Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2000 m. spalis

Ką įgyvendins Dievo Karalystė

Ką įgyvendins Dievo Karalystė

„Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (MATO 6:10).

1. Ką įgyvendins ateinanti Dievo Karalystė?

MOKYDAMAS savo sekėjus melsti Dievo Karalystės, Jėzus žinojo, kad ji sunaikins nuo Dievo nepriklausomą žmogaus valdymą, trukusį tūkstantmečius. Tuo laikotarpiu žemėje Dievo valia daugiausia nebuvo vykdoma (Psalmyno 147:19, 20). Tačiau po Karalystės įkūrimo danguje visur turi būti įgyvendinta Dievo valia. Jau nebetoli tas nuostabus metas, kai žmogaus valdymą pakeis Dievo dangiškosios Karalystės viešpatavimas.

2. Kaip bus paženklintas perėjimas nuo žmogaus valdymo prie Karalystės viešpatavimo?

2 Tas perėjimas bus paženklintas laikotarpiu, kurį Jėzus pavadino „dideliu suspaudimu, kokio nėra buvę  nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus“ (Mato 24:21). Biblijoje nenurodyta to laikotarpio trukmė, tačiau jo metu bus siaubingų kaip niekad nelaimių. Didelio suspaudimo pradžioje daugumą žemės gyventojų sukrės toks įvykis — visų klaidingų religijų sunaikinimas. Jehovos liudytojams jis nesukels nuostabos, nes jie seniai to laukia (Apreiškimo 17:1, 15-17; 18:1-24). Didelis suspaudimas baigsis Armagedonu, per kurį Dievo Karalystė sunaikins visą Šėtono sistemą (Danieliaus 2:44; Apreiškimo 16:14, 16).

3. Kaip Jeremijas apibūdina neklusnių žmonių ateitį?

3 Ką tai reikš žmonėms, ‛kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta Evangelijai’ apie Kristaus valdomą dangiškąją Karalystę? (2 Tesalonikiečiams 1:6-9) Biblijos pranašystėje sakoma: „‛Žiūrėkite! Nelaimė sėlina iš tautos į tautą, galinga audra kyla nuo žemės pakraščių.’ Tą dieną tie, kuriuos Viešpats nužudė, gulės išmėtyti po visą pasaulį, nuo vieno krašto iki kito. Niekas jų neraudos, niekas nerinks nuo žemės ir nelaidos. Gulės jie kaip mėšlas dirvoje“ (Jeremijo 25:32, 33).

Blogio pabaiga

4. Kodėl Jehova bus teisus sunaikindamas šią nedorą sistemą?

4 Jehova Dievas pakentė blogį tūkstantmečius — pakankamai ilgai, kad nuoširdieji suprastų, jog žmogaus valdymas sukelia katastrofą. Pavyzdžiui, kai kurių tyrinėtojų duomenimis, vien XX amžiuje daugiau nei 150 milijonų žmonių buvo nužudyti per karus, revoliucijas bei kitokius neramumus. Žmogaus žiaurumas ypač pasireiškė per Antrąjį pasaulinį karą, kai žuvo apie 50 milijonų žmonių, — daugelis siaubingai nukankinti nacių koncentracijos stovyklose. Biblijoje kaip tik ir buvo išpranašauta, kad mūsų laikais ‛pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn’ (2 Timotiejui 3:1-5, 13). Nūdien klesti amoralumas, nusikalstamumas, smurtas, korupcija bei panieka Dievo normoms. Todėl Jehova bus visiškai teisus sunaikindamas šią sistemą.

5, 6. Papasakok, koks blogis klestėjo senovės Kanaane.

