Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2012 m. lapkritis

Ar tarp kitų elgiesi kaip mažesnis?

Ar tarp kitų elgiesi kaip mažesnis?

„Kas elgiasi kaip mažesnis tarp jūsų visų, tas ir yra didis“ (LK 9:48).

1, 2. Kokius būti Jėzus paragino savo mokinius ir kodėl?

EINA 32-ieji m. e. m. Jėzus dabar Galilėjoje. Jo mokiniai ima ginčytis, kuris esąs didžiausias. Evangelistas Lukas rašo: „Tarp jų prasidėjo svarstymai, kuris iš jų didžiausias. Žinodamas jų širdžių mintis, Jėzus pasiėmė vaikelį ir pasistatęs šalia savęs tarė jiems: ‘Kas priima šį vaikelį dėl mano vardo, mane priima. O kas mane priima, priima ir tą, kuris mane siuntė. Kas elgiasi kaip mažesnis tarp jūsų visų, tas ir yra didis’” (Lk 9:46-48). Kantriai ir sykiu tvirtai Jėzus pamokė apaštalus, kaip svarbu būti nuolankiems.

2 Ar šis Jėzaus pamokymas atitiko pirmojo amžiaus žydų požiūrį? Anaiptol. Visuomenėje vyravo visiškai kitokia nuostata. Apie socialinius ano meto santykius viename veikale rašoma: „Labai svarbu buvo visur ir visada žinoti, kas yra didžiausias; aukštesnę padėtį užimantiems asmenims buvo nuolat stengiamasi rodyti atitinkamą pagarbą“ (Theological Dictionary of the New Testament). Savo mokinius Jėzus paragino nesitapatinti su aplinkiniais.

3. a) Ką reiškia elgtis kaip mažesniam ir kodėl kartais tai nelengva? b) Kokius klausimus gvildensime šiame straipsnyje?

3 Graikiškas žodis, verčiamas „mažesnis“, nurodo nežymų, kuklų, nuolankų, žemos padėties, neįtakingą asmenį, kuriam ypatingas pagarbumas nereiškiamas. Jėzus pamokė apaštalus būti nuolankius ir kuklius kaip tas vaikelis, kurį pasišaukęs pastatė priešais. Šiandien krikščionims irgi dera paisyti šio pamokymo. Elgtis kaip  mažesniam tam tikromis aplinkybėmis gali būti nelengva. Dėl savo netobulumo esame linkę didžiuotis, siekiame pirmauti. Pasaulis, jame vyraujanti konkurencinė dvasia mėgina mus paveikti, verčia būti savanaudžius, agresyvius, valdingus. Kas padėtų ugdytis kitokią — kuklaus žmogaus, arba mažesniojo, dvasią? Kokia prasme ‘mažesnis tarp visų yra didis’? Kokiose srityse turime rodyti nuolankumą?

„DIEVO TURTAI, IŠMINTIS, ŽINOJIMAS — KOKIA GELMĖ!“

4, 5. Kas mus gali paskatinti ugdytis nuolankumą? Prašom pateikti pavyzdį.

4 Viena, kaip galime ugdytis nuolankumą, — mąstyti, koks didis, palyginus su mumis, yra Dievas. Juk „jo išmintis neištiriama“ (Iz 40:28). Apaštalas Paulius apie Dievo didybę kalbėjo šitaip: „Dievo turtai, išmintis, žinojimas — kokia gelmė! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Rom 11:33) Nors per porą tūkstantmečių, praėjusių nuo Pauliaus laikų, žmonija sukaupė nepaprastai daug informacijos, apaštalo tvirtinimas tebėra teisingas. Kad ir kiek išmanytume, turime nuolankiai pripažinti: Jehovos, jo darbų ir principų pažinimui nėra ribų.

