Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2013 m. sausis

Artinkimės prie Jehovos

Artinkimės prie Jehovos

„Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (JOK 4:8).

1, 2. a) Kokiais „kėslais“ naudojasi Šėtonas? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

JEHOVA įdiegė žmogui poreikį artimai bendrauti su savo Kūrėju. Tačiau Šėtonas nori mus įtikinti priešingai — kad Jehovos mums nereikia. Tokį melą jis bruka nuo pat žmonijos istorijos pradžios. Pirmoji nepriklausomybės nuo Dievo kelią pasirinko Ieva ir jos pėdomis eina kone visa žmonija (Pr 3:4-6).

2 Vis dėlto Šėtono žabangų išsisaugoti galime. „Mums jo kėslai juk nėra nežinomi“, — sakoma Biblijoje (2 Kor 2:11). Mūsų priešininkas nori, kad darytume klaidingus sprendimus ir taip nuo Jehovos toltume. Ankstesniame straipsnyje kalbėjome, kaip teisingai apsispręsti dėl darbo, pramogų, kokio nusistatymo laikytis, kai šeimos narys palieka tiesą. Dabar aptarkime, ką daryti, kad mūsų nuo Dievo neatitolintų technikos naujovės, sveikatos problemos, pinigai ir išdidumas (Jok 4:8).

TECHNIKOS NAUJOVĖS

3. Kuo kompiuteriai naudingi ir koks vis dėlto yra pavojus?

3 Technikos įtaisai yra tapę visų mūsų gyvenimo dalimi. Jie išties naudingi. Tačiau jeigu šioje srityje būsime neatsargūs, galime pakenkti savo santykiams su Jehova. Pakalbėkime, pavyzdžiui, apie kompiuterius. Štai šis žurnalas sumaketuotas ir išspausdintas naudojantis kompiuterine įranga. Be to, kompiuteriu susirandame reikiamos informacijos, bendraujame su draugais, kartais jis praverčia pramogai. Vis dėlto čia kyla pavojus. Saugokimės, kad kompiuteriai neužvaldytų mūsų proto. Komersantai stengiasi įteigti, kad be naujausio gaminio neapsieisime. Vienas jaunuolis taip užsimanė tam tikro planšetinio kompiuterio modelio, kad niekam nesakęs pardavė savo inkstą. Kaip trumparegiška!

4. Kaip vienas krikščionis išsivadavo iš priklausomybės nuo kompiuterio?

 4 Dar blogiau būtų, jei piktnaudžiaudami technikos naujovėmis griautume savo santykius su Jehova. „Žinau, kad Biblija pataria laiką naudoti išmintingai, — sako 28-erių metų Jonas. * — Bet kalbant apie kompiuterį, tai aš esu pats sau didžiausias priešas.“ Jonas prisipažįsta, kad prie interneto prasėdi iki išnaktų. „Nors jausdavausi išsekęs, tiesiog negalėdavau liautis susirašinėjęs ar žiūrėjęs filmukus ir, tiesą sakant, nebuvo jie tokie jau nekalti“, — pasakoja vaikinas. Norėdamas išsivaduoti nuo šitos priklausomybės, Jonas nustatė savo kompiuterį taip, kad atėjus laikui miegoti išsijungtų. (Perskaityk Efeziečiams 5:15, 16.)

Tėvai, mokykite savo vaikus technikos priemonėmis naudotis protingai

5, 6. a) Kokia yra tėvų atsakomybė? b) Kaip tėvai gali padėti vaikams susirasti gerų draugų?

5 Tėvams, aišku, nereikėtų kontroliuoti kiekvieno vaikų žingsnio. Tačiau prižiūrėti, ką jie prie kompiuterio ekrano veikia, būtina. Kartais tėvai leidžia vaikams daryti ką nori, kad tik šie būtų užsiėmę ir duotų jiems ramybę. Nepalikite jų laisvai naršyti po internetą, kur gausu amoralių, smurtinių, okultinių filmų ar žaidimų, kur pažinčių ieško nedori žmonės. Antraip jie ims manyti, kad jei mama ar tėtis nieko nesako, vadinasi, viskas gerai. Tėveliai, jūsų pareiga yra apsaugoti savo vaikus — mažus ar paauglius — nuo visko, kas veda tolyn nuo Jehovos. Net gyvūnai saugo savo mažylius nuo pavojų. Pagalvokite, ką darytų lokė, pajutusi, kad jos lokiukams kilo grėsmė. (Palygink Ozėjo 13:8.)

