Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2017 m. birželis

Ar prisimeni?

Ar prisimeni?

Ką įsidėmėjai iš paskutinių Sargybos bokšto numerių? Pamėgink atsakyti.

Kaip atsakingas pareigas einantiems broliams, pavyzdžiui, vyresniesiems ir rajono prižiūrėtojams, derėtų žiūrėti į Dievo organizacijos nurodymus?

Jie turi paklusti nedelsdami. Tiems vyrams verta pamąstyti: „Ar savo elgesiu skatinu brolius ir seses būti ištikimus Jehovai? Ar noriai paklūstu Dievo organizacijos nurodymams ir palaikau joje nustatytą tvarką?“ (w16.11, p. 11).

Kada tikrieji krikščionys pateko į „didžiosios Babelės“ nelaisvę?

Tai nutiko netrukus po apaštalų mirties. Tada pradėjo formuotis dvasininkijos luomas. Bažnyčia ir valdžia propagavo pagoniškus mokymus ir teršė krikščionybę. Be to, mėgino nutildyti „kviečiams“ prilygintus Dievo tarnus. Tačiau, iki 1914-ųjų likus keliems dešimtmečiams, pateptieji krikščionys pradėjo vaduotis iš „didžiosios Babelės“ gniaužtų (w16.11, p. 23–25).

Ką reikšmingo nuveikė Lefevras d’Etaplis?

Šešiolikto amžiaus trečiame dešimtmetyje Lefevras, siekdamas padaryti Bibliją prieinamą paprastiems žmonėms, išvertė ją į prancūzų kalbą. Lefevro darbai, kuriuose jis aiškino Šventąjį Raštą, padarė įtaką Martynui Liuteriui, Viljamui Tindaliui ir Jonui Kalvinui (wp16.6, p. 10–12).

Ką reiškia „sutelkti mintis į tai, kas kūniška“, ir „sutelkti mintis į tai, kas dvasiška“? (Rom 8:6)

Asmuo, kurio mintys sukasi apie „tai, kas kūniška“, pasiduoda savo netobulo kūno troškimams ir polinkiams, nuolat kalba apie kūniškus dalykus ir jais didžiuojasi. Tokio laukia mirtis. O asmuo, kuris „sutelkia mintis į tai, kas dvasiška“, leidžia šventajai dvasiai veikti jo protą ir stengiasi mąstyti taip kaip Jehova, susikoncentruoja į dvasinius dalykus. Tokio žmogaus laukia gyvenimas ir ramybė (w16.12, p. 15–17).

Kas padėtų kovoti su nerimu ir įtampa?

Aiškiai nusistatyk, kas svarbiau. Iš savęs ir kitų nesitikėk per daug. Kasdien skirk laiko atsipalaiduoti ir pailsėti. Grožėkis Jehovos kūrinija. Neprarask humoro jausmo. Reguliariai mankštinkis ir išsimiegok (w16.12, p. 22–23).

Ką reiškia Hebrajams 11:5 žodžiai „tikėjimu Henochas buvo perkeltas, kad neišvystų mirties“?

Jehova tikriausiai perkėlė Henochą iš gyvenimo į nebūtį taip, kad Henochas nė nesuprato, jog miršta (wp17.1, p. 12–13).

Kodėl turime būti kuklūs?

Kuklus asmuo turi teisingą požiūrį į save ir žino savo galimybių bei įgaliojimų ribas. Turime suvokti, kaip mūsų elgesys gali paveikti kitus, ir saugotis būti pernelyg geros nuomonės apie save (w17.01, p. 18).

Kas byloja, kad Jehova rėmė krikščionių bendruomenei vadovaujančius vyrus pirmame amžiuje ir kad remia Vadovaujančiąją tarybą šiandien?

Pirmame amžiuje atsakingiems broliams suprasti įkvėptojo Rašto mokymus padėjo šventoji dvasia. Be to, jų prižiūrimą evangelizacijos darbą rėmė angelai. Spręsdami svarbius klausimus, jie vadovavosi Dievo Žodžiu. Apie mūsų laikų Vadovaujančiąją tarybą galima pasakyti tą patį (w17.02, p. 26–28).

Kodėl labai branginame išpirką?

Ši dovana mums brangi, nes žinome, kas ją dovanojo, kodėl dovanojo, kiek ta dovana kainavo ir kodėl ji mums tokia reikalinga. Apie tai mąstydami išpirką vertinsime dar labiau (wp17.2, p. 4–6).

Jeigu krikščionis dėl ko nors apsisprendė, ar jam dera persigalvoti?

Savo žodžio turime laikytis. Vis dėlto kartais mums gal prireiks persvarstyti kokį nors savo sprendimą. Štai, Ninevės gyventojams ėmus atgailauti ir keistis, Jehova skyrė jiems kitokį nuosprendį, nei buvo nutaręs. Galbūt ir mes matysime, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar atsiradus papildomai informacijai reikia apsigalvoti (w17.03, p. 16–17).

Kuo žalingos apkalbos?

Apkalbomis viską tik dar labiau apsunkintume. Atminkime, ar būtume teisūs ar ne, pikta šneka padėties tikrai nepagerins (w17.04, p. 21).