„Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad tiksliai sektumėte jo pėdomis“ (1 PT 2:21).

1, 2. a) Kokia yra kaimenė, kai avys gerai prižiūrimos? b) Kodėl Jėzaus dienomis daugelis žmonių buvo tarsi avys be piemens?

GERAS ganytojas rūpinasi savo avimis, žiūri, kad joms nieko netrūktų. Anot vieno avininkystės žinyno, „jei piemuo tik nugena bandą į ganyklą ir palieka be dėmesio ir priežiūros, tikėtina, jog per keletą metų bandoje rasis nemažai ligotų, silpnų avių“. O jeigu avys stropiai prižiūrimos, kaimenė klesti.

2 Panašiai yra ir su Dievo kaimene: jei vyresnieji dėmesingai rūpinasi kiekviena jiems patikėta „avimi“, dvasiškai stiprėja visa bendruomenė. Tikriausiai atsimeni, kad Jėzus, išvydęs minias, pajuto žmonėms gailestį, „nes jie buvo nuengti ir apleisti lyg avys be piemens“ (Mt 9:36). Kodėl jų padėtis buvo tokia vargana? Tie, kurie turėjo mokyti tautą Dievo Įstatymo, elgėsi šiurkščiai, buvo veidmainiai, perdėtai reiklūs. Užuot mylėję žmones ir visapusiškai jiems pagelbėję, religiniai vadovai krovė ant jų pečių „sunkias naštas“ (Mt 23:4).

3. Ką vyresnieji, prižiūrintys kaimenę, turi atminti?

3 Vyresniesiems šiandien patikėta didelė atsakomybė. Kaimenė, kurią jie gano, yra Jehovos ir Jėzaus nuosavybė. Šias „avis“ Jėzus, „gerasis ganytojas“, labai myli (Jn 10:11). Už jas net paguldė gyvybę, įsigijo savo „brangiu krauju“ (1 Kor 6:20; 1 Pt 1:18, 19). Vyresnieji turi visada atminti, kam yra atskaitingi — „didžiajam avių ganytojui“, Dievo Sūnui Jėzui Kristui (Hbr 13:20).

4. Ką šiame straipsnyje aptarsime?

 4 Kaip vyresniesiems dera elgtis su jiems patikėtomis „avimis“? Biblija, žinia, bendruomenės narius ragina: „Klausykite tų, kurie tarp jūsų vadovauja.“ Tačiau vyresnieji negali savo broliams ir sesėms viešpatauti (Hbr 13:17; perskaityk 1 Petro 5:2, 3). Kaip tad jie turėtų ganyti kaimenę, rūpintis „avių“ poreikiais ir neperžengti Dievo duotų įgaliojimų?

„NEŠIOS JUOS PRIE KRŪTINĖS“

5. Ką palyginimas, užrašytas Izaijo 40:11, atskleidžia apie Jehovą?

5 Pranašas Izaijas apie Jehovą rašė: „Kaip piemuo ganys jis savo kaimenę, savo rankomis surinks ėriukus, nešios juos prie krūtinės ir švelniai vedžios vedekles“ (Iz 40:11). Šis vaizdus palyginimas atskleidžia, su kokia meile Dievas globoja silpnuosius. Kaip rūpestingas ganytojas, pažįstantis visas savo avis, Jehova mato, ko kiekvienam bendruomenės nariui reikia, ir mielai ištiesia pagalbos ranką. Kartais mažylius ėriukus piemuo nešioja savo užantyje. Jehova, „atjautos Tėvas“, mus, kai būna sunku, irgi paima ant rankų, padeda ištverti mėginimus, švelniai guodžia (2 Kor 1:3, 4).

