Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2017 m. birželis

Ar matai daugiau nei vien žmogaus išorę?

Ar matai daugiau nei vien žmogaus išorę?

KANADIETIS Jehovos liudytojas vardu Donas visada stengiasi pašnekinti žmones, gyvenančius gatvėje. Jis pasakoja: „Vienas purviniausių benamių, kokius tik esu sutikęs skersgatviuose, buvo Piteris. Atrodė jis atgrasiai ir tyčia elgėsi taip, kad kiti nenorėtų turėti su juo reikalų. Jis nuolat atstumdavo žmonių ištiestą pagalbos ranką.“ Tačiau Donas buvo kantrus ir daugiau nei keturiolika metų stengėsi šiam vyrui vis padaryti ką nors gera.

Vieną dieną Piteris paklausė Dono: „Kam tu su manim vargsti? Visi kiti tiesiog palieka mane ramybėje. O kodėl tu ne?“ Naudodamasis trimis Šventojo Rašto ištraukomis, Donas taktiškai bandė pasiekti Piterio širdį. Visų pirma jis pasiteiravo, ar Piteris žino koks yra Dievo vardas, ir pasiūlė pačiam perskaityti Biblijoje, Psalmyno 83:18 (NW). Tada, kad paaiškintų, kodėl Piteris jam rūpi, Donas paprašė perskaityti Romiečiams 10:13, 14, kur rašoma, kad „kiekvienas, kas tik šauktųsi Jehovos vardo, bus išgelbėtas“. Galiausiai Donas perskaitė Mato 9:36 ir paprašė, kad Piteris tą eilutę dar kartą perskaitytų pats. Ten rašoma: „Matydamas minias, [Jėzus] gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens.“ Su ašaromis akyse Piteris paklausė: „Ar aš irgi esu tarp tų avių?“

Piteris ėmė keistis. Jis nusiprausė, dailiai apsiskuto barzdą, apsivilko geresniais, Dono padovanotais drabužiais. Vyras ir toliau stengėsi atrodyti švariai bei tvarkingai.

Piteris, be to, rašė dienoraštį. Anksčiau jo įrašai būdavo niūrūs ir liūdni, tačiau per laiką viskas pasikeitė. Štai kelios eilutės iš vėlesnių jo įrašų: „Šiandien sužinojau Dievo vardą. Dabar melsdamasis galiu kreiptis į Jehovą. Nuostabu žinoti jo vardą. Donas sako, kad Jehova gali būti mano  artimas Draugas, kuris visada ras laiko mane išklausyti, kad ir koks būtų metas ar situacija.“

Paskutinius dienoraščio žodžius Piteris skyrė savo broliui ir sesei. Jis rašė:

„Šiandien jaučiuosi nekaip. Manau, amžius daro savo. Tačiau net jeigu šiandien būtų paskutinė mano diena, žinau, kad vėl sutiksiu savo draugą [Doną] rojuje. Jei skaitote šiuos žodžius, vadinasi, manęs nebėra tarp gyvųjų. Bet jei mano laidotuvėse pamatysite vieną tokį nepažįstamą vyrą, prašau pasikalbėti su juo ir perskaityti šitą mėlyną knygutę. * Joje parašyta, kad savo draugą vėl pamatysiu rojuje. Tikiu tuo visa širdimi. Jus mylintis brolis Piteris.“

Po Piterio laidotuvių jo sesuo Umi pasakojo: „Prieš dvejus metus Piteris susisiekė su manimi. Pirmąkart po šitiek laiko jis atrodė laimingas, net nusišypsojo.“ Umi pasakė Donui: „Perskaitysiu tą knygą, nes jeigu ji taip paveikė mano brolį, turėtų būti kažkuo ypatinga.“ Umi taip pat paėmė naujesnę knygą Ko iš tikrųjų moko Biblija? ir sutiko studijuoti Bibliją su viena Jehovos liudytoja.

Mes irgi stenkimės matyti daugiau nei vien žmogaus išorę, rodykime nuoširdžią meilę, su visais elkimės kantriai ir maloniai (1 Tim 2:3, 4). Šitaip galbūt patrauksime prie tiesos tokius žmones kaip Piteris – kurių išvaizda gal ir atgrasi, tačiau širdis gera ir nuostata teisinga. Būkime tikri, kad Dievas, kuris „žiūri į širdį“, tokius žmones pamatys ir augins juose pasėtą tiesos sėklą (1 Sam 16:7; Jn 6:44).

^ pstr. 7 Čia Piteris turėjo omenyje Biblijos studijoms skirtą knygą Tiesa, vedanti į amžiną gyvenimą (išleido Jehovos liudytojai, dabar nebespausdinama).