Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2013 m. kovas

Ką, „pažinę Dievą“, darysime toliau?

Ką, „pažinę Dievą“, darysime toliau?

„[Esate] pažinę Dievą“ (GAL 4:9).

1. Kodėl lakūnui prieš pakylant privalu lėktuve atlikti kruopščią patikrą?

LAKŪNAI, skraidantys vienu geriausių kada sukonstruotų orlaivių, kaskart prieš pakildami privalo atlikti kruopščią patikrą. Sąraše, ką reikia patikrinti, nurodyta 30 suvirš punktų. Jeigu lėktuvo neapžiūrėtų arba jei patikra nebūtų kruopšti, padidėtų sudužimo rizika. Šį reikalavimą ypač svarbu atminti skraidymo veteranams. Kodėl? Jie būna linkę pernelyg kliautis savo ilgamete patirtimi ir ne kiekvieną kartą į tokią patikrą žiūri taip rimtai, kaip derėtų.

2. Ką krikščionis turi nuolat tikrinti?

2 Nelyginant atidus lakūnas, mes irgi turime sąrašą dalykų, kuriuos reikia patikrinti, idant užklupus sunkumams mūsų tikėjimas liktų tvirtas. Ar būtum neseniai pasikrikštijęs, ar Dievui tarnautum jau daug metų, nuolatos tikrink, kiek giliai tavo tikėjimas įsišaknijęs, kiek esi pasiryžęs dėl Jehovos aukotis. Jei tokia patikra bus nereguliari ar nepakankamai kruopšti, gresia dvasinė pražūtis. Biblija mus perspėja: „Kas manosi stovįs, težiūri, kad neparpultų“ (1 Kor 10:12).

3. Kas buvo būtina Galatijos krikščionims?

3 Galatijos krikščionys irgi turėjo ištirti, kiek tvirtas jų tikėjimas, turėjo didžiai vertinti jiems suteiktą dvasinę laisvę. Jėzaus išpirka jį tikintiems atvėrė kelią į ypatingą Dievo pažinimą — žmonės netgi galėjo tapti Jehovos sūnumis! (Gal 4:9) Kad išsaugotų šį nuostabų ryšį su Dievu, galatai privalėjo atmesti judaizmo šalininkų mokymą, esą asmuo bus teisus tik tuomet, jei laikysis Mozės įstatymo. Juk prie krikščionių bendruomenės priklausantys neapipjaustyti kitataučiai Mozės įstatymui niekad nebuvo pavaldūs. Tiek žydams, tiek ir tikintiesiems iš kitų tautų reikėjo augti tiesoje, stiprėti dvasiškai.  O kad galėtų tokią pažangą daryti, jie turėjo suprasti, jog Dievas nebereikalauja laikytis Įstatymo.

ŽINGSNIAI Į DIEVO PAŽINIMĄ

4, 5. Dėl ko Paulius perspėjo galatus ir kodėl jo žodžiai svarbūs mums šiandieną?

4 Jehova pasirūpino, kad apaštalo Pauliaus laiškas galatams išliktų iki pat mūsų dienų. Čia užrašyti žodžiai primena, kad jokiu būdu nenusisuktume nuo brangios tiesos, kurią radome Biblijoje, ir negrįžtume prie to, ką palikome pasaulyje. Šis šventosios dvasios įkvėpimu parašytas laiškas stiprino Galatijos krikščionis pirmajame amžiuje, stiprina visus Dievo garbintojus ir šiandieną, padeda mums likti ištikimiems Jehovai.

5 Kiekvienam iš mūsų verta prisiminti, kaip buvome išlaisvinti iš klaidingos religijos pančių ir tapome Jehovos liudytojais. Galbūt padėtų tokie klausimai: kokius žingsnius turėjai žengti, kad pasiruoštum krikštui? Kaip pažinai Jehovą ir ką pajutai, kai buvai jo pažintas?

6. Ką dabar apžvelgsime?

6 Kad būtume krikštyti Jehovos garbintojai, visi turėjome žengti devynis žingsnius. (Prašom žiūrėti skyrelį  „Žingsniai, vedantys į krikštą ir dvasinę brandą“.) Nuolat juos prisimindami stiprinsime savo ryžtą gręžtis nuo to, kas pasaulyje. Lėktuvo pilotas, nors ir labai būtų patyręs, saugiai skris tik tuomet, jei kaskart prieš pakildamas atliks orlaivyje kruopščią apžiūrą. Panašiai ir mes — kad ištikimai eitume dievatarnystę, anuos žingsnius vis peržvelkime.

