Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2012 m. gruodis

Saugokis, kad Biblijos neapipainiotum prietarais

Saugokis, kad Biblijos neapipainiotum prietarais

„DIEVO žodis yra gyvas ir paveikus“ (Hbr 4:12). Šitaip Paulius pabrėžė Jehovos žodžių galią paliesti žmogaus širdį, pakeisti gyvenseną.

Deja, po apaštalų mirties, kaip ir buvo išpranašauta, įsišaknijo atskalūnybė ir požiūris į Biblijos žinios galią tapo iškreiptas (2 Pt 2:1-3). Bažnyčios vadovai laikui bėgant ėmė aiškinti, kad Dievo Žodis turi magiškų galių. Apie „krikščioniškųjų tekstų panaudojimą magijoje“ rašė religijotyros profesorius Haris Gamblis. Jis atkreipė dėmesį į trečiajame šimtmetyje gyvenusio Bažnyčios tėvo Origeno teiginį, esą „jau pats šventų žodžių skambėjimas ausyse yra kažkaip naudingas; juk jeigu pagonių magijoje žodžiai turi galią, juo galingesni turi būti tikri, raštuose užrašyti Dievo žodžiai“. Jonas Chrizostomas, gyvenęs ketvirtojo amžiaus antroje pusėje, rašė, kad „velnias nedrįs artintis prie namų, kuriuose yra Evangelija“. Jis dar minėjo, jog tuo metu Evangelijos ištraukas kai kas netgi nešiojosi ant kaklo it galingą amuletą. Anot Gamblio, katalikų teologas Augustinas net „manė esant leistina tuomet, kai kamuoja galvos skausmas, miegoti po pagalve pasidėjus Evangeliją pagal Joną“. Taigi Bibliją palaipsniui imta naudoti kaip kokią stebuklingą priemonę. Gal ir tu laikai Bibliją talismanu, lemiančiu sėkmę ir saugančiu nuo nelaimių?

Matyt, dažniausiai Biblija netinkamai naudojama štai tokiu būdu: atverčiamas atsitiktinis puslapis ir perskaitoma pirma už akių užkliuvusi eilutė, tikintis, jog šie žodžiai yra būtent tai, ko žmogui šiuo metu reikia. Pavyzdžiui, Augustinas, profesoriaus Gamblio teigimu, sykį išgirdęs kaimynų vaiką sakant „imk ir skaityk, imk ir skaityk“, palaikė tai Dievo paliepimu atsiversti Bibliją ir perskaityti pirmą pasitaikiusią eilutę.

Galbūt ir tau teko girdėti, jog kai kurie žmonės sunkiu momentu ima melstis, tada atsiverčia bet kurį Biblijos puslapį, perskaito pirmą užmatytą eilutę ir tiki, kad ši ištrauka padės jiems įveikti problemą. Krikščioniui, kad ir iš pačių geriausių ketinimų, šitaip ieškoti vadovavimo Šventajame Rašte nederėtų.

Jėzus savo mokiniams pažadėjo atsiųsti „padėjėją — šventąją dvasią“ ir pridūrė: „Jis išmokys jus visko ir primins visa, ką jums sakiau“ (Jn 14:26). Vadinasi, Biblija mums padeda tik jeigu esame gerai su ja susipažinę ir suprantame čia užrašytus mokymus. Tiems, kurie ieško patarimų atsitiktinai atverstame puslapyje, toks pažinimas visiškai nebūtinas.

Nors nemažai žmonių Bibliją linkę painioti su įvairiausiais prietarais, pats Dievo Žodis visokią mistiką smerkia (Kun 19:26; Įst 18:9-12; Apd 19:19). „Dievo žodis yra gyvas ir paveikus“, tačiau juo naudotis turime įgusti. Tikėdami prietarais, naudos iš Biblijos nepasisemsime — būtinas aiškus, tikslus pažinimas. Jį įgiję, daugelis suvokė, kokių moralės normų reikia laikytis, atsisakė žlugdančios gyvensenos, sustiprino šeimos vienybę, ėmė puoselėti artimą ryšį su Biblijos Autoriumi.