Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2016 m. gegužė

Ar Biblija ir toliau keičia tavo asmenybę?

Ar Biblija ir toliau keičia tavo asmenybę?

„Visiškai pasikeiskite atnaujindami savo protą, kad įsitikintumėte, kokia yra Dievo valia, – kas gera, priimtina ir tobula“ (ROM 12:2).

GIESMĖS: 61, 52

1–3. a) Kokiose srityse pasikrikštijusiems Dievo tarnams gali būti sunku daryti pažangą? b) Jei pasikeisti yra sunkiau nei tikėjomės, kokie klausimai gali kilti? (Žiūrėk nuotraukas straipsnio pradžioje.)

SUŽINOJĘS tiesą, Kevinas [1] labiau už viską norėjo išsiugdyti artimą ryšį su Jehova. Iki tol daugelį metų jis buvo įnikęs į azartinius lošimus, rūkymą, girtavimą, narkotikus. Kad taptų priimtinas Jehovai, šių netyrų įpročių jis atsikratė. Kaip Kevinui tai pavyko? Jis kliovėsi Dievo pagalba ir jo rašytinio Žodžio, Biblijos, galia (Hbr 4:12).

2 Kevinas darė dvasinę pažangą, pasiaukojo Dievui ir pasikrikštijo. Ar po krikšto jam jau nebereikėjo keistis? Reikėjo. Jis ir toliau turėjo taurinti savo krikščionišką asmenybę (Ef 4:31, 32). Pavyzdžiui, jis nesitikėjo, kad bus taip sunku pažaboti savo ūmų būdą. Kevinas atviravo: „Išmokti susivaldyti buvo netgi sunkiau nei atsikratyti  blogų įpročių.“ Pasikeisti jam labai padėjo karštos maldos ir stropus Biblijos tyrinėjimas.

3 Kad savo gyvenseną suderintume su Šventajame Rašte keliamais reikalavimais, dar iki krikšto ne vienas iš mūsų, kaip ir Kevinas, turėjome daug ką pakeisti. Tačiau net ir dabar, po krikšto jau praėjus kuriam laikui, suprantame ir toliau turį keistis. Šie pokyčiai galbūt nėra tokie dideli kaip pirma, bet jie būtini, kad galėtume kuo tiksliau sekti Jehova ir Jėzumi (Ef 5:1, 2; 1 Pt 2:21). Pavyzdžiui, gal pastebėjai, jog esi kritiškas, linkęs kitus apkalbinėti, pernelyg baiminiesi žmonių nuomonės ar turi kitokių silpnybių. Stengiesi su jomis kovoti jau ne vienus metus, bet tai pasirodė sunkiau nei tikėjaisi. Galimas dalykas, vis pamąstai: „Kodėl tobulėti šiose srityse man taip nelengva? Ką galėčiau daryti, kad Biblija ir toliau keistų mano asmenybę?“

BŪK REALISTAS

4. Kodėl mums ne visada pavyksta džiuginti Jehovą?

4 Kai pažinome ir pamilome Jehovą, širdyje pajutome troškimą daryti tai, kas jam patinka. Tačiau kad ir koks stiprus tasai troškimas būtų, dėl netobulumo kartais vis tiek pasielgiame prieš Dievo valią. Tikriausiai jaučiamės kaip apaštalas Paulius, kadaise rašęs: „Troškimą daryti gera turiu, bet padaryti nesugebu“ (Rom 7:18; Jok 3:2).

5. Ko turėjome atsisakyti dar prieš krikštą, tačiau ko būtų nerealu tikėtis?

5 Kad galėtume būti krikščionių bendruomenės nariai, turėjome atsisakyti nuodėmingos gyvensenos (1 Kor 6:9, 10). Vis dėlto tebesame netobuli (Kol 3:9, 10). Todėl būtų nerealu tikėtis, kad po krikšto nebedarysime klaidų, nepatirsime nesėkmių, nebereikės kovoti su netinkamais polinkiais ar jausmais. Kai kurios silpnybės mus gali varginti dar ilgai.