TIE, KURIE YRA DIEVO PAŽINTI, NEPALIAUJA AUGTI DVASIŠKAI

7. Kokį „eskizą“ turime nuolat turėti prieš akis ir kodėl?

7 Lakūnas privalo nepamiršti atlikti kruopščią patikrą prieš kiekvieną skrydį. Savo dvasinę būklę ir pažangą mes irgi turėtume tirti be paliovos. Paulius rašė Timotiejui: „Tebūna tau tarsi eskizas sveiki žodžiai, kuriuos iš manęs girdėjai, su tikėjimu ir meile Kristuje Jėzuje“ (2 Tim 1:13). „Sveikus žodžius“ randame Šventajame Rašte (1 Tim 6:3). Kaip dailininko eskizas atskleidžia būsimo paveikslo esmę, taip „sveiki žodžiai“ padeda mums suvokti esminius Jehovos reikalavimus ir jų laikytis. Tad dabar aptarkime pagrindinius žingsnius, kurie atvedė mus į krikštą, ir pažiūrėkime, ar „sveikų žodžių“ laikomės.

8, 9. a) Kodėl svarbu nepaliauti gilinti savo žinias ir stiprinti tikėjimą? b) Kodėl krikščioniui reikia nuolat daryti pažangą ir kuo tai panašu į medžio augimą?

8 Pats pirmas žingsnis, kurį žengėme, — ėmėme semtis žinių. Tada pradėjo augti mūsų tikėjimas. Tačiau gilinti žinias ir stiprinti tikėjimą būtina ir toliau (2 Tes 1:3). Jei norime augti dvasiškai, negalime stovėti vietoje. Ir po krikšto turime nuolat daryti pažangą, nepaliauti puoselėję dvasingumo.

Kaip ir medis, krikščionis turi nenustoti augęs

9 Mūsų dvasinį augimą galima prilyginti medžio augimui. Kai kurie medžiai išauga tikri milžinai, ypač jeigu jų šaknys gilios ir plačios. Pavyzdžiui, didingi Libano kedrai savo aukščiu gali prilygti dvylikos aukštų namui, o jų kamieno apimtis gali siekti net dvylika metrų (Gg 5:15). Jaunas medelis stiebiasi tiesiog akyse, tačiau po kurio laiko jo augimas tampa nebe toks akivaizdus. Vis dėlto augti jis toli gražu nenustoja. Metai po metų jo kamienas storėja, šaknų sistema gilėja ir platėja. Medis darosi tvirtesnis, stabilesnis. Panašiai galima apibūdinti ir krikščionio dvasinį augimą. Iš pradžių, ėmę studijuoti Bibliją, galbūt labai greitai darėme  pažangą ir pasikrikštijome. Bendruomenės nariai džiaugėsi matydami, kaip sparčiai augame. Galimas daiktas, stojome į pionierių gretas arba gavome kokių atsakingų užduočių bendruomenėje. Tolesniais metais mūsų pažanga gal pasidarė nebe tokia pastebima. Tačiau mes ir toliau turime stiprinti savo tikėjimą, semtis žinių, kol „tapsime kaip subrendęs vyras, tokio ūgio, koks Kristus buvo savo pilnatvėje“ (Ef 4:13). Iš mažyčio daigelio palaipsniui išaugsime į tvirtą medį — būsime brandūs krikščionys.