6. Kaip vyresnieji gali sekti Jehovos pavyzdžiu?

6 Kiek daug iš dangiškojo Tėvo gali pasimokyti mūsų ganytojai! Sekdamas Jehovos pavyzdžiu vyresnysis turi būti dėmesingas kiekvienam bendruomenės nariui: žinoti, kokios jo reikmės, kokių išbandymų jis patiria. Bendratikį tada padrąsins pačiu laiku, suteiks jam reikiamą pagalbą (Pat 27:23). Vadinasi, vyresnysis privalo skirti laiko broliams ir sesėms, juos išklausyti. Aišku, būtina gerbti kitų privatumą. Bet tai, kas vyksta bendruomenėje, vyresniajam žinoti reikia. Tada jis su meile galės „padėti silpniesiems“ (Apd 20:35; 1 Tes 4:11).

7. a) Kokie buvo Dievo kaimenės ganytojai Ezechielio ir Jeremijo dienomis? b) Ko vyresnieji pasimoko iš to, kaip Jehova žiūri į neatsakingus ganytojus?

7 Prisiminkime, kokie buvo Dievo tautos ganytojai Ezechielio ir Jeremijo dienomis. Jiems pavestomis avimis tie vyrai visai nesirūpino, todėl užsitraukė Jehovos nemalonę. Dievas sakė: „Nesant ganytojo, mano kaimenė tapo grobiu ir mano avys — ėdesiu visiems plėšriems žvėrims, kadangi mano ganytojai nesirūpino mano kaimene, bet, užuot ganę mano avis, ganė patys save.“ Turėdama tokius savanaudiškus ir godžius ganytojus tauta kentėjo (Ez 34:7-10; Jer 23:1). Kaip anuomet Jehovą pykdė neatsakingi jo kaimenės prižiūrėtojai, taip ir šiandien jo akyse pasmerkimo verti krikščionijos vadovai. Ko čia gali pasimokyti mūsų vyresnieji? Dievo „avis“ jie turi ganyti stropiai ir meilingai.

„DAVIAU JUMS PAVYZDĮ“

8. Kaip vyresnieji gali sekti Jėzaus pavyzdžiu, kai prireikia pataisyti bendratikių požiūrį?

8 Dėl netobulumo kai kuriems bendruomenės nariams gali būti nelengva perprasti tam tikrus Jehovos reikalavimus. Jų sprendimai gal ne visada dera su Biblijos principais, matyti, kad jie dar nėra brandūs krikščionys. Kaip į tai turėtų reaguoti vyresnieji? Labai svarbu būti kantriems. Šito galima mokytis iš Jėzaus.  Nors jo mokiniai vis ginčijosi, kuris iš jų laikytinas didžiausiu Karalystėje, Jėzus neėmė jų barti. Jis kantriai mokė apaštalus, kaip svarbu būti nuolankiems (Lk 9:46-48; 22:24-27). Šią savybę jis pats akivaizdžiai parodė nuplaudamas mokiniams kojas. Šiandien vyresnieji irgi turi nestokoti nuolankumo. (Perskaityk Jono 13:12-15; 1 Pt 2:21.)

9. Kokį mokinių požiūrį Jėzus norėjo pataisyti?

9 Apaštalai Jonas ir Jokūbas sykį parodė neteisingai suprantą, ką iš tiesų reiškia būti ganytoju. Jie troško Karalystėje užsitikrinti kuo aukštesnę padėtį, kitiems vadovauti. Bet Jėzus pataisė jų požiūrį, sakydamas: „Jūs žinote, kad tautų valdovai joms viešpatauja ir didžiūnai laiko jas savo valdžioje. Tarp jūsų taip neturi būti. Kas tarp jūsų norėtų tapti didis, tebūna jūsų tarnas“ (Mt 20:25, 26). Apaštalai privalėjo sergėtis polinkio viešpatauti savo broliams, jiems nurodinėti.

10. a) Ko Jėzus tikisi iš Dievo kaimenės ganytojų? b) Kokį pavyzdį vyresniesiems paliko apaštalas Paulius?

