Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2006 m. liepa

Nepamiršk, kad būti Jehovos organizacijoje — palaima

Nepamiršk, kad būti Jehovos organizacijoje — palaima

 Nepamiršk, kad būti Jehovos organizacijoje — palaima

„Sotinsimės tavo Namų palaima“ (PSALMYNO 65:5 [65:4, Brb]).

1, 2. a) Ką Dievo tautai turėjo reikšti šventykla? b) Kaip Dovydas prisidėjo prie šventyklos statybos?

DOVYDAS — vienas žymiausių senovės Izraelio vyrų, apie kuriuos pasakojama Biblijos hebrajiškuosiuose raštuose. Šis piemuo, muzikas, pranašas, karalius visiškai pasitikėjo Jehova Dievu. Glaudaus ryšio su savo Kūrėju skatinamas Dovydas troško pastatyti Dievui namus. Toks statinys, šventykla, turėjo tapti teisingo garbinimo Izraelyje centru. Dovydas žinojo, kad šventykla bus Dievo tautos džiaugsmas ir palaima. Todėl jis giedojo: „Laimingas žmogus, kurį tu [Jehova] išsirenki ir patrauki gyventi savo kiemuose! Sotinsimės tavo Namų palaima, šventu tavo šventyklos grožiu“ (Psalmyno 65:5 [65:4, Brb]).

2 Garbė pastatyti Jehovos namus buvo suteikta ne Dovydui, o jo sūnui Saliamonui. Dovydas nėmaž nemurmėjo — juk tai, ko jis troško, turėjo būti įgyvendinta, nesvarbu, kad per kitą žmogų. Dovydas visomis išgalėmis prisidėjo prie būsimo darbo: perdavė Saliamonui architektūrinius planus, kuriuos sudarė vadovaujamas Jehovos, tūkstančius levitų suskirstė pareigomis, dovanojo daug aukso ir sidabro (1 Metraščių 17:1, 4, 11, 12; 23:3-6; 28:11, 12; 29:1-5).

3. Kaip Jehovos tarnai žiūri į viską, kas Dievo organizacijoje daroma jam šlovinti?

3 Kaip atsidavę izraelitai palaikė teisingą garbinimą, vykusį Dievo namuose, taip ir mes, Jehovos tarnai, remiame viską, kas Dievo organizacijoje daroma jam šlovinti. Todėl ugdomės tokį kaip Dovydo požiūrį — stengiamės nesiskųsti ir savo dėmesį sutelkiame į Dievo organizacijos teikiamą palaimą. Ar pagalvojai apie daugybę gerų dalykų, už kuriuos išties galime būti dėkingi? Aptarkime keletą iš jų.

Dėkingi už atsakingus brolius

4, 5. a) Kaip „ištikimas ir protingas vergas“ vykdo savo užduotį? b) Ką kai kurie liudytojai mano apie mums tiekiamą dvasinį peną?

4 Tikrai yra už ką dėkoti „ištikimam ir protingam vergui“, Jėzaus Kristaus paskirtam prižiūrėti jo turtų žemėje.  Vergo klasė, kurią sudaro dvasia pateptieji krikščionys, vadovauja gerosios naujienos skelbimo darbui, organizuoja garbinimo sueigas, daugiau nei 400 kalbų leidžia Biblijos aiškinamąją literatūrą. Milijonai žmonių pasaulyje su dėkingumu sotinasi šiuo dvasiniu „maistu reikiamu metu“ (Mato 24:45-47, Jr). Išties neturime pagrindo murmėti.

5 Elfi, pagyvenusi Jehovos liudytoja, jau daugelį metų jaučiasi guodžiama ir remiama, nes taiko vergo klasės leidiniuose duodamus Šventojo Rašto patarimus. Kupina dėkingumo ji rašo: „Ką daryčiau be Jehovos organizacijos?“ Pėteris ir Irmgard taip pat tarnauja Dievui nebe vieną dešimtmetį. Pasak sesės, abu jie yra dėkingi už viską, ką „su meile, rūpestingai tiekia Jehovos organizacija“. Tai ir leidiniai, skirti žmonėms su ypatingais poreikiais, pavyzdžiui, silpnaregiams, neprigirdintiems.

6, 7. a) Kaip prižiūrima bendruomenių veikla visame pasaulyje? b) Kaip kai kurie liudytojai atsiliepė apie Jehovos organizaciją?

