Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2006 m. lapkritis

Išsilaikykime Dievo meilėje!

Išsilaikykime Dievo meilėje!

 Išsilaikykime Dievo meilėje!

„Mylimieji [. . .]! Išsilaikykite Dievo meilėje [. . .] amžinajam gyvenimui“ (JUDO 20, 21).

1, 2. Kaip gali pasilikti Dievo meilėje?

JEHOVA taip myli žmoniją, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad tie, kurie rodo tikėjimą juo, galėtų gyventi amžinai (Jono 3:16). Kaip nuostabu jausti tokią meilę! Jeigu tarnauji Jehovai, be abejo, trokšti būti šitaip mylimas visą amžinybę.

2 Kristaus mokinys Judas mokė, kaip išsilaikyti Dievo meilėje. Jis rašė: „Mylimieji, statykite save ant savo švenčiausiojo tikėjimo! Melskitės Šventojoje Dvasioje! Išsilaikykite Dievo meilėje laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui“ (Judo 20, 21). Gilindamiesi į Dievo Žodį ir skelbdami gerąją naujieną statydinsimės ant „švenčiausiojo tikėjimo“ — krikščioniškojo mokymo. Kad Dievo meilė lydėtų ir tave, melskis šventojoje dvasioje, tai yra jos veikiamas. O kad gautum amžinojo gyvenimo dovaną, privalai rodyti tikėjimą Jėzaus Kristaus išperkamąja auka (1 Jono 4:10).

3. Kodėl kai kurie nebėra Jehovos liudytojai?

3 Kai kurie įtikėjusieji nepasiliko Dievo meilėje. Jie pasuko į nuodėmės kelią ir jau nebėra Jehovos liudytojai. Ką daryti, kad taip nenutiktų mums? Stengdamiesi atsispirti nuodėmei ir trokšdami neprarasti Dievo meilės, apmąstykime, kas rašoma šiame straipsnyje.

Rodyk savo meilę Dievui

4. Kiek svarbu yra paklusti Dievui?

4 Rodyk meilę Dievui klusnumu (Mato 22:37). „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs“, — rašė apaštalas Jonas (1 Jono 5:3). Jeigu jau išmokei širdį paklusti Dievui, galėsi įveikti pagundą ir jausiesi džiugus. Psalmininkas sakė: „Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus, [. . .] bet džiaugiasi Viešpaties Įstatymu“ (Psalmyno 1:1, 2).

5. Kaip skatins tave elgtis meilė Jehovai?

5 Meilė Jehovai saugos tave nuo sunkios nuodėmės, galinčios užtraukti negarbę jo vardui. „Neduok man nei skurdo, nei turtų, — meldė Agūras, — tik suteik kasdienės duonos, kad, būdamas sotus, neišsiginčiau tavęs ir nesakyčiau: ‘Kas tas Viešpats?’ — arba, būdamas skurde, vogčiau ir paniekinčiau savo Dievo vardą“ (Patarlių 30:1, 8, 9). Nusistatyk nepaniekinti Aukščiausiojo vardo, jo nesuteršti. Verčiau visuomet  stenkis elgtis teisingai ir taip šį vardą šlovinti (Psalmyno 86:12).

6. Kas gali atsitikti, jeigu žmogus sąmoningai nusideda?

6 Nuolat prašyk savo meilingą dangiškąjį Tėvą padėti atsispirti pagundoms (Mato 6:13; Romiečiams 12:12). Sykiu laikykis Dievo patarimų, kad tavo maldos nebūtų trikdomos (1 Petro 3:7). Jeigu žmogus sąmoningai nusideda, gali susilaukti liūdnų padarinių, nes tuomet Jehova tarsi debesiu atsitveria nuo jo maldų (Raudų 3:42-44). Todėl rodyk nuolankią dvasią ir melsk, kad nedarytum nieko, kas trukdytų artintis prie Dievo malda (2 Korintiečiams 13:7).

Rodyk meilę Dievo Sūnui

7, 8. Kaip krikščionis, paisantis Jėzaus patarimų, gali išvengti nuodėmiavimo?

7 Meilę Jėzui Kristui rodyk paklusdamas jo įsakymams, nes taip išvengsi nuodėmiavimo. Jėzus pasakė: „Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje“ (Jono 15:10). Kaip, tuos žodžius taikydamas, gali pasilikti Dievo meilėje?

