Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2006 m. lapkritis

Klausimas, svarbus kiekvienam

Klausimas, svarbus kiekvienam

 Klausimas, svarbus kiekvienam

TIKRIAUSIAI turite kokį nors jums brangų žmogų — draugą ar šeimos narį, — su kuriuo artimai bendraujate? Kaip jaustumėtės, jei kas nors apkaltintų jus tą draugystę puoselėjant vien iš savanaudiškų paskatų? Ko gero, tai užgautų, net papiktintų. Kaip tik tokius kaltinimus Velnias meta visiems, turintiems artimą ryšį su Jehova Dievu.

Pagalvokime, kas atsitiko, kai pirmuosius žmones, Adomą ir Ievą, Šėtonas sugundė paminti Dievo įstatymą, pasipriešinti jo valiai? Ar tai reiškė, jog žmonės paklus Jehovai tik tol, kol jiems bus naudinga? (Pradžios 3:1-6) Būtent tokį klausimą Šėtonas iškėlė praėjus maždaug 2500 metų po Adomo maišto. Kadangi šįsyk taikiniu pasirinko Jobą, patyrinėkime šio žmogaus istoriją išsamiau.

„Neatsisakysiu savo nekaltumo“

Jobas yra „žmogus be priekaištų ir doras, dievobaimingas ir besišalinantis pikta“. Tačiau Šėtonas užginčija šio vyro nekaltumą. „Argi veltui Jobas bijo Dievo?“ — klausia jis Jehovą. Paskui apkaltina abu teigdamas, esą Jobas tarnauja Jehovai tik todėl, kad šis jį saugo ir viskuo laimina. „Bet ištiesk ranką, paliesk visa, ką jis turi, ir, esu tikras, jis iškeiks tave į akis“, — pareiškia Velnias (Jobo 1:8-11).

Norėdamas atsakyti į šiuos kaltinimus, Jehova leidžia Šėtonui Jobą išbandyti. Kad atitrauktų nuo Dievo, Velnias tą ištikimą vyrą vargina daugeliu nelaimių. Jobas praranda galvijus — vieni pavagiami, kiti sunaikinami; nužudomi tarnai, žūsta vaikai (Jobo 1:12-19). Tačiau ar Jobas palūžta? Anaiptol! Nežinodamas, kas tikrasis jo vargų kaltininkas, Jobas sako: „Viešpats davė, Viešpats ir atėmė! Tebūna pašlovintas Viešpaties vardas!“ (Jobo 1:21).

Vėliau, Šėtonui stojus prieš Jehovą, šis jam primena: „[Jobas] vis laikosi savo dorumo. Vadinasi, be reikalo sukurstei mane jį sunaikinti“ (Jobo 2:1-3). Čia iškeliama Jobo ištikimybė — savybė, reikalaujanti besąlygiško atsidavimo Dievui ir ryžto likti doram. Jobas iki tol tvirtai laikėsi savo nekaltumo. Tačiau Velnias nenurimsta.

Toliau jis kalba jau ir apie visus žmones. „Oda už odą, — atsakė Šėtonas Viešpačiui. — Visa, ką žmogus turi, jis atiduos  už savo gyvybę. Bet ištiesk ranką, paliesk jo kaulus bei kūną, ir jis tikrai iškeiks tave į akis“ (Jobo 2:4, 5). Vietoj Jobo vardo vartodamas bendros reikšmės žodį „žmogus“, Šėtonas sukelia abejonių dėl kiekvieno žmogaus ištikimybės. Jis, galima sakyti, teigia: „Žmogus padarys bet ką, kad tik liktų gyvas. Duok man progą ir aš bet kurį atitrauksiu nuo tavęs.“ Ar tikrai kiekvienas žmogus tam tikromis aplinkybėmis atsisakys ištikimybės Dievui?

Jehova leidžia Velniui ištikti Jobą bjauria liga. Baisiai kentėdamas Jobas trokšta verčiau numirti (Jobo 2:7; 14:13). Vis dėlto tvirtai pareiškia: „Kol mirsiu, neatsisakysiu savo nekaltumo“ (Jobo 27:5). Akivaizdu, jis myli Dievą ir niekada nesvyruos. Tuo parodo esąs Jehovai ištikimas. „Viešpats laimino vėlesnį Jobo gyvenimą labiau negu jo pradžią“, — sakoma Biblijoje (Jobo 42:10-17). Ar buvo į jį panašių? Ką liudija istorija?

