Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2013 m. rugsėjis

Pionieriaus tarnyba padeda stiprinti ryšį su Dievu

Pionieriaus tarnyba padeda stiprinti ryšį su Dievu

„Gera giedoti šlovės giesmes mūsų Dievui“ (PS 147:1).

1, 2. a) Kas būna, kai mąstome apie kokį artimą žmogų ir pasakojame apie jį kitiems? (Žiūrėk nuotrauką viršuje.) b) Apie ką verta pasvarstyti visalaikiams tarnams ir tiems, kurie šios tarnystės siekia?

KAI mąstai apie kokį artimą žmogų ir pasakoji apie jį kitiems, tau jis darosi dar brangesnis. Tą patį galima pasakyti ir apie mūsų jausmus Jehovai. Štai Dovydas, kol buvo piemuo, galėjo ištisas naktis žiūrėti į žvaigždėtą dangų ir mąstyti apie didį Kūrėją. Jis rašė: „Kai pažvelgiu į tavo dangų, tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias tu pritvirtinai, kas tas žmogus, kad jį atmeni, kas tas mirtingasis, kad juo rūpiniesi?“ (Ps 8:4, 5 [8:3, 4, Brb]) Arba štai apaštalas Paulius svarstydamas, kaip nuostabiai Jehova įgyvendina savo sumanymą dėl dvasinio Izraelio, su dideliu susižavėjimu pasakė: „Dievo turtai, išmintis, žinojimas — kokia gelmė!“ (Rom 11:17-26, 33)

2 Kai skelbiame gerąją naujieną, mes irgi mąstome ir kalbame apie Jehovą. Tai savaime duoda gerų vaisių. Ypač daug laiko tarnybai skiria visalaikiai evangelizuotojai. Jie gali iš savo patirties paliudyti, kad kuo daugiau Dievui tarnauja, tuo labiau jį pamilsta. Nesvarbu, ar jau esi visalaikis evangelizuotojas, ar juo būti tik sieki, pagalvok, kaip visalaikė tarnystė stiprina ryšį su Jehova. Jeigu esi pionierius, pasvarstyk, kas tau padėtų pionierių gretose išsilaikyti, o jei dar nesi, — ką gyvenime reikėtų pakeisti, kad galėtum šios tarnybos imtis. Pirmiausia pakalbėsime, kokiais atžvilgiais visalaikė tarnystė stiprina ryšį su Jehova.

 VISALAIKĖ TARNYSTĖ IR MŪSŲ RYŠYS SU DIEVU

3. Ką jaučiame pasakodami kitiems apie Dievo pažadus?

3 Kai kitiems pasakojame, ką gera Dievo Karalystė padarys dėl žmonijos, Dievas darosi mums artimesnis. Kokią Biblijos eilutę mėgsti cituoti skelbdamas gerąją naujieną po namus? Gal dažniausiai atverti Psalmyno 37:10, 11, Danieliaus 2:44, Jono 5:28, 29 ar Apreiškimo 21:3, 4? Kaskart, kai apie šiuos Dievo pažadus kitiems kalbame, patys sau primename, kad mūsų Dievas tikrai yra dosnus ir kad „kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana“ ateina nuo jo. Tai mus su Dievu suartina (Jok 1:17).

4. Ką suprantame matydami varganą pasaulio žmonių dvasinę būklę?

4 Kai skelbdami gerąją naujieną matome, kokia vargana žmonių dvasinė būklė, tiesą imame branginti dar labiau. Pasaulio žmonės nežino, ką daryti, kad gyvenime jiems sektųsi ir kad būtų laimingi. Dažnas nerimauja dėl ateities, nieko džiuginančio iš jos nesitiki. Vis ieško ir neranda prasmės, dėl ko gyventi. Net dauguma religingų žmonių Šventąjį Raštą menkai teišmano. Šiuo atžvilgiu jie panašūs į senovės nineviečius. (Perskaityk Jonos 4:11.) Daug laiko praleisdami tarnyboje aiškiai matome, kokie dvasiniu požiūriu nuskurdę yra pasaulio žmonės ir kokie dvasiškai turtingi Jehovos tarnai (Iz 65:13). Bet Jehova rūpinasi ne vien savo tarnų gerove. Paguodą ir tikrą viltį jis siūlo visiems. Jehova išties labai geras! (Apr 22:17)