8 Klausydamas Jėzaus patarimų, gali išsaugoti savo dorumą. Izraeliui duotame Dievo Įstatyme buvo pasakyta: „Nesvetimausi“ (Išėjimo 20:14). Kad tai principinė nuostata, Jėzus nurodė šiais žodžiais: „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mato 5:27, 28). Apaštalas Petras pirmojo amžiaus krikščionių bendruomenei rašė, kad joje yra tokių, kurių „akys kupinos svetimavimo“ ir kurie „suvedžioja svyruojančias sielas“ (2 Petro 2:14). Kitaip nei anie asmenys, tu gali išvengti seksualinio palaidumo, jeigu mylėsi Dievą ir Kristų ir būsi pasiryžęs išsaugoti gerus santykius su jais.

Tegu tave veda Jehovos dvasia

9. Kaip gali būti su šventosios dvasios dovana, jeigu asmuo klimpsta į nuodėmę?

9 Melsk Dievą šventosios dvasios ir leiskis jos vadovaujamas (Luko 11:13; Galatams 5:19-25). Bet Dievas gali atimti šią dovaną, jeigu klimpsti į nuodėmę. Dovydas, nusidėjęs su Batšeba, maldavo Dievą: „Nevaryk manęs nuo savo Artumo, nenuimk nuo manęs savo dvasios šventos“ (Psalmyno 51:13 [51:11, Brb]). Karalius Saulius, tapęs neatgailaujančiu nusidėjėliu, prarado Dievo dvasią. Jis nusidėjo, nes atnašavo deginamąją auką, paskui nesunaikino, kaip liepta, amalekiečių avių ir kitų galvijų, taip pat pasigailėjo jų karaliaus. Galiausiai Jehova nebedavė Sauliui savo šventosios dvasios (1 Samuelio 13:1-14; 15:1-35; 16:14-23).

10. Kodėl turime vyti šalin net mintį apie nuodėmiavimą?

10 Teneateina nė mintis į galvą nuodėmiauti. „Jeigu, gavę aiškų tiesos pažinimą, mes sąmoningai darome nuodėmes, tuomet jokios aukos už nuodėmes nebelieka“, — rašė apaštalas Paulius (Hebrajams 10:26-31). Kaip liūdna būtų, jeigu kas nors iš mūsų tiek nupultų!

Rodyk tikrą meilę artimui

11, 12. Kaip meilė ir pagarba apsaugo nuo palaido elgesio?

11 Meilė artimui neleis elgtis palaidai (Mato 22:39). Ji skatins saugoti savo širdį, kad ši nesusiviliotų vogti kieno nors sutuoktinio meilę ir taip nusiristi į svetimavimą (Patarlių 4:23; Jeremijo 4:14; 17:9, 10). Būk kaip teisusis Jobas, draudęs sau  geidulingai žiūrėti į svetimą moterį (Jobo 31:1).

12 Apsisaugoti nuo sunkios nuodėmės gali gerbdamas santuokos šventumą. Dievas įsteigė garbingą santuoką ir leido turėti intymius santykius, kad ilgainiui žemė būtų apgyventa (Pradžios 1:26-28). Nepamiršk, jog lytiniai organai skirti pratęsti gyvybę, o ji šventa. Paleistuviai ir svetimautojai nepaklūsta Dievui, žemina lytinį aktą, negerbia santuokos ir nusideda savo kūnui (1 Korintiečiams 6:18). Bet meilė Aukščiausiajam ir artimui sykiu su dievobaimingumu apsaugos nuo poelgio, dėl kurio asmuo galėtų būti atskirtas nuo krikščionių bendruomenės.

13. Kaip pasileidęs žmogus „praranda turtą“?

13 Nenorėdami sukelti skausmo brangiems žmonėms, turime vyti šalin nuodėmingas mintis. Patarlių 29:3 (Brb) rašoma: „Kas susideda su paleistuvėmis, praranda turtą.“ Neatgailaujantis svetimautojas „praranda turtą“ — sugadina savo santykius su Dievu ir suardo šeimos saitus. Jo antroji pusė turi teisę skirtis (Mato 19:9). Šeimos irimas gali labai prislėgti nekaltąjį sutuoktinį, vaikus ir kitus. Žinodami, koks pragaištingas yra amoralumas, ar neturėtume priešintis pagundai nusidėti?

14. Ko galime pasimokyti iš Patarlių 6:30-35 žodžių apie nuodėmę?

14 Suvokdamas, jog niekuo neatsipirks už tokį savanaudiškumą kaip svetimavimas, žmogus privalo nepasiduoti nuodėmei. Patarlių 6:30-35 sakoma, kad jeigu ir pasigailima to, kuris vagia iš alkio, tai svetimautojas niekinamas, nes jo motyvai labai blogi. Jis „žudo patį save“. Mozės įstatymas liepė tokį bausti mirtimi (Kunigų 20:10). Savo geismą tenkinantis svetimautojas verčia kitus kęsti širdgėlą. Jeigu jis neatgailauja, nebepasilieka Dievo meilėje ir pašalinamas iš tyros krikščionių bendruomenės.

