Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2006 m. liepa

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

 Skaitytojų klausimai

Ar kas nors galėtų būti atskirtas nuo krikščionių bendruomenės ne vien, pavyzdžiui, už ištvirkavimą arba palaidą elgesį, bet ir už netyrą elgesį?

Asmuo gali būti pašalintas iš bendruomenės už ištvirkavimą, už tam tikro pobūdžio netyrą elgesį arba už palaidą elgesį, jeigu dėl to neatgailauja. Apaštalas Paulius mini šias tris nuodėmių rūšis kartu su kitomis, dėl kurių žmogus galėtų būti atskirtas nuo krikščionių bendruomenės: „Kūno darbai žinomi; tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas [„palaidas elgesys“, NW] [. . .]. Aš jus įspėju [. . .], jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės“ (Galatams 5:19-21).

Žodžiu ištvirkavimas (graikiškai pornéia) apibūdinami neleistini lytiniai santykiai, tai yra nesantuokiniai Dievo požiūriu. Pavyzdžiui, tai svetimavimas, prostitucija, lytiniai santykiai tarp nesusituokusių asmenų, įskaitant oralinį ir analinį seksą, taip pat amoralų manipuliavimą kito lytiniais organais.  Neatgailaujančiam ištvirkautojui krikščionių bendruomenėje ne vieta.

Palaidas elgesys (graikiškai aselgéia) apibrėžiamas kaip pasileidimas, geidulingumas, begėdiškumas, gašlumas. Pasak vieno žodyno, šis graikų kalbos žodis reiškia „nežabojamą geidulį, [. . .] papiktinantį, begėdišką, įžūlų elgesį“ (The New Thayer’s Greek-English Lexicon). Kitame žodyne aiškinama, kad palaidas yra toks elgesys, kai „peržengiamos visos visuomenėje priimtino elgesio ribos“.

Iš tokių apibūdinimų akivaizdu, kad palaidam elgesiui būdingi du požymiai: pirma, tokiu elgesiu šiurkščiai pažeidžiami Dievo įstatymai, antra, nusižengusiojo nuostata yra nepagarbi, įžūli.

Taigi Biblijoje posakis „palaidas elgesys“ žymi ne kokį smulkų nusižengimą. Juo apibūdinami poelgiai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos Dievo normos ir rodomas įžūlumas, nepagarba ar net akiplėšiška panieka teisėtai valdžiai, įstatymams bei normoms. Apaštalas Paulius Romiečiams 13:13, 14 palaidą elgesį sieja su neleistinais lytiniais santykiais. Kaip verčia A. Jurėnas, krikščionims nevalia ‘sugulėti ir paleistuvauti [„palaidai elgtis“, NW]’. Kadangi Laiške galatams 5:19-21 palaidas elgesys paminėtas kartu su kitokiu nuodėmiavimu, dėl kurio asmuo nepaveldės Dievo Karalystės, už tokį elgesį krikščionis būtų teisminio komiteto sudrausmintas ar net atskirtas nuo bendruomenės.

Iš šių trijų sąvokų, verčiamų „ištvirkavimas“, „netyrumas“ ir „palaidas elgesys“, netyrumas (graikiškai akatarsía) turi plačiausią prasmę. Jis nurodo įvairiausią netyrumą — lytiniame gyvenime, šnekoje, elgsenoje, Dievo garbinime. „Netyrumu“ galima vadinti daug sunkių nuodėmių.

Antrame laiške korintiečiams 12:21 Paulius kalba apie tuos, kas „pirmiau buvo nusidėję ir dar nėra atgailavę dėl savo netyrumo, ištvirkavimo ir gašlumo [„palaido elgesio“, NW] darbų“. Kadangi „netyrumas“ paminėtas kartu su „ištvirkavimu“ ir „palaidu elgesiu“, dėl kai kurių netyrumo apraiškų reikia imtis teisminių veiksmų. Tačiau netyrumas yra plati sąvoka, tad teisminis nagrinėjimas reikalingas ne visais atvejais. Kaip namai gali būti šiek tiek nešvarūs ar visai purvini, taip ir elgesys mažiau ar daugiau netyras.

Laiške efeziečiams 4:19 (Jr) apaštalas Paulius pasakė, kad kai kurie neteko „bet kokio doros jausmo“ ir „atsidavė ištvirkimui [„palaidam elgesiui“, NW], kad darytų visokią netyrybę su godulyste“. Taigi Paulius netyrumą „su godulyste“ laikė tokia pat blogybe, kaip ir „palaidą elgesį“. Jei krikštytas asmuo atsiduoda netyrumui „su godulyste“, už tokį didelį netyrumą jis gali būti atskirtas nuo bendruomenės.

Tarkime, susižadėjusi pora daug kartų itin nepadoriai glamonėjosi. Vyresnieji gali įžvelgti, kad nors ši pora ir neparodė palaidam elgesiui būdingo įžūlumo, vis dėlto jų veiksmuose būta godumo. Tad vyresnieji galėtų nuspręsti imtis teisminių veiksmų, nes pora nusižengė dideliu netyrumu. Arba, pavyzdžiui, asmuo vis kalbasi su kuo nors telefonu atviromis erotinėmis temomis. Tai, galimas dalykas, irgi būtų priskirtina dideliam netyrumui, dėl kurio reikėtų pradėti teisminį nagrinėjimą, ypač jeigu dėl tokio elgesio asmuo jau buvo perspėtas.