6 Padėkite savo vaikams susirasti gerų draugų — tiek pavyzdingų jaunuolių, tiek vyresnių krikščionių. Ir nepamirškite, kad jiems reikia jūsų laiko ir dėmesio. Drauge juokitės, žaiskite, dirbkite, drauge aptarkite dvasinius dalykus, artinkitės prie Dievo. *

SVEIKATOS PROBLEMOS

7. Kodėl norime būti sveiki?

7 „Kaip jautiesi?“ Šis klausimas primena mums niūrią tikrovę. Kadangi pirmoji žmonių pora leidosi Šėtono atitraukiama nuo Jehovos, žmoniją ėmė varginti ligos. Ir Šėtonui tai labai paranku, nes sergančiam žmogui sunkiau tarnauti Jehovai. O jeigu liga pakerta mirtinai, išvis nebegalime Dievo šlovinti (Ps 115:17). Suprantama, jog sveikatą stengiamės tausoti. * Be to, kilnu rūpintis ir bendratikių gerove.

8, 9. a) Kodėl savo sveikata turime rūpintis nuosaikiai? b) Ką duoda „linksma širdis“?

 8 Tačiau reikia vengti kraštutinybių. Kai kurie imasi uoliai propaguoti tam tikras dietas, gydymo būdus ar vaistus — netgi uoliau negu gerąją naujieną. Jie nuoširdžiai mano padedantys kitiems. Jeigu ir taip, vis tiek nedera reklamuoti medikamentų ir gražinimosi priemonių nei prieš sueigas, nei po jų Karalystės salėje ar didesniuose teokratiniuose sambūriuose. Kodėl nedera?

9 Į sueigas mes atvykstame pasistiprinti dvasiškai. Taip semiamės džiaugsmo, o tai yra Dievo šventosios dvasios vaisius (Gal 5:22). Jei atvykę į sueigą imamės sveikatos klausimais patarinėti — ar mūsų to kas prašo, ar ne — arba siūlome kokius nors produktus, trukdome susitelkti į Jehovos mokymą, kuris teikia visiems džiaugsmą (Rom 14:17). Kaip rūpintis savo sveikata, kiekvienas sprendžia pats. Ir apskritai kalbant, dar niekas nerado vaisto nuo visų ligų. Net geriausi gydytojai serga, sensta ir miršta. Perdėtas nerimas dėl sveikatos gyvenimo neprailgina (Lk 12:25). O „linksma širdis — geras vaistas“ (Pat 17:22).

10. a) Kokį grožį vertina Jehova? b) Į ką dabar turėtume sutelkti dėmesį?

10 Nėra nieko bloga rūpintis ir savo išvaizda. Tačiau nereikia persistengti ir mėginti paslėpti visų amžiaus pėdsakų. Juk senyvas žmogus gali būti gražus savo vidumi, metai byloja apie brandą, orumą. Štai ir Biblijoje sakoma, jog „žili plaukai — garbės vainikas, laimėtas doru gyvenimu“ (Pat 16:31). Tokius mus mato Jehova, ir tokius turėtume matyti patys save. (Perskaityk 1 Petro 3:3, 4.) Tad ar verta darytis nebūtinas, rizikingas operacijas ar procedūras vien tam, kad atrodytum patrauklesnis? Tavo „džiugesys Viešpatyje“ suteiks tau tikrojo — vidinio — žavesio, kurio negali sugadinti nei senatvė, nei ligos (Neh 8:10). Tik naujajame pasaulyje atgausime tobulą sveikatą ir jaunystę (Job 33:25; Iz 33:24). Tad elkimės protingai ir pasitikėkime Jehova. Taip išsaugosime artimą draugystę su juo, užuot pernelyg rūpinęsi tuo, ko negalime pakeisti (1 Tim 4:8).

PINIGAI

11. Kaip pinigai gali atitolinti nuo Jehovos?

11 Pinigai nėra blogis ir nieko bloga užsiimti sąžiningu verslu (Mok 7:12; Lk 19:12, 13). Tačiau „meilė pinigams“ neišvengiamai atitolina žmogų nuo Jehovos (1 Tim 6:9, 10). „Šios santvarkos rūpesčiai“, perdėtas nuogąstavimas dėl pragyvenimo gali užgožti dvasinius dalykus. Juo labiau nuo Dievo atitoltume, jei pasiduotume „apgaulingai turtų vilionei“, manydami, kad turtas laiduoja žmogui laimę ir saugumą (Mt 13:22). Jėzus aiškiai pasakė, jog niekas negali tarnauti sykiu ir Dievui, ir turtams (Mt 6:24).

