Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2013 m. lapkritis

Dievatarnystė jam tarsi vaistas

Dievatarnystė jam tarsi vaistas

Kai Kenijoje du pionierius pakvietė vidun, užėję jie pamatė lovoje gulintį menkučio sudėjimo vyrą. Jo liemuo buvo labai mažas, rankos trumpos. Kai skelbėjai perskaitė jam Dievo pažadą, kad „raišasis šokinės tartum elnias“, vyras plačiai nusišypsojo (Iz 35:6).

Pionieriai sužinojo, kad Onesmusas serga trapių kaulų sindromu (osteogenesis imperfecta). Jo kaulai tokie silpni, kad gali lūžti net nuo mažiausio spustelėjimo. Kadangi nei vaistų, nei kitokio veiksmingo gydymo nuo šios ligos nėra, Onesmusas buvo nusiteikęs visą gyvenimą praleisti kentėdamas skausmus ir prikaustytas prie invalido vežimėlio.

Onesmusas priėmė pasiūlymą studijuoti Bibliją. Taip pat norėjo lankyti krikščionių sueigas, tačiau jo mama paprieštaravo, esą sūnus galįs susižeisti ir tada jį kamuotų dar didesni skausmai. Todėl broliai sueigų programą įrašydavo ir Onesmusas klausydavosi jos namie. Nuo studijų pradžios praėjus penkiems mėnesiams jis, nepaisydamas rizikos, vis dėlto nusprendė dalyvauti sueigose.

Ar lankant sueigas skausmas Onesmusą vargino dar labiau? Kaip tik priešingai. „Skausmas, kurį nuolat jausdavau, per sueigas, regis, sumažėdavo“, — pasakoja Onesmusas. Jo manymu, savijauta pagerėjo dėl naujai įgytos vilties. Mama taip džiaugėsi matydama pagerėjusią sūnaus nuotaiką, jog irgi pradėjo studijuoti Bibliją. „Tarnyba Dievui yra mano sūnaus vaistas“, — sakydavo ji.

Gana greitai Onesmusas tapo nekrikštytu skelbėju. Vėliau pasikrikštijo, o šiuo metu yra bendruomenės patarnautojas. Nors negali vaikščioti ir nevaldo vienos rankos, jis visada troško dėl Jehovos daryti kuo daugiau. Ypač norėjo tarnauti pagalbiniu pionieriumi, tačiau vis nesiryžo. Kodėl? Nes žinojo, kad be kitų paramos niekaip neapsieitų — juk kas nors turės stumti jo vežimėlį. Kai savo nuogąstavimais pasidalijo su bendratikiais, šie pažadėjo padėti. Savo žodžio jie tikrai laikėsi ir šitaip Onesmusas įstengė tarnauti pagalbiniu pionieriumi.

Kitas Onesmuso noras buvo tapti reguliariuoju pionieriumi, tačiau ir vėl jam trukdė tokie pat nuogąstavimai. Drąsos jis įgavo perskaitęs dienos citatą iš Psalmyno 34:8: „Ragaukite ir matykite, kad geras yra Viešpats!“ Apmąstęs šią Biblijos eilutę, Onesmusas apsisprendė įsilieti į reguliariųjų pionierių gretas. Dabar jis skelbia keturias dienas per savaitę ir veda kelerias Biblijos studijas. Studijuotojai akivaizdžiai auga dvasiškai. 2010 metais jis dalyvavo pionierių tarnybos kursuose. Kaip Onesmusas džiaugėsi, kad čia jam dėstė vienas tų brolių, iš kurių jis pirmą kartą išgirdo gerąją naujieną!

Dabar Onesmusui beveik keturiasdešimt. Kadangi jo tėvai jau mirę, kasdienėmis jo reikmėmis rūpinasi bendruomenės nariai. Mūsų brolis yra labai dėkingas Jehovai, kad gausiai jį laimina. Kaip Onesmusas laukia dienos, kai „nė vienas iš gyventojų nesakys: ‘Aš sergu’“! (Iz 33:24, Brb)