Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2013 m. sausis

Būk drąsus — su tavimi Jehova!

Būk drąsus — su tavimi Jehova!

„Būk drąsus ir stiprus. [...] Jehova, tavo Dievas, su tavimi“ (JOZ 1:9, NW).

1, 2. a) Kas būtina, norint įveikti sunkumus? b) Paaiškink, ką reiškia turėti tikėjimą.

JEHOVOS tarnyba teikia daug džiaugsmo. Vis dėlto, kaip ir visi žmonės, esame varginami įvairių problemų. Be to, mums neretai „tenka kentėti dėl teisumo“ (1 Pt 3:14; 5:8, 9; 1 Kor 10:13). Kad įveiktume sunkumus, reikia tikėjimo ir drąsos.

2 Kas yra tikėjimas? Apaštalas Paulius rašė: „Tikėjimas yra pagrįstas įsitikinimas tuo, ko viliamasi, neregimų tikrenybių nenuneigiamas įrodymas“ (Hbr 11:1). Č. Kavaliauskas šią eilutę verčia taip: „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome.“ Kaip nuosavybės dokumentas žmogui laiduoja teisę į turtą, taip tikėjimas yra tarsi teisinė garantija, jog išvysime visa, ką Dievas yra pažadėjęs. Ir tos „neregimos tikrenybės“ mums tokios realios, tarsi jau dabar jas matytume savo akimis.

3, 4. a) Kas yra drąsa? b) Kas padės mums įgauti daugiau drąsos ir sustiprins tikėjimą?

3 Drąsa apibūdinama kaip „žmogaus gebėjimas nesutrikti ištikus pavojui, blaiviai įvertinti susidariusią situaciją ir protingai apsispręsti“ (V. Žemaitis, Etikos žodynas). Drąsus žmogus nestokoja stiprybės, ryžto, netgi narsos (Mk 6:49, 50; 2 Tim 1:7).

4 Tikėjimas ir drąsa — didelės vertybės. O kaip, jeigu jaučiamės jų stokojantys? Biblijoje randame daugybę įkvepiančių drąsos ir tikėjimo pavyzdžių. Aptarkime kai kuriuos iš jų ir pasimokykime.

SU JOZUE BUVO JEHOVA

5. Ko Jozuei reikėjo, kad sėkmingai įvykdytų jam skirtą užduotį?

5 Nusikelkime į senovės dienas, maždaug 3500 metų atgal. Štai praėjo keturiasdešimt metų nuo tada, kai Jehovos galinga ranka išlaisvino izraelitus  iš Egipto vergijos. Tautai visą tą laiką vadovavo Mozė. Dabar, sulaukęs 120 metų, jis užkopia ant Nebojo kalno ir prieš mirtį iš tolo apžvelgia Pažadėtąją žemę. Mozės įpėdiniu tampa Jozuė, „kupinas išminties dvasios“ (Įst 34:1-9). Izraelitai rengiasi užimti Kanaano kraštą. Jozuė sėkmingai tautą ten įves tik jeigu kliausis Dievo teikiama išmintimi, nepristigs tikėjimo, drąsos ir stiprybės (Įst 31:22, 23).

6. a) Koks paraginimas užrašytas Jozuės 23:6? b) Ko pasimokome iš Apaštalų darbų 4:18-20 ir 5:29?

6 Jozuė išties vadovavosi Dievo išmintimi, veikė drąsiai, vedamas tikėjimo. Toks jo pavyzdys įkvėpė Izraelio tautai drąsos ne tik kovoti mūšiuose, bet ir klusniai vykdyti visus Dievo nurodymus. Ir vėliau, savo gyvenimo pabaigoje, šis karvedys tautą stiprino žodžiais: „Būkite labai ryžtingi ir ištikimai laikykitės visko, kas parašyta Mozės Įstatymo knygoje, niekada nenutoldami nei į dešinę, nei į kairę“ (Joz 23:6). Mums irgi reikia drąsos, kad klusniai laikytumės Jehovos nurodymų. Tvirtybė ypač svarbi tuomet, kai žmonės spaudžia daryti tai, kas priešinga Jehovos valiai. (Perskaityk Apaštalų darbų 4:18-20; 5:29.) Tad prašykime Jehovą drąsos ir juo pasitikėkime.