Sprendžiant šiuos klausimus vyresniesiems reikia įžvalgos. Kad nustatytų, ar reikia imtis teisminių veiksmų, jiems būtina kruopščiai apsvarstyti, kas įvyko ir kiek tai rimta. Tai nereiškia, kad reikia kaltinti palaidu elgesiu visus, kas tik nepaiso Šventuoju Raštu pagrįsto patarimo, arba nustatinėti, kiek kartų galima padaryti tam tikrą nuodėmę neužsitraukiant teisminio nagrinėjimo. Vyresnieji turėtų rūpestingai, su malda apgalvoti kiekvieną atvejį ir išsiaiškinti, kuo ir kiek kartų asmuo nusižengė, kokio pobūdžio ir kiek sunkus buvo nusižengimas, taip pat kokie buvo asmens ketinimai ir motyvai.

 Didelis netyrumas gali būti ne vien lytinio pobūdžio. Tarkime, krikštytas paauglys keletą kartų parūkė ir prisipažino tėvams. Jis pasiryžęs daugiau niekada nerūkyti. Tai netyrumas, tačiau dar ne toks, kurį būtų galima pavadinti dideliu netyrumu, arba netyrumu „su godulyste“. Šiuo atveju jam, ko gero, pakaktų vieno ar dviejų vyresniųjų biblinio pamokymo ir tėvų pagalbos. Tačiau jeigu paauglys rūko nuolat, jis sąmoningai teršia savo kūną. Tokiu atveju būtų sudarytas teisminis komitetas, nes toks elgesys — jau didelis netyrumas (2 Korintiečiams 7:1). Jeigu jaunuolis neatgailautų, būtų atskirtas nuo bendruomenės.

Kai kurie krikščionys neatsispiria pagundai žiūrėti pornografiją. Toks elgesys Dievui bjaurus ir vyresniuosius gali šokiruoti. Vis dėlto ne visais pornografijos žiūrėjimo atvejais reikėtų sudaryti teisminį komitetą. Tarkime, brolis kelis kartus žiūrėjo vadinamąją „švelnią“ pornografiją. Jis jaučia gėdą, prisipažįsta vyresniajam ir pasiryžta nebekartoti šios nuodėmės. Vyresnysis tikriausiai nuspręs, jog brolis, nors ir elgėsi netyrai, dar neatsidavė tam „su godulyste“. Taip pat jis nerodo palaidam elgesiui būdingo įžūlumo, begėdiškumo. Vis dėlto, nors jokių teisminių veiksmų nebus imtasi, šitą netyrai pasielgusį bendratikį vyresnieji rimtai perspės remdamiesi Šventuoju Raštu ir toliau padės jam dvasiškai sveikti.

Tačiau kaip tada, jeigu krikščionis slapčia ne vienerius metus žiūrėtų šlykščią, iškrypėlišką pornografiją ir darytų viską, kad niekas apie tai nesužinotų? Pavyzdžiui, įjunktų į pornografinę medžiagą, vaizduojančią grupinį prievartavimą, seksą surišus ar sadistiškai kankinant žmogų, žiaurų elgesį su moterimis ar net vaikų pornografiją. Kai kiti sužino apie tokį elgesį, žmogus labai susigėsta. Nors jis nesielgia įžūliai, vyresnieji gali nuspręsti, kad jis šiam šlykščiam įpročiui, pasak Biblijos, „atsidavė“, darė tai „su godulyste“, o tai — didelis netyrumas. Šiuo pagrindu bus sudarytas teisminis komitetas. Jeigu nusižengusysis nerodo tikros atgailos ir ryžto daugiau nebežiūrėti pornografijos, jis bus atskirtas nuo bendruomenės. O jeigu asmuo kviestųsi žiūrėti pornografijos ir kitus, iš esmės taip ją propaguodamas, jis parodytų įžūlų begėdiškumą, būdingą palaidam elgesiui.

Biblinė sąvoka „palaidas elgesys“ visada žymi sunkią, dažniausiai lytinio pobūdžio nuodėmę. Stengdamiesi nustatyti, ar žmogus elgėsi palaidai, vyresnieji turi įvertinti, ar jo elgesyje matyti įžūlumas, geidulingumas, sugedimas, begėdiškumas, ar buvo peržengtos viešo padorumo ribos. Kita vertus, jeigu asmuo, sunkiai nusižengęs Jehovos įstatymams, nerodo įžūlios dvasios, tačiau nuodėmiauja „su godulyste“, jis nusikalsta dideliu netyrumu. Tokiais atvejais reikia teisminio nagrinėjimo.

Spręsti, ar kas nors kaltas dėl didelio netyrumo ar palaido elgesio, yra rimta atsakomybė, nes tai paveikia žmogaus gyvenimą. Reikia melsti Dievą šventosios dvasios vadovavimo, įžvalgos ir išminties. Vyresnieji turi saugoti bendruomenę nuo blogos įtakos ir privalo pagrįsti savo sprendimus Dievo Žodžiu bei „ištikimo ir protingo vergo“ paaiškinimais (Mato 18:18; 24:45, Jr). Šiandien, kai visur keroja blogis, vyresniesiems ypač reikia turėti omenyje žodžius: „Žiūrėkite, ką darote! Jūs teisiate ne dėl žmonių, bet dėl Viešpaties“ (2 Metraščių 19:6, Brb).