Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2013 m. vasaris

Teneapgauna tavęs širdis

Teneapgauna tavęs širdis

„Širdis už viską vylingesnė ir nepataisomai pasiligojusi“, — sakoma Biblijoje (Jer 17:9). Jei mūsų širdis ko nors labai užsigeidžia, argi nerandame priežasčių įnoriui patenkinti?

Šventasis Raštas mus įspėja: „Juk iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai“ (Mt 15:19). Širdis gali mus apgauti ir pastūmėti neteisinga linkme, visai priešinga, negu veda Dievas. Kur sukame, galime net nesuvokti iki pat tol, kol pasielgiame neprotingai. Taigi kas padėtų mums įžvelgti širdies polinkius, kol dar nenukrypome į klystkelį?

KAIP ĮŽVELGTI, KAS SLYPI ŠIRDYJE?

Kaip kasdienis Biblijos skaitymas veikia mūsų širdį?

Kasdien skaityk Bibliją ir apmąstyk, ką perskaitęs.

„Dievo žodis yra gyvas ir paveikus, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją, prasiskverbiantis giliai ir perskiriantis sielą ir dvasią“, — tvirtino apaštalas Paulius. Jehovos žodžiai, perteikti Šventajame Rašte, turi galią „atskleisti širdies mintis bei ketinimus“ (Hbr 4:12). Ryškioje Šventojo Rašto šviesoje gebėsime aiškiai įžvelgti širdies polinkius. Kaip tad svarbu kasdien skaityti Dievo Žodį ir apmąstyti, ką mums sako Jehova! Tik šitaip galėsime perimti jo mintis ir požiūrį.

Biblijos patarimai ir principai, jei tik jais vadovaujamės, ugdo sąžinę — mūsų vidinį balsą. Kai jau imame žengti neteisinga linkme ir bandome tokius savo veiksmus pateisinti, tas balsas  gali mus paprotinti (Rom 9:1). Biblijoje taip pat apstu pavyzdžių, užrašytų mums įspėti (1 Kor 10:11). Iš jų galime mokytis, kaip saugoti savo žingsnius ir nenuklysti į šalį. Ko dar reikėtų imtis?

Malda padeda suvokti, kokie esame iš tikrųjų

Melsk Dievą, kad padėtų įžvelgti širdies ketinimus.

Jehova tikrina kiekvieno žmogaus širdį (1 Met 29:17). Jis yra „didesnis už mūsų širdį ir žino viską“ (1 Jn 3:20). Nuo Dievo nieko nenuslėpsi, jo neapgausi. Jeigu maldoje atvirai išsakome Jehovai savo rūpesčius, jausmus, troškimus, jis gali padėti įžvelgti mūsų širdies polinkius. Netgi dera prašyti Dievo sukurti mums tyrą širdį (Ps 51:12 [51:10, Brb]). Todėl jei norime žinoti, kur linksta širdis, nepamirškime, kaip svarbu melsti jo pagalbos.

Mokymas, kurio semiamės sueigose, padeda įžvelgti, kas slypi mūsų širdyje

Būk dėmesingas per sueigas.

Mokymas, kurio semiamės sueigose, jei tik atidžiai klausomės, parodo, kas slypi širdyje, padeda ištirti, kokie esame iš tikrųjų. Kaskart galbūt ir nesužinome ko nors naujo, tačiau mokomės dar geriau suprasti Biblijos principus, išgirstame vertingų priminimų, padedančių ištirti širdies troškimus. Bendratikių išsakytos mintys irgi skatina mus taurinti savo asmenybę (Pat 27:17). Praleidinėti sueigas, užuot reguliariai puoselėjus krikščionišką bendrystę, būtų žalinga. Tada veikiausiai imtume rūpintis „tik savo įnoriais“ (Pat 18:1). Todėl verta pamąstyti: ar išsiugdžiau įprotį būti kiekvienoje sueigoje ir čionai semtis naudos? (Hbr 10:24, 25)

KUR ŠIRDIS GALI MUS NUVESTI?

Mūsų apgauli širdis gali daug kur mus suklaidinti. Štai keturios tokios sritys: materialistiniai siekiai, svaigiųjų gėrimų vartojimas, draugų pasirinkimas, poilsiavimas.

Materialistiniai siekiai.

Natūralu rūpintis savo fiziniais poreikiais. Vis dėlto Jėzus perspėjo į materialinius dalykus pernelyg nesusitelkti. Viename palyginime Jėzus pateikė pavyzdį apie turtuolį. Šis žmogus jau turėjo prisikrovęs pilnutėlius svirnus, bet nutarė juos nugriauti ir pasistatyti dar didesnius, kad sutalpintų gausų naują derlių. Vyras manė: „Tenai sugabensiu visus savo grūdus bei visas gėrybes, tada tarsiu savo sielai: ‘Mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų daugeliui metų, — ilsėkis, valgyk, gerk ir linksminkis.’“ Jis, deja, nė nepagalvojo, kad jo gyvybė gali užgesti dar tą pačią naktį (Lk 12:16-20).