PADARYK SAVO KELIĄ SĖKMINGĄ

7. Ką Jozuė turėjo daryti, kad nepristigtų drąsos ir kad jam sektųsi?

7 Kad nepristigtume drąsos vykdyti Jehovos valią, privalome gilintis į Dievo Žodį ir juo vadovautis. Jozuei irgi buvo prisakyta taip daryti: „Būk stiprus ir labai ryžtingas, ištikimai elgdamasis pagal visą Įstatymą, kurį mano tarnas Mozė tau davė. [...] Neleisi šiai Įstatymo knygai pasitraukti tau nuo lūpų, bet kartosi ją dieną naktį, kad ištikimai laikytumeisi visko, kas joje parašyta. Tik tada padarysi savo kelią sėkmingą, tik tada tau seksis“ (Joz 1:7, 8). Jozuė klausė šio pamokymo, todėl jam sekėsi. Jeigu imsime iš jo pavyzdį, tapsime dar drąsesni ir Dievo tarnyboje gerai eisis.

2013-ųjų metų citata: „Būk drąsus ir stiprus. [...] Jehova, tavo Dievas, su tavimi“ (Jozuės 1:9, NW).

8. Kokie žodžiai parinkti šių metų citata ir kam jie tave įkvepia?

8 Jozuę, be abejonės, labai sustiprino šie Jehovos žodžiai: „Būk drąsus ir stiprus. Nesibaimink ir nenuogąstauk, nes Jehova, tavo Dievas, su tavimi, kad ir kur eitum“ (Joz 1:9, NW). Dievas neapleis ir mūsų. Tad nenuogąstaukime, nebijokime jokių išmėginimų. Žodžiai „Būk drąsus ir stiprus. [...] Jehova, tavo Dievas, su tavimi“ kaip tik ir parinkti 2013 metų citata. Į juos išties verta įsiklausyti. Ateinančiais mėnesiais jie mus labai palaikys, panašiai kaip ir drąsių senovės tarnų pavyzdys.

JIE LAIKĖSI DRĄSIAI

9. Kaip Rahaba parodė tikėjimą ir drąsą?

9 Prieš pereidamas Jordaną Jozuė pasiuntė į Kanaano kraštą žvalgus. Juos nuo savo tautiečių paslėpė paleistuvė  Rahaba. Žvalgų ieškoti atėjusius karaliaus pasiuntinius moteris suklaidino, esą anie jau išėję. Dėl tokio tikėjimo ir drąsos Rahaba ir visa jos šeimyna nepražuvo, kai griuvo Jericho sienos (Hbr 11:30, 31; Jok 2:25). Kad galėtų tarnauti Jehovai, Rahaba, aišku, atsisakė nedoros gyvensenos. Taip ir šiais laikais kai kurie žmonės, sužinoję Dievo valią, nepristigo tikėjimo, drąsos ir moralinės tvirtybės daug ką gyvenime pakeisti.

10. Kokiomis aplinkybėmis Rūta stojo teisingojo tikėjimo pusėn ir kaip dėl to buvo palaiminta?

10 Kiek vėliau, jau po Jozuės mirties, teisingojo tikėjimo pusėn drąsiai stojo viena našlaujanti moabitė, vardu Rūta. Kadangi jos vyras buvo izraelitas, apie Jehovą ji, matyt, jau žinojo. Tos moters anyta Noomė, irgi našlė, nusprendė iš Moabo grįžti į Įzraelį, į Betliejaus miestą. Pakeliui Noomė paragino Rūtą eiti atgal pas savo tautą, tačiau ši atsakė: „Neversk manęs palikti tave ir pasitraukti [...]! Tavo tauta bus mano tauta, o tavo Dievas — mano Dievas!“ (Rūt 1:16) Tai buvo ne tušti žodžiai. Marti anytos nepaliko. Vėliau Rūtą vedė Noomės giminaitis Boazas ir jiedu susilaukė sūnaus. Taip Rūta tapo Dovydo ir Jėzaus prosenele. Jehova, kaip matome, vertina drąsius tikėjimo darbus (Rūt 2:12; 4:17-22; Mt 1:1-6).

DAUGELIS RIZIKAVO GYVYBE

11. Kaip Jehojada ir Jehošeba parodė drąsą ir ką gera tai davė?

11 Matydami, kaip Dievas palaiko tuos, kurie aukojasi bendratikių labui, stiprėjame tikėjimu, įgauname daugiau drąsos. Tokie bebaimiai, pavyzdžiui, buvo vyriausiasis kunigas Jehojada ir jo žmona Jehošeba. Mirus karaliui Ahazijui, jo motina Atalija norėdama uzurpuoti sostą išžudė visus karališkosios šeimos palikuonis. Tik Ahazijo sūnų Jehoašą kunigui Jehojadai su žmona pavyko išgelbėti. Rizikuodami gyvybe, jie šešerius metus vaiką slėpė. Septintaisiais metais Jehojada paskelbė Jehoašą karaliumi, o Ataliją nugalabijo (2 Kar 11:1-16). Vėliau Jehojada palaikė karaliaus Jehoašo užmojį suremontuoti šventyklą. Jehojada mirė sulaukęs 130 metų ir buvo palaidotas su karaliais, „nes buvo padaręs daug gera Izraelyje ir Dievui, ir jo Namams“ (2 Met 24:15, 16). Šios drąsios poros pastangomis buvo apsaugota karališkoji Dovydo linija, iš kurios vėliau kilo Mesijas.