Išsaugok sąžinę gryną

15. Kokia yra sąžinė, „paženklinta įdagu“?

15 Jeigu norime pasilikti Dievo meilėje, neleiskime, kad mūsų sąžinė atbuktų ir pakęstų nuodėmę. Juk negalime taikstytis su žema pasaulio morale: turime atidžiai žiūrėti, ką renkamės į draugus, ką skaitome, kaip pramogaujame. Paulius perspėjo: „Paskučiausiais laikais kai kurie žmonės atkris nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokslams, veidmainingiems melo skelbėjams, kurių sąžinė paženklinta įdagu“ (1 Timotiejui 4:1, 2). Tokia sąžinė — tarsi  surambėjęs, nebejautrus odos lopinėlis. Ji daugiau nebeįspėja mūsų šalintis atskalūnų ir vengti aplinkybių, kurios atitrauktų nuo tikėjimo.

16. Kodėl taip svarbu turėti gryną sąžinę?

16 Kad būtume išgelbėti, būtina turėti gryną sąžinę (1 Petro 3:21). Per tikėjimą Jėzaus pralietu krauju mūsų sąžinė nuvalyta nuo mirties darbų, „idant tarnautume gyvajam Dievui“ (Hebrajams 9:13, 14). Jeigu sąmoningai nusidedame, sąžinė suteršiama ir nebesame tyri, tinkami tarnauti Dievui (Titui 1:15). Bet Jehovos padedami galime turėti švarią sąžinę.

Kaip dar galime vengti elgtis nedorai

17. Kodėl palaiminga ‘iki galo sekti Dievu’?

17 Tai pavyks, jeigu ‘iki galo seksime Dievu’, kaip kadaise senovės Izraelyje darė Kalebas (Pakartoto Įstatymo 1:34-36, Brb). Elkis, kaip reikalauja Dievas, ir visada suk akis nuo „demonų stalo“ (1 Korintiečiams 10:21, Brb). Šalinkis atskalūnybės. Su dėkingumu stiprinkis dvasiniu penu, gaunamu tik prie Jehovos stalo, ir tavęs nesuvedžios netikri mokytojai bei piktosios dvasios (Efeziečiams 6:12; Judo 3, 4). Atsidėk dvasiniams dalykams: studijuok Bibliją, lankyk sueigas, darbuokis lauko tarnyboje. Tikrai jausiesi laimingas, jeigu iki galo seksi Jehova ir būsi pertekęs Viešpaties darbo (1 Korintiečiams 15:58, Brb).

18. Kaip elgtis skatins tave Jehovos baimė?

18 Būk pasiryžęs ‘tarnauti Dievui su pagarba ir baime’ (Hebrajams 12:28). Pagarbi Jehovos baimė saugos tave nuo visokių klystkelių ir skatins elgtis, kaip pateptiesiems savo bendratikiams patarė Petras: „Jei kaip Tėvo šaukiatės to, kuris nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą, su baime elkitės savo viešnagės metu“ (1 Petro 1:17).

19. Kodėl nuolat turi taikyti visa, ko išmoksti iš Dievo Žodžio?

19 Taikyk gyvenime visa, ko išmoksti iš Dievo Žodžio. Taip apsisaugosi nuo sunkios nuodėmės, nes būsi tarp „tų, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius ir sugeba atskirti gera nuo bloga“ (Hebrajams 5:14). Nežiūrėk atsainiai į savo kalbą, veiksmus, verčiau rūpestingai stebėk, ar elgiesi kaip išmintingas, ‘gerai naudojantis laiką’ šiomis piktomis dienomis. Ir toliau nuolat stenkis suprasti, „kokia yra Viešpaties valia“ (Efeziečiams 5:15-17; 2 Petro 3:17).

20. Kodėl reikia saugotis godulystės?

20 Saugokis gobšumo — geidulingai trokšti kito nuosavybės. Vienas iš Dešimties įsakymų liepia: „Negeisi savo artimo namų; negeisi savo artimo žmonos ar vergo bei vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui“ (Išėjimo 20:17). Šis  įstatymas saugojo visa, ką izraelitas turėjo, — namus, žmoną, tarnus, gyvulius bei kita. Bet svarbiausia, saugojo nuo godulystės, kuri, pasak Jėzaus, žmogų suteršia (Morkaus 7:20-23).

21, 22. Kokias pastangas krikščionis turėtų dėti iš anksto, kad nepasiduotų nuodėmei?