10. Kodėl net ir brandiems krikščionims svarbu nesustoti augti dvasiškai?

10 Bet net ir tada mūsų dvasinė pažanga neturėtų sustoti. Vis gausinkime savo žinių bagažą, ugdykimės tvirtesnį tikėjimą, kad Dievo Žodžio dirvoje dar giliau įsišaknytume (Pat 12:3). Nemažai mūsų bendratikių šitaip ir daro. Vienas brolis, jau daugiau nei tris dešimtmečius tarnaujantis vyresniuoju, sako, kad dvasiškai auga iki pat šiol. Štai jo žodžiai: „Biblija man niekada nebuvo tokia brangi kaip dabar. Nuolat randu progų naujaip pritaikyti joje užrašytus principus, mokausi laikytis jos reikalavimų įvairiausiomis aplinkybėmis. Tarnybą vertinu vis labiau ir labiau.“

STIPRINK SAVO DRAUGYSTĘ SU JEHOVA

11. Kaip galime geriau pažinti Jehovą?

11 Kad augtume dvasiškai, turime vis stiprinti savo ryšį su Jehova, brangiu mūsų Draugu ir Tėvu. Jis nori, kad artintumės prie jo, jaustume jo meilę ir globą. Kaip vaikas tėvų glėbyje jaučiasi mylimas ir saugus, kaip žmogus atsipalaiduoja artimo bičiulio draugijoje, taip ir mums gera būti šalia Jehovos. Aišku, tokie glaudūs saitai neatsiranda staiga, per vieną akimirką. Pažinti Jehovą ir jį pamilti reikia laiko. Tad jei norime geriau suvokti Dievo esybę, privalome kasdien skaityti jo Žodį. Taip pat svarbu perskaityti kiekvieną Sargybos bokšto ir Atsibuskite! numerį, kitus mūsų organizacijos leidinius.

12. Ką turime daryti, kad mūsų ryšys su Jehova būtų stiprus?

12 Su Jehova dar labiau suartėsime, jei nuoširdžiai jam melsimės ir bendrausime su jo draugais. (Perskaityk Malachijo 3:16.) Jehovos ausys girdi teisiųjų maldavimą (1 Pt 3:12). Tartum mylintis tėvas, Jehova atidžiai klausosi, kai jo šaukiamės, todėl jokiu būdu nepaliaukime jam melstis (Rom 12:12). Be Dievo pagalbos brandžiais krikščionimis  tikrai netapsime. Šio pasaulio įtaka itin galinga ir jai nepajėgsime atsispirti vien savo jėgomis. Mūsų stiprybė ateina iš Jehovos. Jei nenustosime prašyti, jis noriai teiks mums jėgų. Ar su Jehova kalbi kaip su patikimu draugu? O gal šioje srityje tau dar reikia pasitempti? (Jer 16:19)

13. Kodėl būtina reguliariai sueiti su bendratikiais, jei norime augti dvasiškai?

13 Taip pat svarbu reguliariai sueiti draugėn su kitais Dievo garbintojais, irgi „ieškančiais prieglobsčio jame“. Jehovai mielos tokios jo tarnų bendruomenės (Nah 1:7, Jr). Pasaulyje, kuris dvasiniu atžvilgiu žlugęs, mums tik į naudą būti tarp bendratikių ir įgauti dvasinės stiprybės, tarpusavyje pasidrąsinti. Broliai ir sesės mus skatina „mylėti ir daryti gerus darbus“ (Hbr 10:24, 25). Argi tokia meilė, apie kurią hebrajams rašė apaštalas Paulius, tarp krikščionių viešpataus, jeigu jie nebus vienos minties, nesiburs į bendruomenes ir nepuoselės brolybės saitų? Juk negali parodyti meilės savo bendratikiui, jei laikysiesi nuo jo skyrium. Todėl tikrindamas savo dvasinę būklę būtinai pamąstyk: ar lankau visas sueigas? Ar stengiuosi prisidėti prie programos komentarais?

