Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2012 m. gruodis

Kas lemia tikrąją sėkmę?

Kas lemia tikrąją sėkmę?

„Padarysi savo kelią sėkmingą, [. . .] tau seksis“ (JOZ 1:8).

1, 2. a) Kaip daugelis apibūdina sėkmę? b) Kas padėtų išsiaiškinti, ką patys laikome sėkme?

KOKS yra tikrosios sėkmės matas? Atsakymų į šį klausimą galima išgirsti pačių įvairiausių. Daugeliui sėkmė asocijuojasi su gera materialine padėtimi, puikia karjera ar prestižiniu išsilavinimu. Kiti mano, kad sėkmė gyvenime priklauso nuo to, kokie tavo santykiai su aplinkiniais: šeima, draugais, bendradarbiais. Kai kurie Dievo tarnai sėkme laiko atsakingas užduotis bendruomenėje ar pasiekimus tarnyboje.

2 O kas tavo nuomone lemia tikrąją sėkmę? Kad atsakyti būtų lengviau, paimk ir užrašyk vardus kelių žmonių, kuriuos labiausiai gerbi ir į kuriuos norėtum lygiuotis, kitaip sakant, kurių gyvenimas, tavo galva, susiklostė išties sėkmingai. Kas tarp jų visų bendra? Ar jie turtingi, žymūs, įtakingi? Toks trumpas testas parodys, kas tavo širdyje. Juk vertybės, kurias puoselėjame, yra glaudžiai susijusios su mūsų sprendimais ir siekiais (Lk 6:45).

3. a) Ką turėjo daryti Jozuė, kad jo gyvenimas būtų sėkmingas? b) Ką dabar aptarsime?

3 Svarbiausia mums yra žinoti, koks yra paties Jehovos požiūris į sėkmę. Ar tavo gyvenimą jis laiko sėkmingu? Nuo to priklauso amžina tavo ateitis. Duodamas Jozuei užduotį įvesti izraelitus į Pažadėtąją žemę, Jehova paliepė jam skaityti Mozės įstatymą „dieną naktį“ ir laikytis visko, kas jame parašyta. Dievas dar pasakė Jozuei: „Tik tada padarysi savo kelią sėkmingą, tik tada tau seksis“ (Joz 1:7, 8). Ir Jozuei tikrai sekėsi. Na, o kaip yra su mumis? Ar mūsų požiūris į sėkmę toks pat kaip Jehovos? Kad būtų lengviau save ištirti, paimkime kaip pavyzdį du vyrus, apie kuriuos rašoma Biblijoje.

 AR SALIAMONO GYVENIMAS BUVO SĖKMINGAS?

4. Kodėl galime sakyti, kad Saliamonui sekėsi?

4 Daugeliu atžvilgių Saliamonui nepaprastai sekėsi. Kodėl? Nes ilgus metus jis bijojo Jehovos ir jam pakluso. Jehova todėl didžiai karalių laimino. Kartą Dievas leido Saliamonui prašyti, ko tik šis trokšta. Karalius tuomet paprašė suteikti išminties, kad galėtų tinkamai valdyti tautą. Jehova dosniai jį apdovanojo ir išmintimi, ir turtais. (Perskaityk 1 Karalių 3:10-14.) Saliamono išmintis „viršijo visų rytiečių ir viso Egipto išmintį. [. . .] Jo garsas pasklido po visas kaimynų tautas“ (1 Kar 5:10, 11 [4:30, 31, Brb]). Turto Saliamonas irgi turėjo labai daug. Kasmet jo santaupos pasipildydavo daugiau nei 22 tonomis aukso (2 Met 9:13). Jis buvo puikus diplomatas, pastatydino ne vieną gražų statinį, išvystė prekybą su kitomis tautomis. Kol karalius elgėsi teisiai Jehovos akyse, jam sekėsi (2 Met 9:22-24).

5. Koks žmogus, anot Saliamono, gali džiaugtis tikrąja sėkme?

5 Saliamono žodžiai, kuriuos jis užrašė Mokytojo knygoje, atskleidžia, kad karalius nebuvo persiėmęs klaidingo mąstymo, esą sėkmė ir laimė pasiekiama tik tiems, kurie turtingi ir garsūs. Ne, jis išlaikė tinkamą požiūrį į sėkmę. Saliamonas rašė: „Suvokiau, kad žmogui nėra nieko geriau, kaip būti laimingam ir patirti malonumo savo gyvenime. Iš tikrųjų, kai žmogus gali valgyti, gerti ir savo užsiėmime rasti pasitenkinimo, tai Dievo dovana“ (Mok 3:12, 13). Jis suprato, kad gyvenimo malonumai teikia tikrą džiaugsmą tik tada, jei žmogus puoselėja artimą ryšį su Jehova ir pelno jo pritarimą. Saliamonas todėl tvirtino: „Visa tai išklausius, paskutinis žodis būtų toks: bijok Dievo ir laikykis jo įsakymų, nes tai saisto visą žmoniją“ (Mok 12:13).