12. Į kokius spąstus daugelis įpuola ir kaip jų išsisaugoti?

12 Netinkamas požiūris į pinigus veda prie godumo (Pat 28:20). Susivilioję greito, lengvo praturtėjimo pažadais, kai kurie perka loterijos bilietus ar įsitraukia į vadinamąjį piramidinį verslą, netgi įvelia į tai bendratikius. Kiti tikėjosi greitai praturtėti iš investicijų, už kurias buvo žadamos neįprastai didelės palūkanos, ir apsigavo. Nesiduok tokio godumo užvaldomas, nes gali skaudžiai nukentėti. Vadovaukis sveika nuovoka. Jeigu pasiūlymas atrodo per daug geras, kad būtų tiesa, verčiau nerizikuok.

13. Koks turėtų būti krikščionio požiūris į pinigus?

 13 Jehova laimins mūsų pastangas užsidirbti pragyvenimui, jeigu mums svarbiausia yra „karalystė ir jo teisumas“ (Mt 6:33; Ef 4:28). Jam nebūtų malonu, jei į sueigas atvyktume nepailsėję, pervargę ir jose snaustume, taip pat jei mintys suktųsi apie pinigus ir trukdytų susitelkti į programą. Kone visas aplinkinis pasaulis įsitikinęs, jog tik kaldami pinigus galime užsitikrinti saugų, patogų gyvenimą. Ir savo vaikams žmonės nuo mažens skiepija materialistinį požiūrį. Jėzus mokė, kad tokia mąstysena klaidinga. (Perskaityk Luko 12:15-21.) Verta prisiminti, kas nutiko Gehaziui, kai jis gviešėsi svetimo turto ir sykiu tikėjosi neprarasti Jehovos palankumo (2 Kar 5:20-27).

14, 15. Kokie pavyzdžiai rodo, kad neprotinga kliautis šio pasaulio finansine sistema?

14 Yra buvę, kad erelis, pasigavęs per sunkią žuvį, nepaleido jos iš nagų ir dėl to nuskendo. Ar negalėtų panašiai nutikti krikščioniui? „Šiaip esu labai taupus žmogus, — sako vyresnysis, vardu Aleksas. — Jeigu įsipilu į saują per daug šampūno, perteklių supilu atgal į butelį.“ Tačiau Aleksas nutarė užsiimti prekyba vertybiniais popieriais, manydamas, jog taip greitai užsidirbs ir galės išėjęs iš darbo atsidėti pionieriškai tarnybai. Jis pradėjo domėtis įvairiais finansiniais pasiūlymais ir akcijų rinkos tendencijomis. Visas savo santaupas ir brokerių paskolintus pinigus išleido akcijoms, kurių vertė, ekonomikos analitikų prognozėmis, turėjo netrukus pakilti. Tačiau tos akcijos nuvertėjo. „Norėjau žūtbūt susigrąžinti prarastus pinigus, — pasakoja Aleksas. — Maniau, dar truputį palauksiu ir akcijų kaina vėl pakils.“

15 Mėnesių mėnesiais Aleksas negalėjo galvoti apie nieką kita. Pasidarė sunku susitelkti į dvasinius dalykus, vargino nemiga. O akcijos kaip nekilo, taip nekilo. Savo pinigų jis neatgavo, netgi turėjo parduoti namą. „Kiek skausmo sukėliau savo šeimai! — apgailestauja vyras. — Dabar žinau, jog tas, kas sudeda viltis į Šėtono valdomą santvarką, karčiai nusivils“ (Pat 11:28). Dėti viltis į pinigus, investicijas ar pasitikėti savo gabumais verslo srityje tolygu kliautis „šitos santvarkos dievu“ Šėtonu (2 Kor 4:4; 1 Tim 6:17). Pasimokęs iš savo patirties, Aleksas nusprendė gyventi kukliau ir atsidėti gerosios naujienos darbui. Jis pats tau paliudytų, kad jo šeima dabar daug laimingesnė ir dar labiau jaučia Jehovos artumą. (Perskaityk Morkaus 10:29, 30.)

IŠDIDUMAS

16. Ar didžiuotis yra blogai?

16 Didžiuotis ne visada yra blogai. Pavyzdžiui, didžiuojamės, kad esame Jehovos liudytojai (Jer 9:23 [9:24, Brb]). Sveikai save vertinantis, orus žmogus įvairiais klausimais geba teisingai apsispręsti ir tvirtai laikosi savo nusistatytų dorovės principų. Tačiau jeigu savo nuomonę pernelyg iškeltume, galime atitolti nuo Jehovos (Ps 138:6; Rom 12:3).