5 Dabar padėtis tokia, kokia vyravo Kanaane prieš 3500 metų. Biblijoje sakoma: „Visa, kas pasibjaurėtina, ko Viešpats nekenčia, jie darė savo dievams. Net savo sūnus ir dukteris jie degino ugnyje, atnašaudami savo dievams!“ (Pakartoto Įstatymo 12:31) Jehova pasakė Izraeliui: „Dėl jų nedorumo Viešpats išvaro juos tavo akivaizdoje“ (Pakartoto Įstatymo 9:5). Biblistas H. Halis rašė: „Baalo, Astartės bei kitų Kanaano dievų garbei vykdavo baisiausios orgijos; jų šventyklos buvo visokio blogio židiniai.“

6 Halis paminėjo didelį tų žmonių sugedimą remdamasis archeologais, kurie vienoje vietovėje „rado daugybę ąsočių su Baalui paaukotų vaikų palaikais“. Jis rašė: „Visa vietovė buvo naujagimių kapinynas. . . Kanaaniečiai savo dievus garbino nepadoriomis religinėmis apeigomis; paskui žudydavo savo pirmagimius kūdikius kaip auką tiems dievams. Matyt, visas Kanaano kraštas buvo kaip Sodoma ir Gomora. . . Ar tokia pasibjaurėtina ir žiauri civilizacija turėjo teisę toliau egzistuoti? . . Kanaano miestų griuvėsius kasinėję archeologai stebėjosi, kaip Dievas nesunaikino jų dar anksčiau.“

 Žemės paveldėtojai

7, 8. Kaip Dievas išvalys mūsų žemę?

7 Kaip Dievas išvalė Kanaaną, taip netrukus išvalys visą žemę ir atiduos ją tiems, kurie vykdo jo valią. „Dorieji gyvens žemėje, o klastingieji bus iš jos išrauti“ (Patarlių 2:21). Psalmininkas sako: „Dar valandėlė, ir nedorėlio nebebus. . . O romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove“ (Psalmyno 37:10, 11). Nebebus ir Šėtono, kad „nebegalėtų suvedžioti tautų, kol pasibaigs tūkstantis metų“ (Apreiškimo 20:1-3). Išties „praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:17).

8 Džiugią viltį žmonių, kurie nori amžinai gyventi žemėje, Jėzus apibendrino taip: „Palaiminti romieji; jie paveldės žemę“ (Mato 5:5). Matyt, jis citavo Psalmyno 37:29 (Brb) pranašiškus žodžius: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai.“ Jėzus žinojo, kad Jehova yra nusprendęs apgyvendinti teisiuosius žemės rojuje amžiams. Jehova sako: „Aš padariau žemę, žmones ir galvijus, esančius žemės paviršiuje, ir ją duodu tam, kas  patiko [„įrodė esąs teisus“, NW] mano akyse“ (Jeremijo 27:5, Skv).

Nuostabus naujasis pasaulis

9. Koks bus pasaulis valdant Dievo Karalystei?

9 Po Armagedono Dievo Karalystė įkurs nuostabią „naują žemę“, kurioje ‛gyvens teisumas’ (2 Petro 3:13). Kokį didžiulį palengvėjimą pajus Armagedoną pergyvenę žmonės, išvaduoti iš šios sugedusios sistemos! Kaip jie džiaugsis įžengę į dangiškosios Karalystės vyriausybės valdomą teisingą naująjį pasaulį, kupiną nuostabių palaimų, žinodami turį galimybę gyventi amžinai! (Apreiškimo 7:9-17)

10. Kokių blogybių nebebus viešpataujant Karalystei?

10 Žmonėms daugiau nebegrės karai, nusikalstamumas, badas, net plėšrūs žvėrys. „Sudarysiu su [savo tauta] taikos sandorą, išvarysiu iš krašto plėšriuosius žvėris. . . Lauko medžiai teiks vaisių, o žemė — savo derlių. Savo žemėje jie gyvens saugiai.“ „Jos perkals savo kalavijus į arklus, o ietis — į geneklius. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti. Tuomet visi sėdės po savo vynmedžiais, po savo figmedžiais, ir nebus kam jų gąsdinti“ (Ezechielio 34:25-28; Michėjo 4:3, 4).