6. Kaip Saliamono pavyzdys padeda mums suprasti, kas lemia tikrąją sėkmę?

6 Daugelį metų Saliamonas pagarbiai bijojo Jehovos, buvo jam atsidavęs. Biblijoje skaitome, kad jis „mylėjo Viešpatį, elgdamasis pagal savo tėvo Dovydo įstatus“ (1 Kar 3:3). Argi jo gyvenimas tuomet nebuvo iš tiesų sėkmingas? Jehovos vadovaujamas jis pastatė didingą šventyklą, kur žmonės galėjo tyrai garbinti tikrąjį Dievą. Taip pat šventosios dvasios įkvėpimu parašė trejetą Biblijos knygų. Mes, žinoma, nenuveiksime tiek, kiek Saliamonas. Bet karaliaus pavyzdys, kurį jis paliko būdamas ištikimas Dievui, padeda mums suvokti, kas yra tikroji sėkmė ir ką turime daryti, kad mums sektųsi. Jehovos įkvėptas Saliamonas rašė, kad turtai, išmintis, šlovė, valdžia — dalykai, kuriuos žmonės šiandien laiko sėkmės garantu, — tėra „migla ir vėjų vaikymasis“. Tikriausiai pastebėjai, kad turtus mylintys žmonės niekad nepasitenkina tuo, ką turi, nori vis daugiau ir daugiau. Juos, be to, kamuoja nuolatinė baimė savo santaupas prarasti. O jų turtai vieną dieną juk vis tiek atiteks kitiems. (Perskaityk Mokytojo 2:8-11, 17; 5:9-11.)

7, 8. Kaip Saliamonas pamynė ištikimybę Jehovai ir kokios buvo pasekmės?

7 Iš Biblijos taip pat žinome, kad laikui bėgant valdovas vis dėlto išklydo iš teisingo kelio ir nebepakluso Jehovai. Dievo Žodyje sakoma: „Saliamonui pasenus, jo žmonos nugręžė jo širdį kitų dievų link, ir jo širdis nebuvo ištikima Viešpačiui, savo Dievui, kaip jo tėvo Dovydo širdis. [. . .] Saliamonas darė, kas pikta Viešpaties akyse“ (1 Kar 11:4-6).

8 Jehovai nepatiko toks Saliamono elgesys. Todėl karaliui jis tarė: „Kadangi  tu [. . .] nesilaikei mano Sandoros ir įstatų, kuriuos tau daviau, aš tikrai atplėšiu nuo tavęs karalystę ir atiduosiu ją vienam iš tavo tarnų“ (1 Kar 11:11). Kaip liūdna! Nors rodėsi, kad Saliamonui viskas sekasi kuo puikiausiai, Jehovą jis nuvylė. Saliamonas pamynė tai, kas gyvenime svarbiausia, — ištikimybę Jehovai. Tad imkime kiekvienas ir pasvarstykime: ko Saliamono pavyzdys pamoko mane apie tikrąją sėkmę? Ką turėčiau daryti, kad ją pasiekčiau?

TIKRAI SĖKMINGAS GYVENIMAS

9. Ar pasaulio žmonių akimis Pauliaus gyvenimas buvo sėkmingas? Prašom paaiškinti.

9 Apaštalo Pauliaus gyvenimas smarkiai skyrėsi nuo Saliamono. Dramblio kaulo soste jis nesėdėjo, su karaliais nepuotavo. Atvirkščiai, neretai jis alko, troško, kentė šaltį ir nuogumą (2 Kor 11:24-27). Įtikėjęs, kad Jėzus yra Mesijas, Paulius atsisakė garbingos padėties žydų religinėje hierarchijoje. Įtakingi žydų religininkai jo nekentė. Paulius buvo įkalintas, plakamas rykštėmis, kartą net apmėtytas akmenimis. Apaštalą ir jo bendratikius niekino, šmeižė, persekiojo. Paulius rašė: „Esame tapę pasaulio atliekomis, visų atmatomis, — iki pat šiolei“ (1 Kor 4:11-13).

