Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2012 m. lapkritis

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Ar iš Jėzaus žodžių, užrašytų Mato 19:10-12, galima suprasti, kad tie, kurie nusprendžia nesituokti, kažkokiu paslaptingu būdu yra gavę vienystės dovaną?

Pažiūrėkime, koks šių Jėzaus žodžių kontekstas. Kai fariziejai uždavė jam klausimą apie skyrybas, Jėzus aiškiai išdėstė, koks Jehovos požiūris į santuoką. Nors Įstatymas ir leido vyrui parašyti skyrybų raštą, jeigu yra „dėl ko nors [savo žmona] nepatenkintas“, taip nebuvo nuo pat pradžių (Įst 24:1, 2, Brb). Jėzus tuomet pasakė: „Tas, kuris išsiskiria su žmona ne dėl ištvirkavimo ir veda kitą, svetimauja“ (Mt 19:3-9).

Tai išgirdę mokiniai pareiškė: „Jeigu jau taip yra su vyru ir žmona, tai geriau išvis nevesti.“ Atsakydamas Jėzus tarė: „Šį žodį priima ne visi, bet tik turintys dovaną. Juk yra eunuchų, kurie tokie gimė iš motinos įsčių. Taip pat yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Bet yra ir eunuchų, kurie patys pasidarė eunuchais dėl dangaus karalystės. Kas gali tai priimti, tepriima“ (Mt 19:10-12).

Paraidine prasme eunuchai buvo tie, kurie tam tikrų kūno defektų turėjo nuo prigimties — kurie eunuchais jau gimė, taip pat tie, kurie nukentėjo kokio nelaimingo atsitikimo metu ar buvo tyčia suluošinti. Tačiau pasitaikydavo ir tokių, kurie patys laisva valia nusprendė būti eunuchais. Nors ir galėjo kurti šeimą, jie rodė savitvardą ir nesituokė „dėl dangaus karalystės“. Kaip ir Jėzus, jie pasirinko vienystę, kad galėtų visiškai atsidėti Jehovos tarnybai. Jokios ypatingos vienystės dovanos jie neįgimė, niekas jiems tos dovanos nesuteikė. Šią dovaną jie nutarė prisiimti savo noru.

Su Jėzaus mokymais dera ir apaštalo Pauliaus žodžiai. Jis aiškino, kad Dievui priimtina kiekvieno, tiek susituokusio, tiek ir nesusituokusio krikščionio tarnystė. Tačiau, anot Pauliaus, tas, kuris „tvirtai širdyje apsisprendęs“ nesituokti, „geriau daro“. Kodėl taip pasakyta? Sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kito poreikiais, ir tai iš jų pareikalauja daug laiko. O štai krikščionys, nesukūrę šeimos, gali visiškai atsidėti Viešpaties tarnybai, nes jų nesaisto jokie vedybiniai įsipareigojimai. Jų akimis, toks gyvenimas — tikra dovana nuo Jehovos (1 Kor 7:7, 32-38).

Šventajame Rašte nėra sakoma, kad vienystės dovaną krikščionis gauna kažkokiu paslaptingu būdu. Tiksliau sakant, kad galėtų netrukdomai tarnauti Karalystei, Dievo garbintojas, likdamas nesusituokęs, pats tą dovaną prisiima. Šiandien nemažai mūsų bendratikių yra nusprendę nesituokti būtent dėl Karalystės. Tokius brolius ir seseris nuoširdžiai pagirkime ir padrąsinkime.