Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2017 m. birželis

Siek dvasinių turtų

Siek dvasinių turtų

„Kur jūsų turtas, ten bus ir jūsų širdis“ (LK 12:34).

GIESMĖS: 76, 59

1, 2. a) Kokių dvasinių turtų Jehova mums teikia? b) Apie ką pakalbėsime šiame straipsnyje?

JEHOVA yra turtingiausias asmuo visatoje (1 Met 29:11, 12). Visiems, kas suvokia, kokia neprilygstama dvasinių turtų vertė, mūsų dangiškasis Tėvas dosniai jų teikia. Kokie dėkingi esame Jehovai, kad atskleidė tiesą apie savo Karalystę, pavedė gyvybę gelbstinčią evangelizacijos tarnybą ir savo Žodyje apreiškė brangias dvasines tiesas! Bet jei nesisaugosime, šių turtų galime imti nebevertinti ir netgi, taip sakant, juos išmesti. Kad nepamirštume, kokios tai vertybės, turime gerai jomis naudotis ir nuolat kurstyti savo meilę joms. Jėzus kadaise pasakė: „Kur jūsų turtas, ten bus ir jūsų širdis“ (Lk 12:34).

2 Šiame straipsnyje pakalbėsime, kaip galime ugdytis dar didesnį dėkingumą už tris minėtus dalykus: 1) Dievo Karalystę, 2) evangelizacijos tarnybą ir 3) brangias Biblijos tiesas. Kiekvienas pamąstykime: „Ką galėčiau daryti, kad mano meilė šioms dvasinėms vertybėms nenustotų augti?“

 DIEVO KARALYSTĖ – LYG NEĮKAINOJAMAS PERLAS

3. Ką pirklys iš Jėzaus palyginimo buvo pasiruošęs daryti, kad įsigytų brangų perlą? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

3 Sykį Jėzus pateikė palyginimą apie pirklį, ieškantį perlų. (Perskaityk Mato 13:45, 46.) Per daugelį metų tas pirklys, be abejonės, buvo pirkęs ir pardavęs šimtus perlų. Tačiau dabar jis pamato tokį, kuris savo grožiu ir verte pranoksta visus kitus. Pirkliui suspurda širdis. Kad perlą įsigytų, jis pasiruošęs parduoti visa, ką turi. Tik pagalvok, koks brangus jam tas perlas!

4. Ką būsime pasirengę daryti, jei Karalystę branginame taip, kaip anas pirklys perlą?

4 Ką svarbaus iš šio palyginimo suprantame? Tiesa apie Dievo Karalystę yra kaip tas neįkainojamas perlas. Jeigu Karalystė mums tokia brangi kaip anam pirkliui perlas, būsime pasirengę atsisakyti visko, kas trukdytų tapti tos Karalystės valdiniais ir likti jai ištikimiems. (Perskaityk Morkaus 10:28–30.) Pakalbėkime apie du žmones, kurie taip ir darė.

5. Ką Zachiejus buvo pasiruošęs padaryti dėl Karalystės?

5 Pirma prisiminkime Zachiejų, mokesčių rinkėjų viršininką. Neteisėtai reikalaudamas iš žmonių pinigų, jis buvo prisigrobstęs daug turto (Lk 19:1–9). Bet vieną dieną vyras išgirdo Jėzų skelbiant apie Karalystę. Jis iškart suprato, kokia toji žinia svarbi, ir panoro keistis. Zachiejus sakė: „Štai pusę savo turto atiduodu vargšams, Viešpatie, ir, ką neteisingais kaltinimais esu iš ko išreikalavęs, grąžinsiu keturgubai.“ Jis buvo pasiruošęs atiduoti visus suktybėmis įgytus pinigus ir išrauti iš širdies gobšumą.

6. Kokių pokyčių ir kodėl ėmėsi viena moteris?

6 O dabar pavyzdys iš mūsų laikų. Kai Rouzė * išgirdo žinią apie Karalystę, ji vadovavo vienai organizacijai, kovojančiai už homoseksualų teises, ir pati buvo užmezgusi romantiškus santykius su moterimi. Bet ėmusi studijuoti Bibliją ir pamačiusi, kokia neįkainojama yra tiesa apie Karalystę, Rouzė suprato, kad turi iš esmės pakeisti savo gyvenimą (1 Kor 6:9, 10). Širdis ją paskatino atsistatydinti iš organizacijos prezidentės pareigų ir nutraukti lesbietiškus santykius. 2009-aisiais Rouzė pasikrikštijo ir kitąmet ėmė tarnauti pioniere. Jos meilė Jehovai ir jo Karalystei buvo stipresnė už visokius kūniškus troškimus (Mk 12:29, 30).