Žmonių akimis žiūrint, tikroji sėkmė Sauliui buvo ranka pasiekiama

10. Kodėl galėjo atrodyti, kad Paulius nepasinaudojo galimybe susikurti sėkmingą gyvenimą?

10 Iš šalies žiūrint galėjo atrodyti, kad jaunystėje Paulius, tada dar vadinamas Sauliumi, turėjo labai dideles perspektyvas. Jis, matyt, buvo kilęs iš žymios šeimos, mokslus ėjo pas Gamalielį, gerbiamą to meto mokytoją. Vėliau Paulius rašė: „Judaizmo išpažinimu buvau pranokęs daugelį bendraamžių“ (Gal 1:14). Vyras puikiai kalbėjo tiek hebrajų, tiek graikų kalba, turėjo Romos pilietybę, laiduojančią jam išskirtines teises ir geidžiamas privilegijas. Jei būtų ir toliau siekęs aukštumų pasaulyje, būtų be vargo praturtėjęs, užsitarnavęs dar didesnę aplinkinių pagarbą. Vis dėlto jis pasirinko tokį gyvenimo kelią, kuris daug kam, tikriausiai ir jo artimiesiems, atrodė visiška kvailystė. Kodėl?

11. Ką Paulius labiausiai brangino ir kam buvo pasiryžęs? Kodėl?

11 Paulius mylėjo Jehovą ir jo pritarimo troško labiau nei turtų ar garbės. Kai perprato tiesą, jam tapo brangu tai, ko dauguma pasaulio žmonių visiškai nevertino, — Kristaus išpirka, krikščioniška tarnystė, viltis gyventi danguje.  Paulius suvokė, koks svarbus klausimas kadaise buvo iškeltas. Šėtonas įžūliai tvirtino, kad nuo Jehovos gali atitraukti bet kurį žmogų (Job 1:9-11; 2:3-5). Kad ir kokios negandos Paulių užgriuvo, jis buvo tvirtai pasiryžęs likti Jehovai ištikimas, toliau uoliai eiti jam dievatarnystę. Pasaulio žmonės, ieškantys rakto į tikrąją sėkmę, apie tokius siekius, deja, nė nepagalvoja.

Pauliaus gyvenimas buvo išties sėkmingas

12. Kodėl savo viltis sudedame į Jehovą?

12 Ar liepsnoji tokiu pat uolumu kaip apaštalas Paulius? Ištikimai tarnauti Jehovai ne visada lengva. Tačiau žinome, kad savo ištikimus tarnus Jehova gausiai laimina, teikia jiems malonę. Tik tokiems žmonėms gyvenime iš tiesų sekasi (Pat 10:22, Brb). Jehovos palaimą jaučiame jau šiandieną, dar daugiau gera mūsų laukia ateityje. (Perskaityk Morkaus 10:29, 30.) Tad savo viltis dedame „ne į nepatikimus turtus, o į Dievą, — tai jis mums apsčiai visko teikia mūsų malonumui“. Šitaip tarsi lobį pasidedame puikų pamatą ateičiai, — idant tvirtai įsikibtume į tikrąjį gyvenimą (1 Tim 6:17-19). Prabėgus šimtui, o gal net tūkstančiui ar dar daugiau metų, galėsime atsigręžti atgal ir tarti: „Mano gyvenimas išties sėkmingas!“

KUR TAVO LOBIS

13. Ko Jėzus mokė apie turtus?

13 Apie turtus Jėzus kalbėjo: „Liaukitės krovęsi turtus žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys laužiasi ir vagia. Verčiau kraukitės turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys nesilaužia ir nevagia, nes kur tavo turtas, ten bus ir tavo širdis“ (Mt 6:19-21).

14. Kodėl neišmintinga krautis turtus žemėje?

14 „Turtai žemėje“ — tai ne tik pinigai. Tam tikra prasme tai ir prestižas, šlovė, aukšta padėtis, kitaip sakant, visa, ką minėjo Saliamonas ir kas žmonių akimis yra sėkmės matas. Jėzaus žodžiuose įžvelgiame panašią mintį, kaip ir Saliamono parašytoje Mokytojo knygoje, — žemiški turtai ateities neturi. Puikiai žinome, kokie jie trapūs ir kaip lengva juos prarasti. Antai teologijos daktaras Frederikas Deilas Bruneris apie minėtas vertybes rašė: „Niekam ne paslaptis, kad šlovė — labai nepastovus dalykas. Aną šeštadienį jis didvyris, o dabar, žiūrėk, jau pamirštas. Šiemet verslas sekasi, kitąmet — bankrotas. [. . .] [Jėzus] myli žmones. Jis mus perspėja, kad nepatirtume to nusivylimo, kuris visuomet lydi pragaištančią šlovę. Ji laikina. Jėzus nenori, kad jo mokiniai karčiai nusiviltų.“ Daugelis gal ir pritartų tokiems žodžiams, bet ar tai daro bent menkiausią įtaką jų gyvenimui? O tu ar leidi šiam Jėzaus pamokymui formuoti tavo požiūrį?