12. Kokią drąsą parodė Ebed Melechas?

12 Kitas drąsos pavyzdys — Ebed Melechas, eunuchas iš karaliaus Zedekijo namų. Karalius atidavė Judo didžiūnams į rankas pranašą Jeremiją, kurį jie kaltino sąmokslavimu. Tie įmetė pranašą į vandens talpyklą, pilną dumblo, ir paliko numirti (Jer 38:4-6). Ebed Melechas žinojo, kaip Judo vadai nekenčia Jeremijo, tačiau jų nepabūgo ir drąsiai užtarė pranašą Zedekijo akivaizdoje. Karalius pasiuntė su Ebed Melechu 30 vyrų ištraukti Jeremijo iš talpyklos. Vėliau Jeremijas perdavė Ebed Melechui žinią nuo Dievo, kad per Jeruzalės apgultį jis nežus (Jer 39:15-18). Štai kaip buvo atlyginta už drąsą!

13. Kaip laikėsi trys hebrajai ir kuo jų pavyzdys pamokantis?

13 Trečiajame amžiuje prieš mūsų erą trys hebrajai irgi patyrė, kad už tikėjimą ir drąsą Dievas atlygina. Anuomet karalius Nebukadnecaras sušaukė  Babilono didžiūnus ir pareikalavo jų nusilenkti didžiulei aukso statulai. Už atsisakymą tai padaryti grėsė mirtis ugnimi plieskiančioje krosnyje. Trys hebrajai Nebukadnecarui pagarbiai paaiškino: „Mūsų Dievas, kuriam tarnaujame, gali išgelbėti mus iš liepsnojančios krosnies ir Jis išgelbės mus iš tavo rankos! O jei ne, tai tebūna tau žinoma, karaliau, kad mes tavo dievams netarnausime ir auksinės statulos, kurią pastatydinai, negarbinsime!“ (Dan 3:16-18, Brb) Danieliaus 3:19-30 aprašoma, kaip įspūdingai tie hebrajai buvo apsaugoti. Mums tikriausiai negresia pleškančios krosnies bausmė, tačiau ištikimybės išbandymai tikėtini. Galime neabejoti, kad Dievas už tikėjimą ir drąsą atlygins.

14. Kaip Danielius parodė drąsą ir kaip viskas išsisprendė?

14 Mus taip pat labai įkvepia Danieliaus tikėjimas ir drąsa. Sykį jo priešai kreipėsi į karalių Darijų su tokiu klastingu siūlymu: „Visi karalystės ministrai, seniūnai ir satrapai, patarėjai ir valdytojai sutarė, jog turėtų būti paskelbtas ir griežtai vykdomas toks karaliaus įsakas: jeigu kas per artimiausias trisdešimt dienų melstųsi kokiam nors dievui ar žmogui, išskyrus tave, karaliau, tai būtų įmestas į liūtų duobę.“ Netgi žinodamas, kad karalius tokį įsaką pasirašė, Danielius „pareidavo į savo namus, kurių viršutiniame aukšte langai atsidarydavo į Jeruzalės pusę, puldavo ant kelių tris kartus per dieną, melsdavosi savo Dievui ir šlovindavo jį, kaip ir anksčiau“ (Dan 6:7-11 [6:6-10, Brb]). Danielius buvo atiduotas liūtams sudraskyti, tačiau Jehova jį išgelbėjo (Dan 6:17-24 [6:16-23, Brb]).

15. a) Kokį tikėjimo ir drąsos pavyzdį parodė Akvilas ir Priscilė? b) Kaip krikščionys rodo pasiaukojamą meilę?