6 ‘Ištikimam vergui’ atstovauja Jehovos liudytojų Vadovaujančioji taryba — grupelė dvasia pateptųjų brolių, tarnaujančių pagrindiniame mūsų bendrijos biure, Niujorko Brukline. Taryba paskiria patyrusius Jehovos liudytojus tarnauti filialuose ir prižiūrėti daugiau nei 98000 bendruomenių veiklą visame pasaulyje. Vyrai, kurie atitinka Biblijoje užrašytus reikalavimus, bendruomenėse paskiriami vyresniaisiais ir tarnybiniais padėjėjais (1 Timotiejui 3:1-9, 12, 13). Vyresnieji rodo pavyzdį, vadovauja ir rūpestingai gano jiems patikėtą Dievo kaimenę. Kokia palaima būti joje, džiaugtis brolijos meile ir vienybe! (1 Petro 2:17; 5:2, 3; Brb)

7 Liudytojai neturi pagrindo skųstis vyresniaisiais. Priešingai, yra dėkingi šiems broliams už jų rūpestingą dvasinį vadovavimą. Taip mano ir Birgit, krikščionė žmona. Dabar jai trisdešimt suvirš metų. Dar paauglė buvo patekusi į blogą kompaniją ir nedaug trūko iki nusižengimo. Bet aiškūs vyresniųjų patarimai iš Biblijos ir bendratikių parama paskatino nutraukti ryšius su nedora draugija. Dabar Birgit džiaugiasi: „Be  galo dėkinga, kad tebesu puikioje Jehovos organizacijoje.“ Septyniolikmetis Andrėjas sako: „Tai tikrai paties Jehovos organizacija — geriausia pasaulyje.“ Argi ne palaiminga būti Jehovos tautoje?

Atsakingi broliai irgi netobuli

8, 9. Kaip elgėsi kai kurie Dovydo amžininkai ir kaip jis į visa tai žiūrėjo?

8 Paskirti broliai, kurie stengiasi rodyti pavyzdį, kaip teisingai garbinti Jehovą, aišku, yra netobuli. Neišvengia klaidų, ne vienam tenka kovoti su ilgalaikėmis silpnybėmis. Ar dėl to nusimename? Ne. Juk ir senovės Izraelyje atsakingi vyrai darė didelių klaidų. Štai anuomet dar visai jaunas Dovydas buvo pakviestas muzikavimu raminti karalių Saulių, kai tik šį prislėgdavo bloga nuotaika. Vėliau tas valdovas kėsinosi nužudyti Dovydą ir jaunuolis turėjo bėgti nuo jo gelbėdamas savo gyvybę (1 Samuelio 16:14-23; 18:10-12; 19:18; 20:32, 33; 22:1-5).

9 Kiti izraelitai elgdavosi klastingai. Pavyzdžiui, Dovydo karvedys Joabas nužudė Sauliaus giminaitį Abnerą. Prieš Dovydą sukilo jo paties sūnus Abšalomas trokšdamas pasiglemžti sostą. Karalių išdavė net patikimas jo patarėjas Ahitofelis (2 Samuelio 3:22-30; 15:1-17, 31; 16:15, 21). Tačiau Dovydas netapo apmaudingu aimanuotoju ir neapleido teisingo garbinimo. Priešingai, sunkumai paskatino jį glaustis kuo arčiau Jehovos ir neprarasti tokio požiūrio, kokį turėjo bėgdamas nuo Sauliaus. Tuo metu Dovydas giedojo: „Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk manęs, nes pas tave ieškau prieglobsčio. Tavo sparnų ūksmėje ieškau užuovėjos, kol praeis šėlstančios audros“ (Psalmyno 57:2 [57:1, Brb]).

10, 11. Ką krikščionei, vardu Gertrūda, teko ištverti dar jaunai ir ką ji pasakė apie bendratikių klaidas?

10 Šiandien Dievo organizacijoje niekam netenka skųstis dėl klastų. Nei Jehova, nei jo angelai, nei dvasiniai ganytojai netoleruoja tų, kurie krikščionių bendruomenėje elgiasi klastingai, nedorai. Tačiau netobulumo — savo ar bendratikių — nepavyksta išvengti nė vienam.

11 Štai kaip buvo su Gertrūda, ilgalaike Jehovos garbintoja. Ją, dar jauną liudytoją, klaidingai kaltino, esą apsimeta visalaike Karalystės skelbėja. Kaip sesė reagavo? Ar murmėjo dėl tokio įtarinėjimo? Ne. 2003 metais, kai Gertrūdai sukako 91-eri ir nebedaug buvo likę gyventi, ji apie savo praeities dienas pasakė: „Tas ir kiti įvykiai išmokė mane nėmaž nesuabejoti, kad didžiuliam darbui vadovauja pats Jehova, nors ir pasitelkia netobulus žmones ir kai kurie jų daro klaidų.“ Kai tekdavo kentėti dėl bendratikių netobulumo, Gertrūda šaukdavosi maldoje Jehovos.