14. Kodėl galima sakyti, kad atgaila ir atsivertimas yra nenutrūkstamas procesas?

14 Prieš įsiliedami į tikrųjų krikščionių būrį dar turėjome atgailauti dėl savo nuodėmių ir atsiversti. Tačiau atgaila nėra vienkartinė, tai nenutrūkstamas procesas. Esame netobuli, dažnai suklystame. Mumyse glūdinti nuodėmė yra it kokia gyvatė, visad pasiruošusi kirsti (Rom 3:9, 10; 6:12-14). Privalome išlikti budrūs ir į savo trūkumus nežiūrėti pro pirštus. Gera žinoti, kad Jehova supranta, kaip nelengva mums kovoti su savo silpnybėmis, ir yra labai kantrus (Fil 2:12; 2 Pt 3:9). Stenkimės gerai panaudoti savo laiką ir išteklius: nešvaistykime jų savanaudiškiems siekiams, verčiau atsidėkime Jehovos tarnybai. Viena sesuo pasakoja: „Nors užaugau tiesoje, turėjau kitokį požiūrį į Jehovą nei daugelis. Maniau, kad jo reikia labai bijoti ir kad jis niekada nebus manimi patenkintas.“ Laikui bėgant sesė padarė klaidų ir, kaip ji pati sako, ėmė dvasiškai merdėti. „Taip atsitiko ne dėl to, kad nemylėjau Jehovos, — ji tęsia, — o dėl to, kad nebuvau jo iš tiesų pažinusi. Daug meldžiausi ir pradėjau po truputį keistis.“ Sesė priduria: „Supratau, kaip švelniai Jehova mane vedė, lyg mažą vaikelį, vieną po kitos padėjo įveikti visas kliūtis, nuolat rodė, ką turiu daryti.“

15. Ką pastebi ir vertina Jėzus ir Jehova?

15 Kai Jehovos angelas stebuklingai išlaisvino Petrą ir kitus apaštalus iš kalėjimo, jiems pasakė: „Kalbėkite žmonėms visus šio gyvenimo žodžius“, tai yra gerąją naujieną (Apd 5:19-21). Ar evangelizacijos tarnyboje dalyvauji kiekvieną savaitę? Tai irgi vienas iš dvasinės patikros aspektų. Jėzus ir Jehova pastebi ir vertina ne vien mūsų tikėjimą, bet ir uolią tarnystę (Apr 2:19). Jau minėtas vyresnysis sako: „Visą dėmesį turime būti sutelkę į gerosios naujienos skelbimą.“

16. Kodėl svarbu kuo dažniau pamąstyti apie pasiaukojimo Jehovai įžadą?

16 Pamąstyk ir apie savo pasiaukojimo Jehovai įžadą. Juk asmeniškas ryšys su Dievu — brangiausias mūsų turtas. Savuosius jis gerai pažįsta. (Perskaityk Izaijo 44:5.) Ištirk, kiek tvirta tavo draugystė su Jehova, melsk pagalbos ją stiprinti. Ir nepamiršk savo krikšto dienos.  Visad turėk omenyje, kad pasikrikštydamas viešai parodei, jog paaukoji savo gyvenimą Dievui. Tai pats svarbiausias sprendimas tavo gyvenime.

KAD LIKTUME ŠALIA JEHOVOS, REIKIA IŠTVERMĖS

17. Kodėl, kad liktume prie Jehovos, mums reikia ištvermės?

17 Paulius, rašydamas laišką galatams, pabrėžė ištvermės svarbą (Gal 6:9). Šiandien krikščionims irgi reikia būti ištvermingiems. Išbandymų neišvengsime nė vienas, tačiau būkime tikri — Jehova padės. Prašykime, kad jis siųstų savo šventosios dvasios, kad apramintų širdgėlą, suteiktų džiaugsmo ir ramybės (Mt 7:7-11). Pagalvok: jeigu Jehova rūpinasi paukščiais, juo labiau pasirūpins tavimi, savo tarnu. Tu myli jį ir skyrei jam savo gyvenimą, todėl Jehova tavęs tikrai nepaliks (Mt 10:29-31). Kad ir kokie sunkumai prislėgtų, nepasiduok ir negrįžk prie to, ką palikai pasaulyje. Juk tie, kuriuos Jehova pažįsta, patiria neapsakomą palaimą!

18. Ką mes, pažinę Dievą, norime daryti toliau?

18 Taigi jei neseniai pažinai Jehovą ir pasikrikštijai, ką turėtum daryti toliau? Stenkis vis geriau perprasti Jehovos esybę, siek dvasinės brandos. Na, o jeigu pasikrikštijai jau prieš daugelį metų? Irgi semkis naujų žinių, Jehovą pažink dar artimiau. Niekad nemanykime, kad Dievą pažįstame jau pakankamai gerai ir kad mūsų ryšiui su juo negresia joks pavojus. Nepamirškime vis tikrinti savo dvasinę būklę. Tai padės mums dvasiškai augti ir sueiti į dar glaudesnę bendrystę su mūsų mylinčiu Tėvu ir Draugu, Dievu Jehova. (Perskaityk 2 Korintiečiams 13:5, 6.)