5 Štai Leo * pasijuto kaip mažesnis, kai pamatė, jog iki galo ištirti Dievo kūriniją ir suvokti Aukščiausiojo kelius žmogus nepajėgus. Nuo jaunumės Leo traukė mokslas. Trokšdamas įgyti kuo daugiau žinių apie Visatą, jis studijavo astrofiziką. Čia jam paaiškėjo svarbi tiesa. Leo pasakoja: „Mokydamasis įsitikinau, kad suformuluotos mokslinės teorijos nepadės žmonėms iki galo perprasti Visatos dėsnių. Tad ėmiau studijuoti teisę.“ Vėliau Leo dirbo apygardos prokuroru, paskui teisėjavo. Po kurio laiko abu su žmona priėmė Jehovos liudytojų pasiūlymą studijuoti Bibliją. Pora pamilo tiesą ir pasikrikštijo. Kas padėjo Leo, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, ugdytis nuolankaus žmogaus dvasią? Jis tiesiai atsako: „Supratau štai ką: kad ir kiek žinotume apie Jehovą ir Visatą, mūsų laukia dar daugybė naujų atradimų.“

Jehova suteikia mums garbę skelbti gerąją naujieną

6, 7. a) Kaip Jehova parodo puikų nuolankumo pavyzdį? b) Kaip Dievo nuolankumas daro žmogų didį?

6 Kita, kas padeda būti nuolankiems, — tai Jehovos pavyzdys. Antai parašyta: „Esame Dievo bendradarbiai“  (1 Kor 3:9). Tik pagalvok: Jehova, neprilygstamas savo didybe Dievas, šitaip mus išaukština — skiria tarnystę, įgalina naudotis jo Žodžiu, Biblija. Nors mūsų sėjamą ir laistomą tiesos sėklą augina Jehova, jis suteikia garbę dirbti sykiu su juo (1 Kor 3:6, 7). Koks nuostabus Dievo nuolankumo pavyzdys! Argi kiekvienam iš mūsų tai nėra didžiulė paskata elgtis kaip mažesniam?

7 Dievo nuolankumas darė nepaprastą įspūdį psalmininkui Dovydui. Jis giedojo Jehovai: „Tu duosi man išgelbėjimo skydą, tavo nuolankumas daro mane didį“ (2 Sam 22:36, NW). Dovydas suprato esąs didis Izraelyje tik todėl, kad Jehova, nuolankus Dievas, atkreipia į jį dėmesį ir teikiasi padėti (Ps 113:5-7). Argi ne taip pat yra ir su mumis? Juk visa tai, ką turime — gerąsias savybes, gebėjimus, mums pavestas atsakingas pareigas, — esame gavę iš Jehovos (1 Kor 4:7). Krikščionis, laikantis save mažesniu, yra didis ta prasme, kad puoselėdamas nuolankumą jis tampa dar vertesniu Jehovos tarnu (Lk 9:48). Pažiūrėkime, kodėl galime taip teigti.

‘MAŽESNIS TARP JŪSŲ VISŲ YRA DIDIS’

8. Kaip nuolankumas padeda palaikyti teisingą požiūrį į Dievo organizacijos sutvarkymą?

8 Jeigu mes nuolankūs, būsime patenkinti Dievo organizacijos sutvarkymu ir mielai pritarsime sprendimams, priimamiems mūsų bendruomenėje. Petra, viena jaunuolė, augusi liudytojų šeimoje, mėgo viską daryti savaip. Todėl bendruomenę laikui bėgant paliko. Vėliau ji vis dėlto grįžo atgal. Dabar Petra džiaugiasi, kad priklauso prie Jehovos organizacijos ir tvarką savo bendruomenėje labai vertina. Kas padėjo jai pasikeisti? Petra sako: „Kad Dievo organizacijoje jausčiausi lyg namie, turėjau suprasti, kaip svarbu būti nuolankiai ir kukliai. Šias dvi savybes tiesiog privalėjau išsiugdyti.“