Į kaltinimus atsakyta

Laiško hebrajams 11 skyriuje apaštalas Paulius mini būrį ikikrikščioniškųjų laikų Dievui ištikimų vyrų ir moterų, tarp jų — Nojų, Abraomą, Sarą ir Mozę. Paskui sako: „Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie [kitus]“ (Hebrajams 11:32). Tų atsidavusių Dievo tarnų buvo tokia gausybė, kad Paulius vadina juos „dideliu debesiu liudytojų“ — lygina su milžiniškais debesų klodais (Hebrajams 12:1, Brb). Iš tiesų per šimtmečius Jehovai Dievui laisva valia ištikimai tarnavo begalė žmonių (Jozuės 24:15).

Galutinį atsakymą į Šėtono teiginį, esą galįs atitraukti visus nuo Jehovos, davė Dievo Sūnus, Jėzus Kristus. Net begalinis skausmas ant kančių stulpo nepalaužė jo ištikimybės. Su paskutiniu atodūsiu jis sušuko: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“ (Luko 23:46).

Laikas aiškiai parodė, jog kiekvieno atitraukti nuo tikrojo Dievo Velnias neįstengė. Milijonai žmonių pažino Jehovą ir pamilo „visa širdimi, visa siela ir visu protu“ (Mato 22:37). Jų nepajudinama ištikimybė liudija, kad Šėtonas klydo. Likdamas Dievui ištikimas jūs irgi galite įrodyti Velnią esant neteisų.

Ką turėtumėte daryti?

Dievas trokšta, kad „visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2:4). Ko tad reikėtų imtis? Skirkite laiko studijuoti Bibliją — taip įgysite žinių apie „vienintelį tikrąjį Dievą ir [jo] siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3).

Šėtonas iškėlė abejonių dėl žmogaus dorumo kaltindamas jį tarnaujant Dievui ne iš tyrų motyvų. Kad pažinimas skatintų daryti gera, jis turi pasiekti širdį. O tam vien žinių nepakanka. Pratinkitės apmąstyti, ką sužinote (Psalmyno 143:5). Skaitydamas Bibliją ar ja pagrįstus leidinius pagalvokite: ko tai pamoko mane apie Jehovą, jo savybes? Kur galėčiau tuos pamokymus pritaikyti? Kam Dievas pritaria, ką smerkia? Ką dėl to jam jaučiu? Toks apmąstymas pripildys širdį meilės ir dėkingumo Kūrėjui.

Ištikimybė Dievui neapsiriboja vien tikėjimo dalykais (1 Karalių 9:4). Būti ištikimiems — tai elgtis dorai visose gyvenimo srityse. Tai išeis tik į gera. Jehova, „laimingasis Dievas“, trokšta jums  laimės (1 Timotiejui 1:11, NW). Dabar aptarkime, ko reikėtų vengti, kad išliktumėte moraliai tyras ir galėtumėte džiaugtis gyvenimu bei patirti Dievo malonę.

Saugokitės palaidumo

Jehova pats nustatė santuokos normas, todėl jo Žodyje, Biblijoje, sakoma: „Vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu“ (Pradžios 2:21-24). Kadangi sutuoktiniai tampa „vienu kūnu“, gerbdami Dievo nustatytą santuoką jie negali turėti intymių ryšių su niekuo kitu. Apaštalas Paulius pasakė: „Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas“ (Hebrajams 13:4). Čia „santuokos patalas“ nurodo intymius santykius tarp teisiškai susituokusių vyro ir moters. Jei kuris iš jų turi seksualinių ryšių už santuokos ribų, nusikalsta svetimavimu ir gali susilaukti Dievo nepalankaus nuosprendžio (Malachijo 3:5).

Kaip dėl lytinių santykių iki vedybų? Tai irgi priešinga Jehovos moralinėms normoms. „Tokia Dievo valia — [. . .] kad susilaikytumėte nuo ištvirkavimo“ (1 Tesalonikiečiams 4:3, Brb). Homoseksualizmas, kraujomaiša bei santykiavimas su gyvuliais — taip pat sunkios nuodėmės Dievui (Kunigų 18:6, 23; Romiečiams 1:26, 27). Kiekvienas, norintis džiuginti dangiškąjį Tėvą ir laimingai gyventi, tokio amoralumo turi saugotis.

Na, o jeigu dar nesusituokusi pora aistringai glamonėjasi? Jehovos akimis tai smerktina (Galatams 5:19). Protą irgi būtina švarinti nuo amoralių minčių. Jėzus pasakė: „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mato 5:28). Geidulingų minčių gali kilti žiūrint pornografinius vaizdus spaudoje, per televiziją, internetą, skaitant rašinius apie nepadorų seksualinį elgesį, klausantis nešvankių dainų. To saugodamiesi įtiksite Dievui ir neiškrypsite iš doros kelio.