12. a) Kokių blogybių pasitaikydavo pirmojo amžiaus krikščionių bendruomenėje? b) Į ką derėtų sutelkti dėmesį?

12 Kadangi net ištikimiausi ir itin atsidavę krikščionys yra netobuli, matydami kokią nors paskirto į atsakingas pareigas brolio klaidą ‘visa darykime be murmėjimų’ (Filipiečiams 2:14). Apgailėtina būtų, jeigu elgtumėmės nederamai — kaip kai kurie pirmojo  amžiaus krikščionys. Pasak Judo, neteisingi mokytojai ‘niekino Viešpatystę, piktžodžiavo šlovingiesiems’. Tie nusidėjėliai ‘niurzgė, buvo nepatenkinti savo dalia’ (Judo 8, 16). Nesekime anų murmėtojų pėdomis, verčiau sutelkime dėmesį į tuos gerus dalykus, kuriuos gauname per ‘ištikimą vergą’. Nepamirškime, kokia palaima priklausyti Jehovos organizacijai, ir ‘visa darykime be murmėjimų’.

„Kieti jo žodžiai“

13. Kaip kai kurie reagavo į Jėzaus Kristaus mokymus?

13 Kaip minėjome, kai kas pirmajame amžiuje murmėjo prieš atsakingus Dievo tarnus; kiti gi reiškė nepasitenkinimą Jėzaus mokymais. Jono 6:48-69 užrašytame pasakojime yra tokie Kristaus žodžiai: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą.“ Tai girdėdami „daugelis jo mokinių sakė: ‘Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!’“ Jėzus žinojo, kad „mokiniai dėl to murma“. Ir „nuo to meto nemaža [jų] pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo“. Bet ne visi. Atkreipk dėmesį, kokį atsakymą Jėzus išgirdo paklausęs 12 apaštalų: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ Petras tarė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu — Dievo Šventasis.“

14, 15. a) Kodėl kai kas reiškia nepasitenkinimą krikščionių mokymais? b) Ko galime pasimokyti iš atsitikimo su Emanueliu?

14 Šiais laikais buvo nepatenkintų tam tikrais krikščioniškais mokymais ir jie murmėjo prieš Jehovos organizaciją. Kodėl taip atsitiko? Tokie murmėtojai ne iki galo suprato, kaip Dievas vadovauja savo tautai. Juk Kūrėjas atskleidžia tiesas savo tarnams pamažu. Taigi neabejotina, kad ilgainiui aiškėja tai, ką Šventajame Rašte anksčiau ne taip supratome. Dauguma Jehovos tarnų tuo džiaugiasi. Bet kai kurie jaučiasi ‘per daug teisūs’ ir piktinasi (Mokytojo 7:16, Brb). Gal taip nutinka dėl išdidumo, o gal dėl to, kad kliaujamasi vien savo nuožiūra. Toks murmėjimas pavojingas, nes gali pastūmėti grįžti į pasaulį, perimti jo gyvenseną.

15 Štai Emanueliui vis kas nors užkliūdavo skaitant „ištikimo ir protingo vergo“ leidinius (Mato 24:45, Jr). Galiausiai juos nustojo skaityti ir savo bendruomenės vyresniesiems pasakė nebenorįs būti Jehovos liudytojas. Tačiau netrukus šis vyras priėjo išvadą, kad Jehovos organizacijos mokymai tikrai teisingi. Kreipėsi į liudytojus, pripažino klydęs, buvo grąžintas į bendruomenę ir dabar vėl jaučiasi laimingas.

16. Kas padės įveikti abejones dėl kai kurių Dievo organizacijos mokymų?

16 O jeigu mums kyla pagunda murmėti dėl kokių nors Jehovos organizacijos mokymų? Būkime kantrūs. Galbūt ‘ištikimas vergas’ pateiks atsakymus į rūpimus klausimus ir nebeliks abejonių. Išmintinga kreiptis pagalbos į krikščionių vyresniuosius (Judo 22, 23). Malda, asmeninės studijos, bendravimas su dvasiškai brandžiais bendratikiais irgi padės atsikratyti dvejonių, sustiprins dėkingumą už tikėjimą ugdančias Biblijos tiesas, kurias Jehova perduoda per savo ryšio kanalą.

 Žiūrėkime į tai, kas gera

17, 18. Kokios nuostatos turime laikytis ir kodėl?

17 Žinia, būdami netobuli esame paveldėję polinkį nusidėti; kai kas tiesiog įpratęs skųstis be jokio pagrindo (Pradžios 8:21; Romiečiams 5:12). Bet jeigu nuolat niurnėsime, galime sugadinti savo santykius su Jehova Dievu. Taigi tokiam potraukiui būtina užbėgti už akių.