9. Kaip nuolankus krikščionis žiūri į dvasinį peną ir kaip toks požiūris jį padaro dar vertesniu žmogumi?

9 Nuolankus žmogus yra dėkingas Jehovai už visas dovanas, taigi ir už dvasinį peną. Todėl atidžiai gilinasi į Bibliją, su pasimėgavimu skaito žurnalus Sargybos bokštas ir Atsibuskite! Daugybė Jehovos liudytojų yra pratę kiekvieną naują leidinį pirmiausia perskaityti ir tik paskui padėti į lentyną savo asmeninėje bibliotekoje. Jeigu skaitome organizacijos leidinius, juos studijuojame, rodome savo nuolankumą bei dėkingumą. Šitaip bręstame dvasiškai, tampame dar geresniais įrankiais Jehovos rankose (Hbr 5:13, 14).

10. Kaip bendruomenėje galime rodyti nuolankumą?

10 Tas, kuris elgiasi kaip mažesnis, tampa didis dar ir kitu požiūriu. Dievo šventajai dvasiai vadovaujant kiekvienoje bendruomenėje brandūs broliai yra paskiriami tarnauti vyresniaisiais. Jie rūpinasi dvasiniais bendruomenės poreikiais: organizuoja sueigas, prižiūri evangelizacijos veiklą, gano kaimenę. Jei rodome nuolankumą ir noriai šiuos brolius remiame, daug prisidedame, kad bendruomenėje viešpatautų džiaugsmas, santarvė, vienybė. (Perskaityk Hebrajams 13:7, 17.)  O jei pats esi vyresnysis ar patarnautojas, ar irgi rodai nuolankumą — esi dėkingas Jehovai už patikėtas pareigas?

11, 12. Kokį požiūrį ugdydamiesi būsime dar vertingesni Jehovos tarnai ir kodėl?

11 Krikščionis, kuris elgiasi kaip mažesnis, yra didis dar ir todėl, kad būdamas nuolankus jis gali daugiau prisidėti prie Dievo organizacijos gerovės, būti naudingesniu Jehovos tarnu. Savo mokinius Jėzus ragino elgtis kaip mažesnius, nes kai kuriuos jų veikė požiūris, būdingas išpuikusiems to meto žmonėms. „Tarp jų prasidėjo svarstymai, kuris iš jų didžiausias“, — rašoma Luko 9:46. Gal ir mes imame manyti esą kai kuo pranašesni už savo bendratikius ar kitus žmones? Pasaulyje daugelis yra užvaldyti išdidumo, egoizmo. Mes nepersiimkime tokios dvasios, būkime nuolankūs. Ugdydamiesi šią savybę ir pirmiausia paisydami Jehovos valios, bendratikiams būsime tikra atgaiva.

12 Jėzaus raginimas elgtis kaip mažesniems tikrai paveikus ir skatina rodyti nuolankumą visose gyvenimo srityse. Apie tris iš jų dabar ir pakalbėkime.

STENKIS ELGTIS KAIP MAŽESNIS

13, 14. Kodėl vyras ir žmona turi nuolankiai elgtis vienas su kitu ir kaip tai paveiks jų santykius?

13 Santuokoje. Šiandieną daugelis rūpinasi vien savo pačių teisėmis ir jas gindami yra pasiryžę net pažeisti kitų teises. Nuolankus žmogus tačiau vadovaujasi tokia nuostata, kokią ugdytis ragino apaštalas Paulius. Laiške Romos krikščionims jis rašė: „Siekime to, kas kuria santarvę ir kas padeda vienam kitą ugdyti“ (Rom 14:19). Tas, kuris elgiasi kaip mažesnis, stengiasi puoselėti santarvę su visais, o ypač su savo brangia antrąja puse.