15. Ko turime siekti, kad mūsų gyvenimas būtų išties sėkmingas?

15 Kai kurie religininkai moko, kad  noras susikurti sėkmingą gyvenimą yra netinkamas ir kad bet kokios pastangos ką nors pasiekti turi būti užgniaužtos. Tačiau į Jėzaus žodžius pažvelkime atidžiau. Jis gi nesakė, kad bet kokios pastangos pagerinti savo padėtį yra blogos. Jis veikiau ragino mokinius savo jėgas nukreipti teisinga linkme — krautis amžinus „turtus danguje“. Labiausiai turėtume trokšti, kad mūsų gyvenimas būtų sėkmingas Jehovos požiūriu. Jėzaus žodžiai mums primena, kad turime patys rinktis, ko sieksime. Visgi siekius nulems mūsų vertybės, tai, ką širdyje branginame.

16. Kuo mes esame tikri?

16 Jei visa širdimi trokštame elgtis taip, kaip patinka Jehovai, galime būti tikri, kad jis pasirūpins būtiniausiais mūsų poreikiais. Suprantama, kartais, kaip ir apaštalui Pauliui, galbūt teks kęsti alkį ar troškulį (1 Kor 4:11). Tačiau pasitikėjimo mums įkvepia šie Jėzaus žodžiai: „Nebūkite susirūpinę ir nesakykite ‘ką valgysime?’ arba ‘ką gersime?’, arba ‘kuo apsivilksime?’, — viso to vaikosi tautų žmonės. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad jums viso to reikia. Taigi pirmiausia ieškokite karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mt 6:31-33).

KAD TAVO GYVENIMAS BŪTŲ IŠTIES SĖKMINGAS

17, 18. a) Nuo ko priklauso tikroji sėkmė? b) Nuo ko sėkmė nepriklauso?

17 Apibendrinant galima pasakyti, kad sėkmė gyvenime nepriklauso nuo to, ką pasiekėme ar kokią padėtį, žmonių akimis žiūrint, užimame. Tikrosios sėkmės nelemia ir atsakingos pareigos krikščionių bendruomenėje. Žinoma, jei turime tokių pareigų, esame palaiminti už klusnumą ir ištikimybę Dievui. Jo Žodyje pasakyta: „Iš prievaizdų tikimasi, kad pasirodytų esą ištikimi“ (1 Kor 4:2). O savo ištikimybę įrodysime tverdami iki galo. Jėzus sakė: „Kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas“ (Mt 10:22). Kai Jehova išgelbės atsidavusius savo tarnus, bus akivaizdu, kad jų gyvenimo kelias — tikrai sėkmingas.

18 Tikroji sėkmė glaudžiai susijusi su ištikimybe Jehovai. Kad ir kokios susiklostytų aplinkybės, galime likti jam ištikimi. Ir čia visiškai nesvarbu, koks mūsų statusas visuomenėje, koks išsilavinimas, kokia finansinė padėtis. Ištikimybė taip pat nepriklauso nuo mūsų protinių gebėjimų, įgimtų talentų ar gabumų. Pirmajame amžiuje kai kurie krikščionys gyveno pasiturinčiai, kiti buvo vargšai. Turtinguosius Paulius skatino daryti gera, būti turtingus kilnių darbų, dosnius, pasirengusius dalytis. Tiek vieniems, tiek kitiems reikėjo tvirtai įsikibti į tikrąjį gyvenimą (1 Tim 6:17-19). Šie žodžiai taikytini ir kiekvienam iš mūsų. Privalome likti ištikimi Dievui ir būti „turtingi kilnių darbų“. Tuomet mūsų gyvenimas, Jehovos požiūriu, bus tikrai sėkmingas. O koks džiaugsmas žinoti, kad Jehova mumis patenkintas! (Pat 27:11)

19. Ką esi pasiryžęs daryti, kad tavo gyvenimas būtų išties sėkmingas?

19 Visiškai savo aplinkybių galbūt ir nepakeisime. Tačiau kad ir kaip jos susiklostytų, negailėkime pastangų laikytis šalia Jehovos. Juk žinome: Jehova dosniai mus palaimins ir nenustos laiminęs visą amžinybę. Visad turėkime omenyje žodžius, kuriuos pateptiesiems krikščionims ištarė Jėzus: „Būk ištikimas iki mirties, ir aš duosiu tau gyvenimo vainiką“ (Apr 2:10). Štai kur tikroji sėkmė!