7. Ko turime saugotis, kad mūsų meilė Karalystei liktų stipri?

7 Kad taptume Dievo Karalystės valdiniais, ne vienas iš mūsų savo gyvenime daug ką pakeitėme (Rom 12:2). Tačiau klystume sakydami, jog darbas jau baigtas. Turime nuolat saugotis, kad mūsų širdies neužvaldytų, pavyzdžiui, materialinių gėrybių ar amoralių malonumų troškimas (Pat 4:23; Mt 5:27–29). Norėdamas padėti mums išsaugoti meilę Karalystei, Jehova davė dar kai ką labai brangaus.

GYVYBĘ GELBSTINTI TARNYBA

8. a) Kodėl apaštalas Paulius pavadino mūsų tarnybą lobiu, kurį turime moliniuose induose? b) Kaip Paulius parodė, kad brangina tarnybą?

8 Jėzus mums visiems pavedė užduotį skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę ir mokyti žmones laikytis jo įsakų (Mt 28:19, 20). Apaštalas Paulius labai brangino šią naujosios sandoros tarnystę  ir pavadino ją lobiu, kurį nešiojamės moliniuose induose (2 Kor 4:7; 1 Tim 1:12). Mes esame paprasti, netobuli žmonės, tarsi tie moliniai indai. Bet žinia, kurią skelbiame, mums patiems ir tiems, kas į ją įsiklausys, gali suteikti amžiną gyvenimą. Tai suvokdamas Paulius sakė: „Visa darau dėl gerosios naujienos, kad tapčiau jos dalininku“ (1 Kor 9:23). Apaštalas labai mylėjo evangelizacijos tarnybą ir mokydamas kitus apie Karalystę netausojo savęs. (Perskaityk Romiečiams 1:14, 15 ir 2 Timotiejui 4:2.) Meilė tarnybai padėjo jam ištverti nuožmų persekiojimą (1 Tes 2:2). Kaip mes, sekdami Pauliaus pavyzdžiu, galime parodyti, kad branginame evangelizacijos tarnybą?

9. Kaip galime parodyti, kad branginame evangelizacijos tarnybą?

9 Viena, kaip Paulius parodė, kad vertina jam patikėtą tarnybą, – stengėsi išnaudoti kiekvieną progą kitiems paliudyti. Mes, kaip ir pirmo amžiaus krikščionys, gerąją naujieną skelbiame neoficialiai, viešose vietose ir po namus (Apd 5:42; 20:20). Kai tik leidžia mūsų aplinkybės, stengiamės tarnybą išplėsti: gal imame tarnauti pagalbiniais ar reguliariaisiais pionieriais, mokytis kitos kalbos, gal persikeliame į tokią vietovę mūsų šalyje, kur evangelizuotojų trūksta, arba išvykstame tarnauti svetur (Apd 16:9, 10).

10. Kaip Jehova palaimino vienos sesės ryžtą skelbti gerąją naujieną?

10 Štai netekėjusios sesės Airinos iš Jungtinių Valstijų pavyzdys. Ji labai norėjo liudyti rusiškai kalbantiems imigrantams. 1993-iaisiais, kai ji to ėmėsi, Niujorko rusakalbių grupėje tebuvo apie dvidešimt skelbėjų. Ta kalba Airina liudija jau daugiau nei du dešimtmečius. Ji sako: „Vis dar nesu tobulai įvaldžiusi rusų kalbos.“ Bet Jehovai tai netrukdė laiminti jos ir kitų uolių skelbėjų darbo. Šiandien Niujorke veikia jau šešios rusakalbių bendruomenės. Penkiolika žmonių, su kuriais Airina studijavo Bibliją, per laiką pasikrikštijo. Kai kurie iš jų dabar yra beteliečiai, pionieriai, vyresnieji. „Kai pamąstau, kokių dar tikslų galėjau siekti, – sako Airina, – nesugalvoju nė vieno, kuris būtų suteikęs šitiek džiaugsmo.“ Akivaizdu, kad tarnybą ji labai brangina.

Ar brangini evangelizacijos tarnybą ir kas savaitę skiri jai laiko? (Žiūrėk 11 ir 12 pastraipas.)