21 Būtina iš anksto dėti visas pastangas, kad geismas nenuvestų į nuodėmę. Jokūbas rašė: „Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas. Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o subrandinta nuodėmė gimdo mirtį“ (Jokūbo 1:14, 15). Pavyzdžiui, tas, kas mėgdavo kadaise išgėrinėti, galbūt nuspręs namuose iš viso nelaikyti svaigalų. Mūsų brolis arba sesė, norintys atsispirti traukai prie kolegės ar kolegos, galbūt net pakeis darbovietę arba darbą (Patarlių 6:23-28).

22 Saugokis, kad nė žingsnelio nežengtum nuodėmės link. Jeigu flirtuosi ir puoselėsi nedorovingas mintis, gali imti ištvirkauti. Jei leisiesi į mažas melagystes, gali pakliūti į melo nuodėmės žabangus. Smulkus vagiliavimas gali pastūmėti į dideles vagystes. O štai būdamas tik truputį pakantus atskalūniškai mąstysenai, paskui gali ir visai atpulti nuo tikėjimo (Patarlių 11:9, NW; Apreiškimo 21:8).

O jeigu nusidėjai?

23, 24. Kaip gali paguosti žodžiai iš 2 Metraščių 6:29, 30 ir Patarlių 28:13?

23 Visi esame netobuli (Mokytojo 7:20). Bet jeigu sunkiai nusidėjai, paguodos suteiks karaliaus Saliamono malda, pasakyta per Jehovos šventyklos dedikaciją. Jis prašė Dievo: „Kad ir kokia malda, kad ir koks prašymas kiltų iš pavienio ar iš visos tavo tautos Izraelio, taip pajutusio savo nelaimę ir savo skausmą, kad tiestų rankas šių Namų link, išklausyk danguje, savo dangaus buveinėje, ir atleisk. Elkis su kiekvienu pagal jo elgesį, žinodamas, kas žmogaus širdyje, nes tik tu pažįsti visų žmonių širdis“ (2 Metraščių 6:29, 30).

24 Dievas išties žino, kas yra širdyje, ir pasiruošęs atleisti. Patarlių 28:13 rašoma: „Kas slepia savo kaltes, tam nesiseks, o kas jas išpažįsta ir nebenusikalsta, tas susilauks gailestingumo.“ Žmogui, kuris atgailauja dėl savo nuodėmės, ją išpažįsta ir jos nebedaro, Jehova yra gailestingas. Kas dar gali padėti išsilaikyti Dievo meilėje tada, kai tavo dvasinė būklė vargana?

Kaip atsakytum?

• Kaip galime išsilaikyti Dievo meilėje?

• Kaip meilė Dievui ir Kristui padeda išvengti nuodėmės?

• Kaip tikroji meilė artimui neleis ištvirkauti?

• Kokias pastangas turime dėti, kad išvengtume nusižengimų?

[Studijų klausimai]

1, 2. Kaip gali pasilikti Dievo meilėje?

 3. Kodėl kai kurie nebėra Jehovos liudytojai?

 4. Kiek svarbu yra paklusti Dievui?

 5. Kaip skatins tave elgtis meilė Jehovai?

 6. Kas gali atsitikti, jeigu žmogus sąmoningai nusideda?

7, 8. Kaip krikščionis, paisantis Jėzaus patarimų, gali išvengti nuodėmiavimo?

 9. Kaip gali būti su šventosios dvasios dovana, jeigu asmuo klimpsta į nuodėmę?

10. Kodėl turime vyti šalin net mintį apie nuodėmiavimą?

11, 12. Kaip meilė ir pagarba apsaugo nuo palaido elgesio?

13. Kaip pasileidęs žmogus „praranda turtą“?

14. Ko galime pasimokyti iš Patarlių 6:30-35 žodžių apie nuodėmę?

15. Kokia yra sąžinė, „paženklinta įdagu“?

16. Kodėl taip svarbu turėti gryną sąžinę?

17. Kodėl palaiminga ‘iki galo sekti Dievu’?

18. Kaip elgtis skatins tave Jehovos baimė?

19. Kodėl nuolat turi taikyti visa, ko išmoksti iš Dievo Žodžio?

20. Kodėl reikia saugotis godulystės?

21, 22. Kokias pastangas krikščionis turėtų dėti iš anksto, kad nepasiduotų nuodėmei?

23, 24. Kaip gali paguosti žodžiai iš 2 Metraščių 6:29, 30 ir Patarlių 28:13?

[Paveikslas 21 puslapyje]

Judas moko, kaip išsilaikyti Dievo meilėje

[Paveikslas 23 puslapyje]

Šeimos irimas gali labai prislėgti nekaltąjį sutuoktinį ir vaikus

[Paveikslas 24 puslapyje]

Ar esi pasiryžęs kaip Kalebas ‘iki galo sekti Dievu’?

[Paveikslas 25 puslapyje]

Nuolat melsk paramos, kad galėtum pasipriešinti pagundai