Bėgant metams kai kas galbūt ima tiek rūpintis, kaip išsilaikys senatvėje, kad net laiko pateisinamu dalyku dirbti viršvalandžius sueigų vakarais, pradeda apleidinėti ir kitas krikščioniškas pareigas. Argi neturėtume saugotis tokio polinkio? Arba štai jaunas krikščionis supranta, jog prasmingiausias užsiėmimas yra visalaikė tarnyba, bet stoti į pionierių gretas neskuba, nutaria iš pradžių  užsitikrinti materialinį stabilumą. Tačiau argi nederėtų pirmiausia visomis jėgomis stengtis tapti turtingam pas Dievą? Juk nė vienas nežinome, ar būsime gyvi rytoj.

Svaigiųjų gėrimų vartojimas.

„Nesusidėk su tais, kurie godžiai geria vyną“, — sakoma Patarlių 23:20. Jeigu žmogų vis traukia išgerti, jis, tikėtina, ims teisinti tokį savo įprotį — atseit čia įtampai slopinti, o ne pasigerti. Bet jei atsipalaidavimui reikia svaigalų, ko gero, pats metas sąžiningai ištirti savo širdies įnorius.

Draugų pasirinkimas.

Žinia, kontakto su pasaulio žmonėmis — mokykloje, darbe, evangelizacijos tarnyboje — visiškai neišvengsime. Tačiau kas kita yra artimai su jais bendrauti, juolab draugauti. Galbūt sakysime, kad tai malonūs žmonės, turintys daug puikių savybių. Biblija vis dėlto įspėja: „Neapsigaukite! Blogos draugijos gadina gerus įpročius“ (1 Kor 15:33). Panašiai kaip vos keli lašai nuodų sugadina švarų vandenį, taip draugystė su tais, kurie netarnauja Dievui, gali pakirsti mūsų dvasingumą, skatinti supanašėti su pasauliu, prisiderinti prie paplitusio požiūrio į aprangą, kalbėseną, elgseną.

Poilsiavimas.

Šiuolaikinės technologijos atveria kelią į gausybę įvairiausių pramogų, tačiau dauguma jų yra abejotinos arba krikščioniui išvis netinkamos. Paulius rašė, jog bet koks netyrumas neturi būti net minimas tarp mūsų (Ef 5:3). O jeigu širdis masina žiūrėti ar klausytis to, kas netyra? Galbūt mąstome: visiems reikia truputį atsipalaiduoti, papramogauti, o kaip — asmeninis kiekvieno reikalas. Tačiau turime paisyti Pauliaus patarimo ir į visa, kas nepadoru, nežvelgti nė akies krašteliu, nesiklausyti nė puse ausies.

PASIKEISTI ĮMANOMA

Jeigu jau pakliuvome į vylingos širdies potroškių spąstus ir įpratome teisinti savo netinkamą elgesį, pasikeisti ne vėlu (Ef 4:22-24). Štai pora pavyzdžių.

Migelis * buvo pernelyg susirūpinęs materialiniais dalykais, tad jam būtinai reikėjo pataisyti savo mąstyseną. Brolis pasakoja: „Su žmona ir sūnumi esame iš tokios šalies, kur moderniausia technika, naujausi buitį palengvinantys prietaisai laikomi ypač svarbiais. Vienu metu didumą laiko skyriau tam, kad įsigyčiau viską, ką siūlo pasaulis, ir maniau materialistu tikrai netapsiąs. Bet greitai supratau, kad daiktų vaikymuisi nėra galo. Meldžiau Jehovą padėti pakeisti savo požiūrį ir širdies polinkius, sakiau, jog noriu sykiu su šeima atsidėti tarnybai. Nutarėme supaprastinti savo gyvenimą ir persikelti ten, kur labiau reikia Karalystės žinios skelbėjų. Netrukus ėmėme tarnauti pionieriais. Įsitikinome: kad gyventum prasmingai ir jaustum laimę, tikrai nebūtina turėti daug daiktų.“

Li patirtis byloja, kaip sąžininga savityra padeda tinkamai apsispręsti ir nutraukti ryšius su negera draugija. Štai ką jis sako: „Darbe turėjau reguliariai susitikinėti su tiekėjais iš užsienio. Žinojau, kad per tokius susitikimus bus daug geriama, bet į kiekvieną jų vykdavau noriai. Ne kartą beveik nusigėriau, paskui kamuodavo graužatis. Reikėjo sąžiningai ištirti savo širdį. Įsiklausęs į pamokymus iš Dievo Žodžio ir vyresniųjų patarimus, supratau, kur mane veda norai — į bendrystę su žmonėmis, nėmaž nemylinčiais Jehovos. Dabar, jei tik įmanoma, verslo reikalus tvarkau telefonu ir su tiekėjais bendrauju minimaliai.“

Neimkime savęs apgaudinėti — sąžiningai ištirkime širdies polinkius. Maldoje prašykime Jehovą pagalbos, atmindami, kad „jis žino širdies paslaptis“ (Ps 44:22 [44:21, Brb]). Dievas taip pat yra davęs mums rašytinį Žodį ir jame regime save tarsi veidrodyje (Jok 1:22-25). O kokie naudingi mums priminimai bei pamokymai, kuriuos randame organizacijos leidiniuose ir girdime per sueigas! Visa tai padės mums apsaugoti savo širdį ir vaikščioti teisumo takais.

^ pstr. 18 Vardai straipsnyje pakeisti.