11. Kodėl galime būti tikri, kad nebebus ligų?

11 Nebebus ligų, sielvarto, net mirties. „Nė vienas iš gyventojų nesakys: ‛Aš sergu.’ Žmonėms, kurie čia gyvens, bus atleistos kaltės“ (Izaijo 33:24, Brb). „[Dievas] nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; nebebus daugiau mirties, nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau — praėjo. . . ‛Štai Aš visa darau nauja!’“ (Apreiškimo 21:4, 5, Brb) Būdamas žemėje, Jėzus įrodė  gebąs tai daryti Dievo duota galia. Šventosios dvasios stiprinamas, jis visoje šalyje išgydydavo luošus bei ligonius (Mato 15:30, 31).

12. Kas laukia mirusiųjų?

12 Jėzus padarė dar didesnių stebuklų: prikėlė mirusius. Kaip reagavo nuolankūs žmonės? Kai jis prikėlė 12-metę mergaitę, jos tėvai „nustėro iš nuostabos“ (Morkaus 5:42). Tai dar vienas pavyzdys, ką Jėzus darys visoje žemėje valdant Karalystei, nes „bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“ (Apaštalų darbų 24:15). Įsivaizduok, kokia nuostaba apims žmones, kai mirusieji vieni po kitų bus keliami ir grįš pas savo artimuosius! Karalystės vyriausybė pasirūpins tokiu plačiu pavaldinių mokymu, kad „žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų“ (Izaijo 11:9).

„Bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“

Jehovos visavaldystė išteisinta

13. Kaip pasireikš Dievo valdymo teisingumas?

13 Karalystės valdymo pabaigoje žmonija visiškai atgaus proto bei kūno tobulumą. Visa žemė virs Edeno sodu, rojumi. Tarp žmonių viešpataus taika, laimė, saugumas, meilė. Nieko panašaus nebuvo iki Karalystės valdymo. Koks nepalyginamas skirtumas tuomet išryškės tarp apgailėtino žmonių valdymo per praėjusius tūkstantmečius ir didingo dangiškosios Dievo Karalystės viešpatavimo vieną tūkstantmetį! Karalystė įrodys, kad Dievo valdžia visapusiškai pranašesnė. Dievo teisė valdyti, jo visavaldystė, bus galutinai apginta.

14. Kas atsitiks maištininkams pasibaigus tūkstantmečiui?

14 Tūkstantmečiui pasibaigus, Jehova leis tobuliems žmonėms laisvai apsispręsti, kam jie nori tarnauti. Biblijoje sakoma, kad „šėtonas bus išleistas iš savo kalėjimo“. Jis vėl mėgins suklaidinti žmones ir kai kurie panorės būti nepriklausomi nuo Dievo. Kad ‛nelaimė nebepasikartotų’, Jehova sunaikins Šėtoną, jo demonus ir visus tuos, kurie sukils prieš Jehovos visavaldystę. Niekas negalės kaltinti Dievo, kad tuo laiku sunaikintiems žmonėms nebuvo duota galimybės patiems rinktis arba kad jie suklydo dėl netobulumo. Jie bus tobuli kaip Adomas ir Ieva, patys apsisprendę sukilti prieš Jehovos teisingą valdymą (Apreiškimo 20:7-10; Nahumo 1:9).

Bus atkurti derami santykiai tarp ištikimų žmonių ir Jehovos

15. Kokie bus ištikimų žmonių santykiai su Jehova?

15 Vis dėlto daugybė žmonių palaikys Jehovos visavaldystę. Kiekvienas maištininkas bus sunaikintas, o teisusis stovės Jehovos akivaizdoje išlaikęs paskutinį ištikimybės išmėginimą. Tuomet tie ištikimi žmonės bus Jehovai kaip sūnūs ir dukterys ir jų santykiai su Dievu bus tokie kaip Adomo bei Ievos su savo Kūrėju iki maišto. Taip išsipildys žodžiai iš Romiečiams 8:21: „Pati kūrinija [žmonija] bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę.“ Pranašas Izaijas sako: „[Dievas] visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo visų veidų“ (Izaijo 25:8).