11. Ką gera duoda tai, kad nepaliaujame liudyti net kai esame persekiojami?

11 Jei išties branginame evangelizacijos tarnybą, būsime kaip apaštalas Paulius ir liudyti nenustosime net kai esame persekiojami (Apd 14:19–22). Praeito amžiaus ketvirtame dešimtmetyje ir penktojo pradžioje mūsų bendratikiai Jungtinėse Valstijose susidūrė su aršiu pasipriešinimu.  Bet sekdami Pauliaus pavyzdžiu jie liko tvirti ir nepaliovė dirbti evangelizuotojo darbo. Kad apgintų teisę tą darbą dirbti, broliai stojo į ne vieną teisinę kovą. 1943 metais brolis Neitanas Noras, kalbėdamas apie vieną Jungtinių Valstijų Aukščiausiajame Teisme laimėtą bylą, pasakė: „Laimėjome todėl, kad jūs kovojate. Jeigu skelbėjai būtų paliovę darbuotis, Aukščiausiasis Teismas nenagrinėtų jokių bylų. Tik todėl, kad jūs, skelbėjai – broliai visame pasaulyje, – darbuojatės ir nenuleidžiate rankų, mes galime įveikti persekiojimą. Šį [Teismo] sprendimą nulėmė tai, kad Viešpaties tarnai pergalingai atstovėjo.“ Dėl nepalaužiamo brolių ryžto pavyko laimėti ne vieną teisinę kovą ir kitose šalyse. Akivaizdu, mūsų meilė tarnybai gali įveikti net ir stipriausią pasipriešinimą.

12. Koks skelbėjas esi pasiryžęs būti?

12 Jeigu evangelizacijos tarnybą laikome Dievo patikėtu turtu, darbuosimės ne vien tam, kad į ataskaitą užsirašytume valandas. Darysime viską, ką galime, kad geroji naujiena būtų gerai paliudyta (Apd 20:24; 2 Tim 4:5). Dabar pakalbėkime, kaip turėtume žiūrėti į tiesas, kurių tarnyboje mokome.

DVASINIŲ TIESŲ LOBYNAS

13, 14. Apie kokį lobyną Jėzus kalbėjo Mato 13:52 ir kaip tą lobyną galime pildyti?

13 Trečia, ką turėtume didžiai branginti, – tai mums atskleistos dvasinės tiesos. Jehova yra tiesos Dievas (2 Sam 7:28; Ps 31:6 [31:5, Brb]). Mūsų dangiškasis Tėvas labai dosnus ir tomis dvasinėmis tiesomis mielai dalijasi su visais, kas jo bijo ir jam tarnauja. Nuo tada, kai sužinojome tiesą, turėjome jau daugybę progų semtis brangių žinių iš Dievo Žodžio, mūsų organizacijos leidinių, taip pat per kongresus, suvažiavimus ir savaitines sueigas. Laikui bėgant susikrovėme visą lobyną senų ir naujų tiesų. (Perskaityk Mato 13:52.) Jeigu ieškome tokių tiesų tarsi paslėptų lobių, Jehova padės mums atrasti vis naujų dalykų ir toliau savo lobyną pildyti. (Perskaityk Patarlių 2:4–7.) O kaip tų tiesų ieškoti?

14 Būtina išsiugdyti įprotį asmeniškai studijuoti Bibliją ir nagrinėti mūsų leidinius. Tai padės mums atrasti „naujų“ tiesų – tokių, kurių anksčiau nežinojome (Joz 1:8, 9; Ps 1:2, 3). Pačiame pirmame šio žurnalo numeryje, išėjusiame 1879 metų liepą, sakoma: „Tiesa, kaip kukli maža gėlė gyvenimo dykumoje, yra apsupta ir beveik nustelbta vešliai augančių melo piktžolių. Kad rastum ją, turi visą laiką būti akylas. [...] Jei nori ją turėti, privalai pasilenkti, kad ją pasiektum. Nepasitenkink viena tiesos gėle. [...] Nenustok rinkti, nepaliauk ieškoti.“ Taigi mūsų širdyje turi degti troškimas sužinoti naujų dvasinių tiesų ir savo lobyną vis turtinti.

15. a) Kodėl kai kurias tiesas galėtume pavadinti senomis? b) Kurias iš tų tiesų tu ypač brangini?

15 Kai kurias neįkainojamas tiesas sužinojome vos ėmęsi tyrinėti Bibliją su Jehovos garbintojais, pačioje savo krikščioniško kelio pradžioje. Tokias tiesas tam tikra prasme galėtume pavadinti senomis. Kokie tai mokymai? Pavyzdžiui, kad Jehova yra Kūrėjas, gyvybės Šaltinis ir kad žmonijai jis yra skyręs kilnų tikslą, taip pat kad Dievas meilės skatinamas siuntė į žemę savo Sūnų, idant būtume išvaduoti iš nuodėmės ir mirties. Dar sužinojome, kad visas kančias žemėje  nutrauks Dievo Karalystė ir kad tai Karalystei valdant galėsime visą amžinybę būti laimingi, džiaugtis taika ir gerove (Jn 3:16; Apr 4:11; 21:3, 4).