Užuot apmaudavęs, kad negauni bendruomenėje pareigų, atsidėk evangelizacijos darbui

17, 18. a) Paminėk pavyzdžių iš Biblijos, pamokančių saugotis išdidumo. b) Kaip vienas brolis neleido išdidumui atitolinti jo nuo Jehovos?

17 Biblijoje randame pamokomų pavyzdžių, kaip svarbu būti kukliam, saugotis išdidumo. Karalius Dovydas visada nuolankiai prašė Jehovos vadovavimo ir buvo už tai laiminamas (Ps 131:1-3). O Nebukadnecarą ir Belšacarą — išdidžius valdovus — Jehova nubaudė (Dan 4:27-34 [4:30-37, Brb]; 5:22-30). Kartais  susiklosto tokios aplinkybės, kuriomis paaiškėja, kokie esame viduje — nuolankūs ar išdidūs. Rajanas, 32 metų amžiaus bendruomenės patarnautojas, persikėlė į kitą bendruomenę. „Tikėjausi, kad netrukus mane rekomenduos į vyresniuosius, — pasakoja jis, — tačiau visus metus to nesulaukiau.“ Ar jis supyko ant vyresniųjų? Ar jautėsi pamirštas? Gal net nustojo lankyti sueigas ir atsitolino nuo Jehovos, nuo jo tautos? Ką tu jo vietoje darytum?

18 „Perskaičiau viską, ką tik radau mūsų leidiniuose, apie neišsipildžiusius lūkesčius, — prisimena Rajanas. — Suvokiau, jog turiu mokytis kantrybės ir nuolankumo. Turėjau leisti Jehovai mane mokyti“ (Pat 13:12). Rajanas liovėsi galvojęs apie save ir ėmėsi padėti kitiems bendruomenėje ir lauko tarnyboje. Netrukus jis jau vedė Biblijos studijas keletui žmonių ir šie sparčiai darė pažangą. „Kai po pusantrų metų mane paskyrė vyresniuoju, labai nustebau, — sako brolis. — Buvau taip pasinėręs į tarnybą, kad apie savo norą visai pamiršau.“ (Perskaityk Psalmyno 37:3, 4.)

LIK PRIE JEHOVOS!

19, 20. a) Ką daryti, kad niekas neatitrauktų mūsų nuo Jehovos? b) Kokiais senovės pavyzdžiais verta sekti?

19 Dalykai, aptarti šiame ir ankstesniame straipsniuose, nėra savaime blogi. Didžiuojamės, kad esame Jehovos tarnai. Laiminga šeima ir gera sveikata yra didelės Jehovos dovanos. Suprantame, jog darbas ir pinigai padeda apsirūpinti tuo, kas būtina. Poilsis ir pramogos atšviežina jėgas, technikos išradimai irgi gyvenime praverčia. Tačiau visur reikia saiko ir nuovokos. Antraip, jei pultume į kraštutinybes ir apleistume dvasinę veiklą, atitoltume nuo Dievo.

Tegul niekas neatitraukia tavęs nuo Jehovos!

20 Šėtonas šito ir siekia. Priešinkis jam, saugok save ir savo šeimą (Pat 22:3). Artinkis prie Jehovos, glauskis prie jo. Mokykis iš Biblijoje aprašytų pavyzdžių. Henochas ir Nojus „ėjo su Dievu“ (Pr 5:22; 6:9). Mozė „buvo tvirtas, tarytum regėtų Neregimąjį“ (Hbr 11:27). Jėzus visada darė, kas patinka jo Tėvui, tad buvo jo globojamas (Jn 8:29). Sek jų pėdomis. Biblija ragina: „Visada džiaukitės. Be paliovos melskitės. Už viską dėkokite“ (1 Tes 5:16-18). Tegul niekas neatitraukia tavęs nuo tavo Kūrėjo!

^ pstr. 4 Vardai pakeisti.

^ pstr. 6 Daugiau apie tai rašoma 2011 m. spalio mėn. Atsibuskite! numeryje „Kaip užauginti dorą, pagarbos vertą žmogų“.

^ pstr. 7 Daugiau apie tai rašoma 2011 m. kovo mėn. Atsibuskite! numeryje „Penki būdai sveikatai pagerinti“.