5. Kaip jaučiamės teikdami kitiems dvasinę pagalbą, net jei patys turime kokių problemų?

5 Kai kitiems teikiame dvasinę pagalbą, pernelyg nesusitelkiame į savas problemas. Štai pionierę, vardu Triša, prislėgė tėvų skyrybos. Ji sako: „Man tai buvo emociškai sunkiausias metas gyvenime.“ Triša prisimena vieną dieną, kai buvo labai liūdna ir nesinorėjo į tarnybą. Vis dėlto ji prisivertė nueiti pastudijuoti Biblijos su trimis vaikais. Situacija jų namuose buvo nelengva: tėvas šeimą paliko, o vyresnis tų vaikų brolis kėlė prieš juos ranką. Triša pasakoja: „Mano problema ir skausmas, palyginti su jų, buvo niekis. Per studijas vaikų akutės imdavo žibėti, iš džiaugsmo jie tiesiog nenustygdavo vietoje. Tie vaikai buvo tikra Jehovos dovana, ypač tądien.“

6, 7. a) Kodėl galima sakyti, kad mokydami kitus Biblijos tiesų patys stiprėjame tikėjimu? b) Ką jaučiame matydami, kaip Biblijos studijuotojai, vadovaudamiesi Biblijos principais, keičiasi į gera?

6 Kai kitus mokome Biblijos tiesų, mūsų pačių tikėjimas stiprėja. Apie kai kuriuos savo amžininkus žydus, kalbančius vienaip, o darančius visai kitaip, apaštalas Paulius rašė: „Tai kodėl gi, mokydamas kitą, nepamokai savęs?“ (Rom 2:21) Šiandien pionieriams yra daug progų mokyti kitus tiesos, vesti Biblijos studijas. Kad būtų geri mokytojai, pirmiausia jie turi, taip sakant, pamokyti patys save. Kiekvienoms studijoms jie turi kruopščiai pasiruošti, paieškoti atsakymų į pašnekovų iškeltus klausimus. Viena pionierė, vardu Džanin, sako: „Kas kartą, kai žmogų mokau Biblijos tiesų, jaučiu, kad tos tiesos į mano protą ir širdį įsirašo dar giliau. Todėl nestoviu vietoje, mano tikėjimas vis stiprėja.“

7 Kai matome, kaip Biblijos studijuotojai, vadovaudamiesi Biblijos principais, keičiasi į gera, Dievo išmintį imame vertinti dar labiau (Iz 48:17, 18). Maža to, stiprėja mūsų pačių ryžtas laikytis tų principų savo gyvenime. Kita pionierė, Adriana, kalba: „Jei žmogus viską daro pagal savo supratimą, jo gyvenimas neretai būna labai  sujauktas. O kai ima kliautis Jehovos išmintimi, bemat viskas pradeda dėliotis į vietas.“ Panašiai sako pionierius, vardu Filas: „Nuostabu matyti, kaip žmonės, kurie neįstengė pasikeisti patys vieni, keičiasi į gera padedami Jehovos.“

8. Kaip jaučiamės pabuvę tarnyboje su bendratikiais?

8 Kai gerąją naujieną skelbiame kartu su tikėjimo broliais ir sesėmis, jaučiame dvasinę atgaivą (Pat 13:20). Pionieriai tarnyboje su bendratikiais praleidžia daug laiko. Taigi jie turi daug progų „pasidrąsinti vienas kito tikėjimu“ (Rom 1:12; perskaityk Patarlių 27:17). Viena pionierė, Liza, sako: „Darbe matau, kaip žmonės tarpusavyje konkuruoja, vienas kitam pavydi. Kasdien tenka klausytis visokių paskalų ir nešvankybių. Kiekvienas nori bet kokia kaina pranokti kitus. Kartais tave išjuokia, iš tavęs tyčiojasi vien todėl, kad stengiesi elgtis, kaip dera krikščioniui. O kokia atgaiva su bendratikiais išeiti į tarnybą! Vakare grįžtu namo pavargusi, bet laiminga.“

9. Kodėl galima sakyti, kad pionieriaus tarnyba stiprina sutuoktinių tarpusavio ryšį?

9 Jei pionieriais tarnauja abu sutuoktiniai, trigubi santuokos saitai tvirtėja (Mok 4:12). Štai viena mūsų sesė, Madlena, pasakoja: „Mudu su vyru puikiai leidžiame laiką kalbėdamiesi apie tai, kaip praėjo diena tarnyboje, ar apie tai, ką naudingo tarnybai radome skaitydami Bibliją. Drauge tarnaudami pionieriais, sulig kiekvienais metais jaučiame, kaip mūsų tarpusavio ryšys stiprėja.“ Panašiai sako ir Triša: „Abu žiūrime, kad neįklimptume į skolas, tad dėl pinigų nesiginčijame. Mes suderiname savo tarnybos tvarkaraščius  ir dažnai kartu lankome susidomėjusius žmones, kartu vedame Biblijos studijas. Visa tai mus emociškai ir dvasiškai suvienija.“