14 Viena, apie ką sutuoktiniams vertėtų pamąstyti, — kaip jiedu linkę leisti laisvalaikį. Pomėgiai neretai gali skirtis. Vyrui galbūt patinka ramiai, su knyga rankoje pabūti namie, o žmonai maloniau kur nors išeiti — užsukti į kavinę ar aplankyti draugus. Argi žmonai nebus lengviau gerbti vyro nuomonę, kai šis bus nuolankus ir, užuot leidęs laiką vien savo malonumui, atsižvelgs ir į jos pageidavimus? O kaip vyras brangins ir mylės žmoną, jei ši nesistengs visad išsikovoti savo, bet atkreips dėmesį ir į jo norus! Jei abu stengsis elgtis kaip mažesni, sutuoktinių ryšys tik stiprės. (Perskaityk Filipiečiams 2:1-4.)

15, 16. Koks Dovydo paskatinimas izraelitams užrašytas 131 psalmėje ir kaip jis tinka bendruomenėje?

15 Bendruomenėje. Nemažai pasaulio žmonių savo troškimus nori tučtuojau tenkinti. Jie neturi kantrybės ir laukti jiems tikra kančia. Krikščionys ugdosi nuolankumą, todėl mums kur kas lengviau laukti Jehovos, juo pasitikėti. (Perskaityk Psalmyno 131:1-3.) Jei nuolankiai, kaip mažesni laukiame Jehovos, būsime dosniai palaiminti: jausimės saugūs, ramūs, viskuo patenkinti. Ne veltui Dovydas skatino izraelitus kantriai laukti savo Dievo.

 16 Tu irgi galėsi jaustis ramus, jei nuolankiai lauksi Jehovos (Ps 42:5, Brb). Pavyzdžiui, gal „trokšti kilnaus darbo“ — prižiūrėtojo pareigų? (1 Tim 3:1-7) Pirmiausia, aišku, turi dėti visas pastangas ir šventajai dvasiai padedant ugdytis savybes, būtinas vyresniajam. Bet jeigu tau šiuo atžvilgiu tenka padirbėti ilgiau nei kitam? Brolis, kuris stengiasi elgtis kaip mažesnis, bus kantrus, su džiaugsmu toliau tarnaus Jehovai ir mielai imsis kiekvienos užduoties bendruomenėje.

17, 18. a) Kodėl naudinga tiek pačiam atsiprašyti, tiek atleisti kitiems? b) Ką, pasak Patarlių 6:1-5, turime daryti, jei susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms negalime tesėti duoto žodžio?

17 Tarpusavio santykiuose. Daugumai sunku ištarti „atsiprašau“. Bet Dievo tarnai puoselėja nuolankią dvasią, todėl pripažįsta savo klaidas ir už jas atsiprašo. Taip pat yra pasiruošę atleisti kitiems jų prasižengimus. Išdidumas skaldo ir stumia į ginčus, o atlaidumas, priešingai, — kuria bendruomenėje santarvę.

18 Kartais aplinkybės susiklosto taip, kad laikytis kokio nors susitarimo tampa tiesiog nebeįmanoma. Tokiu atveju turime nusižeminti ir nuoširdžiai kito žmogaus atsiprašyti. Net jei ir nelaikome savęs vieninteliais nesėkmės kaltininkais, nuolankumas mus skatins pamąstyti, ką patys padarėme ne taip, ir pripažinti savo trūkumus. (Perskaityk Patarlių 6:1-5.)

Kokių tau yra progų elgtis kaip mažesniam?

19. Kodėl turime labai vertinti Biblijos priminimus elgtis kaip mažesniems?

19 Argi nesame dėkingi už tokius priminimus iš Šventojo Rašto? Ugdytis mažesniojo dvasią gali būti išties nelengva. Tačiau jei nuolat turėsime omenyje, koks didis yra mūsų Kūrėjas ir kaip jis rodo nuolankumą, šią puikią savybę norėsime puoselėti vis labiau. Sekdami Jehova, būsime dar vertingesni jo tarnai. Todėl kiekvienas iš mūsų tebūna nuolankios dvasios — kaip mažesnis tarp visų.

^ pstr. 5 Vardai straipsnyje pakeisti.