18 Todėl bendruomenėje nepasiduokime polinkiui murmėti, o laikykimės teigiamos nuostatos ir gerų įpročių — būkime pasinėrę į teokratinę veiklą, nepraraskime džiaugsmo, pagarbos, pusiausvyros, sveiko tikėjimo (1 Korintiečiams 15:58; Titui 2:1-5). Jehova ir toliau vadovauja savo organizacijai. Jėzus, kaip ir pirmajame amžiuje, gerai žino, kas vyksta kiekvienoje bendruomenėje (Apreiškimo 1:10, 11). Kantriai laukime Dievo ir Kristaus, bendruomenės Galvos. Jei ką reikėtų ištaisyti, tai gali būti padaryta per atsakingus ganytojus (Psalmyno 43:6 [43:5, Brb]; Kolosiečiams 1:18; Titui 1:5).

19. Laukdami to meto, kai visus žmonijos reikalus tvarkys Karalystė, į ką dabar turime sutelkti dėmesį?

19 Ši bloga sistema greit užsibaigs ir visus žmonijos reikalus ims tvarkyti Mesijo valdoma Karalystė. O tuo tarpu kiekvienam iš mūsų itin svarbu laikytis teigiamo požiūrio. Tada gebėsime sutelkti dėmesį ne į bendratikių klaidas, o į jų gerąsias savybes, ir jausimės daug laimingesni. Tokia būsena pakelia dvasią ir saugo nuo emocinio išsekimo, kurį sukelia murmėjimas.

20. Kuo džiaugsimės turėdami teigiamą požiūrį?

20 Turėdami teigiamą požiūrį, nepamiršime, kiek daug džiaugsmo teikia bendravimas su tais, kurie priklauso Jehovos organizacijai. Juk tik šie žmonės ištikimi visatos Valdovui. Kokia garbė šlovinti vienintelį tikrąjį Dievą Jehovą! Tegu tavo mintys būna tokios kaip Dovydo, giedojusio: „Tu išklausai maldas. Žmonės iš visur ateis pas tave. Laimingas žmogus, kurį tu išsirenki ir patrauki gyventi savo kiemuose! Sotinsimės tavo Namų palaima“ (Psalmyno 65:3, 5 [65:2, 4, Brb]).

Ar atsimeni?

• Kodėl reikia būti dėkingiems už atsakingus bendruomenės brolius?

• Kaip turėtume žiūrėti į atsakingų brolių klaidas?

• Kaip turime reaguoti, kai paaiškinama tai, ką Šventajame Rašte anksčiau ne taip supratome?

• Kas krikščioniui gali padėti įveikti abejones?

[Studijų klausimai]

1, 2. a) Ką Dievo tautai turėjo reikšti šventykla? b) Kaip Dovydas prisidėjo prie šventyklos statybos?

 3. Kaip Jehovos tarnai žiūri į viską, kas Dievo organizacijoje daroma jam šlovinti?

4, 5. a) Kaip „ištikimas ir protingas vergas“ vykdo savo užduotį? b) Ką kai kurie liudytojai mano apie mums tiekiamą dvasinį peną?

6, 7. a) Kaip prižiūrima bendruomenių veikla visame pasaulyje? b) Kaip kai kurie liudytojai atsiliepė apie Jehovos organizaciją?

8, 9. Kaip elgėsi kai kurie Dovydo amžininkai ir kaip jis į visa tai žiūrėjo?

10, 11. Ką krikščionei, vardu Gertrūda, teko ištverti dar jaunai ir ką ji pasakė apie bendratikių klaidas?

12. a) Kokių blogybių pasitaikydavo pirmojo amžiaus krikščionių bendruomenėje? b) Į ką derėtų sutelkti dėmesį?

13. Kaip kai kurie reagavo į Jėzaus Kristaus mokymus?

14, 15. a) Kodėl kai kas reiškia nepasitenkinimą krikščionių mokymais? b) Ko galime pasimokyti iš atsitikimo su Emanueliu?

16. Kas padės įveikti abejones dėl kai kurių Dievo organizacijos mokymų?

17, 18. Kokios nuostatos turime laikytis ir kodėl?

19. Laukdami to meto, kai visus žmonijos reikalus tvarkys Karalystė, į ką dabar turime sutelkti dėmesį?

20. Kuo džiaugsimės turėdami teigiamą požiūrį?

[Paveikslas 20 puslapyje]

Dovydas įteikė Saliamonui būsimos šventyklos brėžinius ir visa širdimi rėmė teisingą garbinimą

[Paveikslas 23 puslapyje]

Krikščionių vyresnieji mielai teikia dvasinę pagalbą