10 Jėzus tikisi, kad vyresnieji jiems patikėtą kaimenę ganys taip rūpestingai, kaip ir jis. Bendruomenės prižiūrėtojai turi būti savo brolių ir sesių tarnai, ne šeimininkai. Čia verta pasimokyti iš apaštalo Pauliaus. Efezo bendruomenės vyresniesiems jis kalbėjo: „Jūs gerai žinote, kaip visą laiką, nuo pirmos dienos, kai įžengiau į Aziją, elgiausi su jumis ir kaip vergavau Viešpačiui su didžiausiu nuolankumu.“ Apaštalas norėjo, kad tie atsakingas pareigas einantys broliai irgi būtų nuolankūs, triūstų bendratikių labui. Jis sakė: „Aš jums visaip parodžiau, kad taip plušant reikia padėti silpniesiems“ (Apd 20:18, 19, 35). Laiške Korinto krikščionims jis rašė, kad nėra jų tikėjimo šeimininkas. Ne, Paulius buvo nuolankus jų džiaugsmo bendradarbis (2 Kor 1:24). Šitaip jis paliko puikų nusižeminimo ir darbštumo pavyzdį šių dienų vyresniesiems.

TVIRTAI LAIKYKITĖS „PATIKIMOJO ŽODŽIO“

11, 12. Kaip vyresnysis gali padėti bendratikiui dėl ko nors svarbaus apsispręsti?

11 Savo mokymą bendruomenės vyresnysis visada turi grįsti „patikimuoju žodžiu“, Biblija (Tit 1:9). Be to, nevalia pamiršti, kad protinti brolius ir seses dera „romumo dvasioje“ (Gal 6:1). Geras ganytojas nevers kitų elgtis taip ar anaip, verčiau stengsis pasiekti jų širdį. Jei bendratikiui reikia rimtai dėl ko nors apsispręsti, vyresnysis aptars su juo aktualius Biblijos principus, drauge peržvelgs, kas tuo klausimu buvo rašyta mūsų leidiniuose. Taip pat paskatins jį pamąstyti, kaip vienoks ar kitoks sprendimas atsilieps jo ryšiui su Jehova. Vyresnysis dar primins, kaip svarbu prieš apsisprendžiant melsti Jehovą vadovavimo (Pat 3:5, 6). Tada leis bendratikiui pačiam nutarti, kaip pasielgti (Rom 14:1-4).

12 Vyresniųjų autoritetas — Biblija. Jie suvokia, kad pamokymus visada turi remti Dievo Žodžiu, ir meistriškai juo naudojasi. Todėl broliams ir sesėms jie nesiekia primesti savo  nuomonės, neviršija jiems suteiktų įgaliojimų. Vyresnieji juk nėra kaimenės savininkai. Jie žino, kad kiekvienas krikščionis už savo darbus turės duoti apyskaitą Jehovai ir Jėzui (Gal 6:5, 7, 8).

BŪKITE KAIMENEI PAVYZDYS

Vyresnieji padeda savo šeimos nariams pasiruošti tarnybai (žiūrėk 13 pastraipą)

13, 14. Kokiose srityse vyresnieji turi rodyti bendruomenei pavyzdį?

13 Perspėjęs vyresniuosius neviešpatauti jiems patikėtiesiems, apaštalas Paulius paragino juos būti pavyzdžiu kaimenei (1 Pt 5:3). O kaip vyresnysis gali būti kaimenei pavyzdys? Verta turėti omenyje, kokius du reikalavimus turi atitikti vyras, kuris „siekia prižiūrėtojo pareigų“. Viena, jis turi būti „sveikos nuovokos“. Tai reiškia, kad brolis gerai perpranta Šventojo Rašto principus ir moka pritaikyti juos savo gyvenime. Jis geba išlikti ramus net ir įtemptose situacijose, nesikarščiuoja, vengia neapgalvotų sprendimų. Antra, jis turi būti „gerai vadovaujantis savo šeimynai“. Vadinasi, vyresnysis, sukūręs šeimą, privalo būti pavyzdingas vyras ir tėvas. „Juk jeigu nesugeba vadovauti savo paties šeimynai, kaipgi pasirūpins Dievo bendruomene?“ (1 Tim 3:1, 2, 4, 5) Matydami, kad vyresnysis taip ir elgiasi, bendratikiai juo dar labiau pasitikės.

