: „Kas gali atsilaikyti?!“ (Apr 6:15-17) Tačiau septintajame Apreiškimo knygos skyriuje pasakyta, kas tokie atsilaikys. Tai pateptieji krikščionys ir tie, kurie puoselėja viltį amžinai gyventi žemėje. „Milžiniška minia“ šių Dievo garbintojų, Biblijoje vadinamų „kitomis avimis“, pergyvens didį suspaudimą (Apr 7:9, 13-15).

19. Ko greitu metu laukiame įvykstant?

19 Sutelkdami dėmesį į Biblijos pranašysčių išsipildymą, nesiduosime Šėtono išblaškomi. Nebūsime tarsi akli — aiškiai suvoksime, ką pasaulio įvykiai iš tiesų reiškia. Kristus jau greit pasieks galutinę pergalę: Armagedono kare pragaišins bedievius ir įvykdys teisingumą (Apr 19:11, 19-21). Tik įsivaizduok, koks džiugus metas tada stos! (Apr 20:1-3, 6; 21:3, 4)