Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2013 m. birželis

Ar prisimeni?

Ar prisimeni?

Ką įsidėmėjai iš paskutinių Sargybos bokšto numerių? Pamėgink atsakyti.

Kodėl krikščionims reikėtų saugotis apipainioti Bibliją prietarais?

Kai kas bando Biblija naudotis netinkamai: atverčia atsitiktinį puslapį ir perskaito pirmą už akių užkliuvusią eilutę, tikėdamiesi, jog šie žodžiai yra būtent tai, ko jiems šiuo metu reikia. Tikrieji krikščionys vengia mistikos. Jie tyrinėja Bibliją, kad įgytų aiškų pažinimą ir suvoktų, kaip Dievas mums vadovauja (12/15, p. 3).

Kas yra tas „pasaulis“, kuris praeis?

„Pasaulis“, kuris praeis, — tai žmonės, nepaisantys Dievo valios (1 Jn 2:17). Pati žemė ir Dievui ištikimi žmonės išliks (1/1, p. 5—7).

Kaip Abelis, nors ir miręs, tebekalba? (Hbr 11:4)

Jis tebekalba dėl savo tikėjimo. Iš Abelio galime mokytis ir stengtis juo sekti. Šio Dievo tarno pavyzdys gyvas ir paveikus iki mūsų dienų (1/1, p. 12).

Kokiose gyvenimo srityse yra pavojus atitolti nuo Dievo?

Štai keletas: darbas, poilsis ir pramogos, ryšiai su atskirtu nuo bendruomenės giminaičiu, technikos naujovės, sveikata, požiūris į pinigus, savo nuomonės ir padėties vertinimas (1/15, p. 12—21).

Kaip galime sekti Mozės nuolankumo pavyzdžiu?

Mozė turėjo didelę valdžią, bet ja nesididžiavo. Jis pasitikėjo ne savimi, o Jehova. Jei esame gavę kokių įgaliojimų ar pasižymime tam tikrais gabumais, niekada neturėtume pūstis. Verčiau pasitikėkime Dievu (Pat 3:5, 6) (2/1, p. 5).

Kur gyvens iš mirusiųjų prikelti žmonės?

Nedidelis skaičius prikeltųjų — 144000 asmenų — gyvens danguje. Dauguma prikeltųjų turės galimybę džiaugtis amžinu gyvenimu čia, žemėje (3/1, p. 6).

Ką reiškė, kad izraelitai turėjo „neapipjaustytą širdį“? (Jer 9:25 [9:26, Brb])

Tai reiškė, kad jų širdis buvo užsispyrusi, maištinga. Kaip jie galėjo ją „apipjaustyti“? Atsikratydami minčių, paskatų ir troškimų, kurie jų širdį darė nejautrią Jehovos nurodymams (Jer 5:23, 24) (3/15, p. 9—10).

Kodėl galima sakyti, kad Jėzaus gyvenimas buvo prasmingas?

Jėzus turėjo gyvenimo tikslą — vykdyti Dievo valią. Jis labai mylėjo savo dangiškąjį Tėvą, taip pat mylėjo žmones. Jėzus žinojo, kad Tėvas irgi jį myli, juo džiaugiasi. Visa tai ir daro gyvenimą prasmingą (4/1, p. 4—5).

Kas sudaro žemiškąją Jehovos organizacijos dalį?

Ją sudaro Vadovaujančioji taryba, filialų komitetai, keliaujantieji prižiūrėtojai, vyresniųjų tarybos, bendruomenės ir visi skelbėjai (4/15, p. 29).

Kodėl galima sakyti, kad Dievas nebuvo žiaurus vykdydamas savo nuosprendžius?

Jehovai nėra maloni nedorėlio mirtis (Ez 33:11). Jehovos veiksmai praeityje liudija, kad prieš įvykdydamas savo nuosprendį nedorėliams jis su meile visus įspėja. Tai mums teikia viltį, kad ateityje, stojus Dievo bausmės metui, išliksime gyvi (5/1, p. 5—6).

Ar izraelitai nusikaltėlius bausdavo pakabindami juos ant stulpo?

Senovėje daugelyje kraštų kai kuriuos nusikaltėlius taip bausdavo, bet ne Izraelyje. Bent jau Mozės įstatymo laikais nusikaltėliui pirma įvykdydavo mirties bausmę, pavyzdžiui, užmušdavo jį akmenimis (Kun 20:2, 27). Tik paskui lavoną pakabindavo ant stulpo ar medžio, kad būtų perspėjimas kitiems (5/15, p. 13).

Kodėl žmonės nėra pajėgūs įgyvendinti taikos pasaulyje?

Nors žmonės pasiekė labai daug, jiems neduota patiems „nustatyti krypties savo žingsniams“ (Jer 10:23, Jr). Pasaulį valdo Šėtonas, todėl sukurti taikos žmonės nėra pajėgūs (1 Jn 5:19) (6/1, p. 16).