14 Bendruomenės prižiūrėtojai yra puikus pavyzdys ir evangelizacijos tarnyboje. Šioje srityje galima daug pasimokyti iš Jėzaus. Skelbti gerąją naujieną apie Karalystę jam buvo vienas svarbiausių užsiėmimų. Kaip šį darbą atlikti, jis mokė ir savo sekėjus (Mk 1:38; Lk 8:1). Šiandien mums visiems labai džiugu tarnyboje darbuotis išvien su vyresniaisiais. Matome, kokia uoli šių brolių dvasia, išmokstame dar paveikiau liudyti tiesą. Nors ir labai užimti, vyresnieji stengiasi reguliariai skirti laiko skleisti gerąją naujieną. Tokiu uolumu persiima visa bendruomenė. Gerą pavyzdį vyresnieji rodo ir ruošdamiesi sueigoms, jose atsakinėdami, taip pat atlikdami įvairius kitus darbus, tokius kaip Karalystės salės valymas ir priežiūra (Ef 5:15, 16; perskaityk Hebrajams 13:7.)

Vyresnieji evangelizacijos tarnyboje rodo gerą pavyzdį (žiūrėk 14 pastraipą)

„PALAIKYKITE SILPNUOSIUS“

15. Kodėl reikalingi ganytojiški aplankymai?

15 Jei kuri avis suserga ar susižeidžia, geras ganytojas tuojau atskuba į pagalbą. Panašiai ir vyresnieji turi būti pasiruošę kaipmat padėti dvasiškai sunegalavusiam bendratikiui. Pagyvenusiems ir ligotiems galbūt  reikės pagalbos kasdieniuose reikaluose, bet ypač svarbu juos drąsinti ir guosti žodžiais iš Šventojo Rašto (1 Tes 5:14). Bendruomenės jaunuoliams, galimas dalykas, tenka grumtis su „jaunatvės geismais“ (2 Tim 2:22). Ganytojiški aplankymai — puikus būdas sužinoti, su kokiais sunkumais broliai ir sesės susiduria, pastiprinti juos mintimis iš Biblijos. Jei vyresnieji bendruomenės narius lanko reguliariai, tikėtina, pavyks užbėgti už akių daugeliui rimtų bėdų.

16. Ką gali daryti vyresnieji, jei kuris nors bendratikis nusilpsta dvasiškai?

16 O kaip tada, jei bendratikis tiek nusilpo dvasiškai, kad gresia pavojus jo draugystei su Jehova? „Kas nors iš jūsų serga? — klausė Jokūbas. — Tegul pasikviečia bendruomenės vyresniuosius ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Jehovos vardu. Tikėjimo malda išgydys sergantį, ir Jehova jį pakels. O jeigu jis yra padaręs nuodėmių, jam bus atleista“ (Jok 5:14, 15). Net jei toks žmogus ir nepasikviečia vyresniųjų, šie, vos tik sužinoję apie problemą, patys turi skubiai jam padėti. Kai vyresnieji meldžiasi kartu su broliais ir sesėmis, mini juos asmeninėse maldose, paremia ir palaiko, jie yra tikra atgaiva bendruomenei, įkvepia jėgų toliau džiugiai tarnauti Jehovai. (Perskaityk Izaijo 32:1, 2.)

17. Ką gera duoda tai, kad bendruomenės ganytojai seka Jėzumi Kristumi?

17 Atlikdami pavestas užduotis Jehovos organizacijoje, vyresnieji visada stengiasi sekti „didžiuoju ganytoju“ Jėzumi Kristumi. Šie atsakingi broliai padeda kaimenei dvasiškai klestėti, likti ištikimai Dievui. Už tai jiems esame labai dėkingi. O didžiausios padėkos vertas neprilygstamas mūsų Ganytojas Jehova.