15 Akvilas ir Priscilė — dar vienas drąsių tikėjimo žmonių pavyzdys. Nors tiksliai nežinome, kokį įvykį apaštalas Paulius turėjo omenyje, jis rašė, kad jiedu rizikavo dėl jo savo gyvybe (Apd 18:2; Rom 16:3, 4). Iš esmės jų drąsus poelgis bylojo apie krikščionišką meilę, kokios mokė Jėzus Kristus. Jis sakė: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte; kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą“ (Jn 13:34). Kodėl tai buvo „naujas įsakymas“? Juk jau Mozės įstatymas reikalavo mylėti  artimą kaip save (Kun 19:18). Jėzus čia kalbėjo apie tokią meilę, kokią parodė pats — meilę, kuri nugali mirties baimę. Daugelis krikščionių šitaip pasiaukojamai ir myli. Jie netgi mirties akivaizdoje atsisako išduoti bendratikius nuožmiems priešininkams. (Perskaityk 1 Jono 3:16.)

Pirmojo amžiaus krikščionys dėl tikėjimo į kompromisus nėjo

16, 17. Kokį tikėjimo išmėginimą patyrė pirmieji Kristaus sekėjai ir patiria krikščionys mūsų laikais?

16 Pirmieji krikščionys, sekdami Jėzaus pavyzdžiu, buvo atsidavę vien Jehovai (Mt 4:8-10). Jie nesutiko deginti smilkalų Romos imperatoriaus garbei. (Atkreipk dėmesį į paveikslą.) „Tik nedaugelis krikščionių tikėjimo išsižadėjo, nors jų patogumui arenoje visad stovėjo aukuras su degančia ugnimi, — rašė vyskupas Danielius Maniksas. — Kaliniui tereikėjo ant ugnies užberti žiupsnelį smilkalų. Tada gaudavo Aukojimo liudijimą ir būdavo paleidžiamas. Jį įtikinėdavo, kad taip jis negarbina imperatoriaus, tik pripažįsta Romos valstybės galvos dieviškumą. Tačiau tokia galimybe gelbėtis nepasinaudojo beveik nė vienas krikščionis“ (Those About to Die).

17 Panašiai ir mūsų laikais krikščionims, nacių kalinamiems koncentracijos stovyklose, buvo ne kartą siūloma rinktis laisvę arba mirtį. Tereikėjo pasirašyti raštą, liudijantį, jog išsižada Jehovos. Pasirašė tik vienas kitas. Dar visai neseniai Ruandoje genocido metu Jehovos liudytojai tutsiai ir hutai slėpė vieni kitus. Tam išties reikėjo drąsos ir tikėjimo.

JEHOVA SU MUMIS!

18, 19. Kokie tikėjimo ir drąsos pavyzdžiai mums padeda atlikti savo tarnystę?

18 Mums Jehova suteikė didžiulę garbę garsinti Karalystės žinią ir ruošti mokinius — prisidėti prie paties reikšmingiausio visų laikų darbo (Mt 24:14; 28:19, 20). Priešakyje turime tobulą Jėzaus pavyzdį ir už tai esame dėkingi. Jėzus „leidosi keliauti iš miesto į miestą ir iš kaimo į kaimą skelbdamas ir garsindamas gerąją naujieną apie Dievo karalystę“ (Lk 8:1). Jam, aišku, reikėjo stipraus tikėjimo ir drąsos. Dievo padedami ir mes išdrįstame kalbėti apie būsimąjį teismą, panašiai kaip Nojus, „teisumo skelbėjas“, kuris „bedievių pasauliui“ skelbė apie artėjantį tvaną (2 Pt 2:4, 5).

19 Atlikti skelbimo darbą labai padeda malda. Pirmajame amžiuje grupė Kristaus sekėjų meldė Jehovos: „Suteik savo vergams visą drąsą skelbti tavo žodį.“ Ir Jehova juos išklausė. (Perskaityk Apaštalų darbų 4:29-31.) Jeigu baiminiesi skelbti po namus, melsk Jehovą suteikti tikėjimo ir drąsos. Į nuoširdų tavo prašymą jis būtinai atsakys. (Perskaityk Psalmyno 66:19, 20.) *

20. Kas mus, Dievo tarnus, palaiko?

20 Vykdyti Dievo valią šiame nedorame pasaulyje, kai slegia visokie sunkumai, nėra lengva. Tačiau nesame vieni. Su mumis — Dievas ir jo Sūnus, krikščionių bendruomenės galva. Be to, visame pasaulyje Jehovai tarnauja per septynis milijonus mūsų bendratikių. Tad neleiskime savo tikėjimui susvyruoti ir skelbkime gerąją naujieną turėdami omenyje 2013 metų citatos žodžius: „Būk drąsus ir stiprus. [...] Jehova, tavo Dievas, su tavimi“ (Joz 1:9, NW).

^ pstr. 19 Daugiau drąsos pavyzdžių rasi straipsnyje „Būk drąsus ir labai stiprus“ (2012 m. vasario 15 d. Sargybos bokšto numeris).