Kas pasakytina apie flirtą? Remiantis vienu žodynu, tai — „lengvabūdiškas meilinimasis ar viliojimas neturint rimtų ketinimų“. Jei sutuoktinis ima flirtuoti su kitu asmeniu, jis pažeidžia Biblijos principus ir rodo nepagarbą Jehovai (Efeziečiams 5:28-33). Viengungiams irgi nedera meilintis vienas kitam tik dėl pramogos. Pagalvokite, kas būtų, jei kitas palaikytų tokį elgesį rimtu ketinimu. Kiek skausmo tai galiausiai sukeltų! Be to, flirtas gali baigtis svetimavimu ar ištvirkavimu. Argi ne geriau su priešinga lytimi elgtis tyrai ir neprarasti savigarbos? (1 Timotiejui 5:1, 2)

Ko dar vengti?

Alkoholiniai gėrimai lengvai prieinami visur. Ar bloga juos vartoti? Saikingai išgerti vyno, alaus ar kito svaigiojo gėrimo Šventasis Raštas nedraudžia (Psalmyno 104:15; 1 Timotiejui 5:23). Tačiau pasigėrimą ir girtuokliavimą Dievas smerkia (1 Korintiečiams 5:11-13). Besaikis gėrimas taip pat suardo sveikatą ir sugriauna šeimos gyvenimą, o to juk nenorėtumėte (Patarlių 23:20, 21, 29-35).

Jehova yra „tiesos Dievas“ (Psalmyno 31:5, Brb). „Neįmanoma, kad Dievas meluotų“, — sakoma Biblijoje (Hebrajams 6:18). Jei trokštate jo pritarimo, meluoti vengsite (Patarlių 6:16-19; Kolosiečiams 3:9, 10). „Kalbėkite tiesą savo  artimui“, — ragina Biblija krikščionis (Efeziečiams 4:25).

Dabar pasidarė įprasta lošti. Bet lošimas yra godulystė, nes bandoma pralobti kitų sąskaita. Jehova nepateisina „geidžiančių nešvaraus pelno“ (1 Timotiejui 3:8). Jei norite jam įtikti, nedalyvausite loterijose, nesilankysite kazino nei lažybų punktuose. Taip netgi sutaupysite ir geriau patenkinsite savo šeimos poreikius.

Godulystę rodo ir vogimas, kai pasisavinama tai, kas nepriklauso. „Nevogsi“, — pasakyta Biblijoje (Išėjimo 20:15). Nuodėmė pirkti daiktą, žinant, kad jis vogtas, arba imti ką nors be leidimo. „Kas vogdavo, tegu nebevagia, bet imasi triūso, dirbdamas savo rankomis gerą darbą, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam“ (Efeziečiams 4:28). Jehovos tarnai stropiai dirba — nevagia darbdavio laiko. Jie nori „visame kame dorai elgtis“ (Hebrajams 13:18). Taip turi švarią sąžinę ir džiaugiasi dvasios ramybe.

Kaip Dievas žiūri į tuos, kurie linkę smurtauti? Biblija perspėja: „Nesibičiuliauk su piktu žmogumi ir nebendrauk su karštakošiu“ (Patarlių 22:24). Nevaldomas pyktis dažnai priveda prie smurto (Pradžios 4:5-8). Apie kerštą Biblijoje sakoma: „Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse. Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis. Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta: ‘Mano kerštas, aš atmokėsiu, — sako Viešpats’“ (Romiečiams 12:17-19). Jei laikomės šio patarimo, mūsų gyvenimas bus ramus ir sykiu laimingas.

Doram išlikti įmanoma

Ar galite likti ištikimas Dievui, kai kiti spaudžia elgtis priešingai? Taip, galite. Dievas trokšta, kad paneigtumėte klaidingus Šėtono tvirtinimus dėl žmogaus ištikimybės. Jo Žodyje parašyta: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi“ (Patarlių 27:11).

Taigi melskite Jehovą stiprybės daryti tai, kas teisinga jo požiūriu (Filipiečiams 4:6, 7, 13). Uoliai gilinkitės į Jo Žodį, Bibliją. Su dėkingumu apmąstykite, ką skaitote. Taip didės jūsų meilė Dievui bei troškimas jam įtikti. 1 Jono 5:3 sakoma: „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs.“ Jehovos liudytojai jūsų kaimynystėje mielai padėtų jums aiškintis Biblijos tiesas. Susisiekite su jais arba parašykite šio žurnalo leidėjams.

[Paveikslas 4 puslapyje]

Jobas liko Dievui ištikimas per visus išbandymus

[Paveikslas 7 puslapyje]

Gilindamiesi į Dievo Žodį stiprinsite ryžtą daryti, kas teisinga