16. Ką turime daryti, kai būna pakoreguojamas kokios nors Biblijos tiesos aiškinimas?

16 Kartais kai kurių Biblijos pranašysčių ar kitų ištraukų aiškinimą prireikia pakoreguoti. Kai pateikiamas naujas aiškinimas, svarbu skirti laiko viską ištyrinėti ir apmąstyti (Apd 17:11; 1 Tim 4:15). Norime ne vien sužinoti esminius pakeitimus, bet ir pastebėti mažesnius, iš pirmo žvilgsnio gal ne tokius akivaizdžius skirtumus. Taip darydami naująją tiesą saugiai įsidėsime į savo lobyną. Kodėl verta šitaip stengtis?

17, 18. Kaip mums padeda šventoji dvasia?

17 Jėzus sakė, kad Dievo šventoji dvasia gali priminti mums visa, ką esame sužinoję (Jn 14:25, 26). Kaip galime pajusti dvasios pagalbą evangelizacijos tarnyboje? Štai brolio vardu Piteris pavyzdys. 1970 metais, būdamas devyniolikos, jis pradėjo tarnauti Jungtinės Karalystės Betelyje. Sykį liudydamas po namus jis sutiko barzdotą vidutinio amžiaus vyriškį. Piteris jo paklausė, ar nenorėtų geriau suprasti Biblijos. Toks pasiūlymas vyriškį apstulbino, mat jis pats buvo rabinas. Norėdamas Piterį išbandyti, jis paklausė: „Nagi, sūneli, pasakyk, kokia kalba parašyta Danieliaus knyga?“ Piteris atsakė: „Dalis jos parašyta aramėjiškai.“ Mūsų brolis prisimena: „Rabinas nustebo, kad aš atsakiau teisingai. Bet dar labiau nustebęs buvau aš pats – iš kur aš žinau atsakymą?! Grįžęs namo perverčiau pastarųjų mėnesių Sargybos bokšto ir Atsibuskite! numerius ir suradau straipsnį, kur paaiškinta, kad Danieliaus knyga buvo parašyta aramėjų kalba“ (Dan 2:4, išnaša). Šventoji dvasia iš tiesų gali priminti tai, ką anksčiau esame skaitę ir pasidėję į savo lobyną (Lk 12:11, 12; 21:13–15).

18 Jeigu branginame Jehovos išmintį, širdis mus skatins pildyti savo lobyną dvasinių tiesų – prie turimų senų vis pridėti naujų. Kuo labiau tas tiesas mylėsime ir būsime už jas dėkingi, tuo paveikiau gebėsime dalytis jomis su kitais.

SAVO TURTĄ SAUGOK

19. Kodėl turime saugoti savo dvasinį turtą?

19 Šėtonas ir jo valdomas pasaulis nuolat stengiasi išblėsinti mūsų dėkingumą už dvasines vertybes, apie kurias kalbėjome šiame straipsnyje. Mes nesame savaime atsparūs piktojo klastoms. Jei nesisaugotume, mus greit suviliotų visokie pelningo darbo pasiūlymai, troškimas gyventi prabangiai ar pasipuikuoti materialinėmis gėrybėmis. Apaštalas Jonas perspėjo, kad pasaulis su visais savo geismais praeina (1 Jn 2:15–17). Todėl sukauptą dvasinį turtą turime labai saugoti ir neleisti, kad meilė jam ir dėkingumas už jį sumenktų.

20. Ką esi pasiryžęs daryti, kad apsaugotum savo dvasinį turtą?

20 Būk pasiruošęs atsisakyti bet ko, kas tik kėsintųsi tavo širdyje užimti vietą, priklausančią Dievo Karalystei. Uoliai skelbk gerąją naujieną ir niekad nepamiršk, kokia vertinga yra ši tarnyba – ji gelbėja žmonių gyvybę. Ir nepaliauk semtis dvasinių tiesų. Visa tai darydamas susikrausi „lobį danguje, kur joks vagis neprieina ir kandys nesuėda. Mat kur [tavo] turtas, ten bus ir [tavo] širdis“ (Lk 12:33, 34).

^ pstr. 6 Vardas pakeistas.