Visalaikė tarnyba gyvenimą daro laimingesnį (žiūrėk 9 pastraipą)

10. Kodėl mums yra lengviau pasitikėti Jehova, jei pirmiausia ieškome Karalystės? Paaiškink.

10 Kai pirmiausia ieškome Karalystės, jaučiame Jehovos paramą ir matome, kaip jis atsako į mūsų maldas, — visa tai mūsų pasitikėjimą juo sustiprina. Tą apie save galėtų pasakyti kiekvienas Dievui ištikimas krikščionis. Pionieriams pasitikėti Dievu ypač būtina, nes tik šitaip jie gali išsilaikyti visalaikių tarnų gretose. (Perskaityk Mato 6:30-34.) Vienas brolis, vardu Kurtas, tarnauja pionieriumi ir kartais pavaduoja keliaujantįjį prižiūrėtoją. Sykį jiedu su žmona, irgi pioniere, sutiko aplankyti bendruomenę, iki kurios reikia važiuoti pustrečios valandos. Degalų būtų vos užtekę nuvažiuoti, o algos dar reikėjo laukti visą savaitę. Kurtas prisimena: „Ėmiau svarstyti, ar gerai padariau, kad sutikau.“ Pasimeldę juodu vis dėlto ryžosi keliauti, neabejodami, kad Dievas jais pasirūpins. Jiems besiruošiant išvykti, paskambino viena sesė ir pasakė, kad turi jiems dovaną. Tai pasirodė esanti pinigų suma, būtent tokia, kokios trūko kelionei. Kurtas sako: „Kai panašių dalykų patiri nuolat, lengva matyti, kaip Jehova padeda.“

11. Kaip pionieriai būna laiminami?

11 Pionieriai dažnai pasakoja, kad kuo daugiau tarnauja Jehovai, kuo labiau stiprina savo bendrystę su juo, tuo daugiau palaiminimų, Biblijos žodžiais tariant, juos užlieja (Įst 28:2). Tačiau tarnauti pionieriumi ne visada lengva. Dėl to, kad mūsų pirmieji tėvai nusidėjo, nė vienas nesame apsaugotas nuo problemų. Kartais dėl įvairių priežasčių pionieriaus tarnybą kuriam laikui tenka nutraukti, bet dažniausiai iškilusias problemas įmanoma išspręsti ar tiesiog jų išvengti. Tad kas padėtų pionierių gretose išsilaikyti?

KAIP IŠSILAIKYTI PIONIERIŲ GRETOSE

12, 13. a) Apie ką pionieriui reikėtų pagalvoti, jeigu darosi per sunku įvykdyti nustatytą valandų normą? b) Kodėl taip svarbu rasti laiko kasdieniam Biblijos skaitymui, asmeninėms studijoms ir dvasinių tiesų apmąstymui?

12 Dauguma pionierių yra labai užimti. Viską suspėti būna tikras iššūkis, tad čia svarbu geras planavimas (1 Kor 14:33, 40). Jeigu pionieriui sunku įvykdyti nustatytą valandų normą, jam galbūt reikėtų pagalvoti, kaip paskirsto savo laiką (Ef 5:15, 16). Štai apie ką vertėtų pasvarstyti: ar ne per daug dėmesio skiriu įvairiems mėgstamiems užsiėmimams, pramogoms? gal man reikia savidrausmės? o gal galėčiau pakoreguoti savo darbo tvarkaraštį? Tikriausiai kiekvienas krikščionis pripažins, kad labai greitai randasi įvairios veiklos, kuri brangų laiką atima. Tad visalaikiams tarnams vertėtų vis pergalvoti, ką padaryti būtina, o ko galima atsisakyti.

13 Pionierius privalo rasti laiko kasdieniam Biblijos skaitymui, asmeninėms studijoms ir dvasinių tiesų apmąstymui. Kad šių dalykų neužgožtų visokie nereikšmingi užsiėmimai, reikia savidrausmės (Fil 1:10). Štai įsivaizduokime: pionierius, dieną praleidęs tarnyboje, grįžta namo. Vakare jis dar nori pasiruošti sueigai. Bet pirmiausia peržiūri, ką radęs pašto dėžutėje. Tada įsijungia kompiuterį, perskaito gautus elektroninius laiškus ir į kai kuriuos atsako. Taip pat prisimena, kad reikia panaršyti internete: gal atpigo tas daiktas, kurį ketina įsigyti? Nejučia praeina beveik dvi valandos, o ruoštis sueigai nė nepradėjo. Kodėl mes apie tai kalbame? Profesionalūs sportininkai, kad kuo ilgiau išlaikytų gerą formą, turi turėti gerus mitybos įpročius. Panašiai yra  su pionieriais: kad tarnautų ištvermingai, jiems reikia turėti gerus studijavimo įpročius — nuolat maitintis dvasiškai (1 Tim 4:16).