Amžinojo gyvenimo viltis

16. Kodėl visiškai dera tikėtis atlygio — amžinojo gyvenimo?

16 Kokia nuostabi ateitis laukia ištikimųjų, žinančių, kad Dievas siųs jiems neišsenkančias dvasines bei materialines palaimas! Teisingi yra psalmininko žodžiai: „Tu atveri savo ranką ir patenkini kiekvienos gyvos būtybės [deramą] troškimą“  (Psalmyno 145:16). Jehova skatina žemiškosios klasės narius puoselėti gyvenimo Rojuje viltį kaip vieną iš savo tikėjimo Juo aspektų. Nors pats svarbiausias klausimas yra Jehovos visavaldystė, jis neprašo žmonių tarnauti jam be perspektyvos gauti atlygį. Visoje Biblijoje ištikimybė Dievui bei amžinojo gyvenimo viltis yra neatskiriami dalykai — būtini krikščionies tikėjimo Dievu aspektai. „Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir jo ieškantiems atsilygina“ (Hebrajams 11:6).

17. Kaip Jėzus parodė, jog mums dera stiprintis viltimi?

17 Jėzus pasakė: „Amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3). Taip jis susiejo Dievo bei jo tikslų pažinimą su atlygiu. Štai vienam nusidėjėliui paprašius prisiminti jį atėjus į savo Karalystę, Jėzus pasakė: „Su manimi būsi rojuje“ (Luko 23:43). Jis neliepė tam vyrui tikėti be atlygio, nes žinojo Jehovą norint, kad Jo tarnai turėtų amžinojo gyvenimo žemės rojuje viltį, stiprinančią patekus į įvairius šio pasaulio išmėginimus. Tad krikščioniui būtina viltis atlygiu norint ištverti.

Karalystės ateitis

18, 19. Kas laukia Karaliaus ir Karalystės pasibaigus Tūkstantmečiam valdymui?

18 Kadangi Karalystė yra pagalbinė vyriausybė, kuria Jehova naudojasi grąžinti žemei bei jos gyventojams tobulumą ir sutaikinti juos su savimi, koks bus Karaliaus Jėzaus Kristaus ir 144000 karalių ir kunigų vaidmuo praėjus Tūkstantmečiui? „Paskui bus galas, kai jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas valdžias, galybes ir pajėgas. Jis juk turi karaliauti ir paguldyti po savo kojomis visus priešus“ (1 Korintiečiams 15:24, 25).

19 Jei Kristus perduos Karalystės valdžią Dievui, ką reiškia Rašto žodžiai, kad ji valdys amžinai? Jie reiškia, kad Karalystė įgyvendins savo siekius visiems laikams. Kristus bus pašlovintas amžiams kaip Dievo visavaldystės išteisintojas. Kadangi tuomet nuodėmė ir mirtis bus visiškai sunaikinti, o žmonija išpirkta, Kristaus kaip Atpirkėjo vaidmuo bus baigtas. Tūkstantmetės Karalystės valdymo užduotys taip pat bus visiškai įgyvendintos, todėl nebereikės pagalbinės vyriausybės, tarpininkaujančios tarp Jehovos ir klusnių žmonių. Tad ‛Dievas bus viskas visame kame’ (1 Korintiečiams 15:28).

20. Kaip galime sužinoti, kokia ateitis numatyta Kristui ir 144000?

20 Koks bus tolesnis Kristaus ir jo bendravaldžių vaidmuo pasibaigus Tūkstantmečiam valdymui? Biblijoje nieko apie tai nesakoma, tačiau galime neabejoti, kad Jehova duos jiems daug kitokių jo kūrybos užduočių. Todėl dabar remkime Jehovos visavaldystę, kad tikrai laimėtume amžinąjį gyvenimą ir sulauktume to meto, kai paaiškės, ką Jehova numatė Karaliui, jo bendravaldžiams ir kunigams bei visai savo stulbinančiai visatai!