14, 15. a) Kodėl pionierius turi gyventi paprastai? b) Ką pionieriui daryti, kai užklumpa sunkumai?

14 Pionieriai stengiasi gyventi paprastai. Jėzus savo sekėjus ragino žvilgsnį sutelkti į vieną tikslą (Mt 6:22). Jis pats gyveno paprastą gyvenimą, kad tik galėtų neblaškomas atsidėti tarnystei. Jis netgi sakė: „Lapės turi urvus ir dangaus paukščiai buveines, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“ (Mt 8:20). Pionierius seka Jėzaus pavyzdžiu, jei nuolat atmena: kuo daugiau turėsi, tuo daugiau bus ką prižiūrėti, taisyti, pakeisti nauju.

15 Pionieriai supranta, kad jų tarnystė — ypatinga, bet savęs nelaiko geresniais už kitus. Toji tarnystė iš tikrųjų yra Dievo dovana, o ne koks įvertinimas už nuopelnus. Taigi, kad išsilaikytų visalaikių evangelizuotojų gretose, kiekvienas pionierius turi kliautis Jehova (Fil 4:13). Sunkumų išvengti tikriausiai nepavyks (Ps 34:20 [34:19, Brb]). O ką pionieriui daryti, kai tie sunkumai užklumpa ir jau atrodo, kad tarnystę reikės nutraukti? Tada ypač svarbu prašyti Jehovą vadovavimo ir žiūrėti, kaip jis padės. (Perskaityk Psalmyno 37:5.) O kai pajaus Jehovos rūpinimąsi, pionieriui dar labiau norėsis glaustis prie savo dangiškojo Tėvo (Iz 41:10).

GAL IR TU GALĖTUM TARNAUTI PIONIERIUMI?

16. Ką turėtum daryti, jei nori imtis pionieriaus tarnybos?

16 Jei norėtum imtis pionieriaus tarnybos ir pats patirti, kaip Jehova visalaikius tarnus laimina, išsakyk jam savo troškimą maldoje (1 Jn 5:14, 15). Pasikalbėk su tais, kurie jau yra visalaikiai tarnai. Nusistatyk tikslus, kuriuos pirmiausia turėtum pasiekti, kad pats galėtum tapti pionieriumi. Taip padarė Keitas su Erika. Jie daug dirbo ir, kaip jų šalyje įprasta, vos susituokę nusipirko namą, naują automobilį. „Visa tai įsigiję, manėme, kad dabar jau būsime laimingi ir mums nieko netrūks. Deja, taip nebuvo“, — pasakoja sutuoktiniai. Po kurio laiko Keitą atleido iš darbo ir jis pradėjo tarnauti pagalbiniu pionieriumi. Jis prisimena: „Tarnaudamas pionieriumi supratau, kiek džiaugsmo patiri būdamas tarnyboje.“ Juodu susibičiuliavo su pionierių pora, ir toji pora padėjo jiems suvokti, kad tikrą pasitenkinimą teikia visalaikė tarnystė ir paprastas gyvenimas. Ko Keitas ir Erika ėmėsi? „Susidarėme dvasinių tikslų sąrašą, prisiklijavome ant šaldytuvo ir, kai vieną kurį pasiekdavome, tuojau pasižymėdavome.“ Galiausiai juodviem nebeliko jokių kliūčių stoti į pionierių gretas.

17. Kodėl verta gerai pagalvoti, ar negalėtum tarnauti pionieriumi?

17 Ar galėtum būti pionieriumi? Jeigu tavo aplinkybės dabar ir neleidžia šios tarnybos imtis, būk uolus gerosios naujienos skelbėjas — taip stiprės tavo ryšys su Jehova. Su malda viską apsvarstyk ir galbūt pamatysi, kad tereikia kiek pakoreguoti savo tvarkaraštį ar pakeisti gyvenimo būdą, ir pionieriaus tarnyba taps tau pasiekiamu tikslu. Jei galėsi tarnauti pionieriumi, laimėsi daug daugiau negu atsisakei. Pirmiausia ieškodamas Dievo Karalystės, o ne savo naudos, gyvenime jausi tikrą pasitenkinimą (Mt 6:33). Tada pats patirsi, ką reiškia, kad didesnė laimė yra duoti negu imti. Ir čia ne viskas. Turėsi daugiau progų mąstyti ir kalbėti apie Jehovą, todėl dar labiau jį pamilsi ir būsi jam dar mielesnis.