6, 7. a) Kodėl mes, nors ir netobuli, galime būti Dievo draugai? b) Kodėl turime nepaliauti prašyti Jehovą, kad atleistų mūsų nuodėmes?

6 Nors ir esame paveldėję nuodėmę, vis tiek galime būti Jehovos draugai ir ištikimai jam tarnauti. Pamąstyk: patraukdamas tave prie savęs Dievas žinojo, kad kartais suklysi (Jn 6:44). Jehova perpranta tavo asmenybę, mato, kas slypi širdyje, todėl nesunkiai galėjo įžvelgti, kokios silpnybės ir klaidos ypač apsunkins tavo tarnybą. Bet jis vis tiek norėjo, kad taptum jo draugu.

7 Iš meilės Jehova davė mums neįkainojamą dovaną – paaukojo savo brangų Sūnų kaip išpirką už mūsų nuodėmes (Jn 3:16). Kai suklystame ir, tikėdami tos išpirkos galia, dėl savo klaidos atgailaujame, galime neabejoti, kad Jehova nusižengimą atleis ir mūsų draugystė su juo liks tvirta (Rom 7:24, 25; 1 Jn 2:1, 2). Ar dėl to, kad jaučiamės susitepę ir nuodėmingi, turėtume manyti, jog išpirka mums jau nepadės? Aišku, neturėtume. Štai jeigu tavo rankos purvinos, tuojau pat plauni jas vandeniu, kad ir vėl būtų švarios. Panašiai ir su mūsų nuodėmėmis: turime dėl jų atgailauti ir nepaliauti prašyti Jehovą, kad mums atleistų. Juk už tokius atgailaujančius nusidėjėlius Jėzus ir numirė. Kokie dėkingi esame Jehovai, kad suteikė išpirką ir atvėrė galimybę mums, netobuliems  žmonėms, būti jo draugais! (Perskaityk 1 Timotiejui 1:15.)

8. Kodėl nedera ignoruoti savo ydų?

8 Žinoma, ignoruoti savo ydų nedera. Jeigu norime puoselėti draugystę su Jehova, turime stengtis kuo labiau supanašėti su juo ir jo Sūnumi, ugdytis tokią asmenybę, kuri būtų miela jų akyse (Ps 15:1–5). Taip pat turime tramdyti savo nuodėmingus polinkius ir, jei tik įmanoma, išvis jų atsikratyti. Kad ir kiek laiko būtų praėję nuo krikšto, privalome ir toliau taisytis, daryti pažangą (2 Kor 13:11).

9. Kodėl tinkama sakyti, kad savo asmenybę galime tobulinti nuolatos?

9 Kad žmogus pasikeistų ir taptų nauja asmenybe, reikia nuolatinių pastangų. Paulius tikėjimo draugams priminė: „Reikia nusivilkti senąjį žmogų, kuriam būdinga ankstesnė elgsena ir kurį gadina apgaulingi troškimai, ugdytis naują proto nuostatą ir apsivilkti naująjį žmogų, sukurtą pagal Dievą tiesos teisume ir ištikimybėje“ (Ef 4:22–24). Žodis „ugdytis“ nurodo ne vienkartinį, o tęstinį veiksmą. Vadinasi, kad ir kiek metų jau tarnautume Jehovai, ugdytis naujos asmenybės bruožus – gražias krikščioniškas savybes – galime nuolatos. Gera žinoti, kad Biblija mums padės ir toliau keisti savo asmenybę.

KODĖL PASIKEISTI TAIP NELENGVA?

10. a) Ko reikia, kad Biblija ir toliau mus keistų? b) Kokių klausimų gali kilti?

10 Kad Dievo Žodis ir toliau mus keistų, patys turime labai stengtis. Bet kodėl čia reikia tiek pastangų? Jeigu Jehova išties laimina mūsų triūsą, argi daryti dvasinę pažangą neturėtų būti lengviau? Ar Jehova negalėtų visko sutvarkyti taip, kad mums pavyktų išsiugdyti jam patinkančias savybes be didelio vargo?

11–13. Kodėl Jehova nori, kad su savo silpnybėmis kovotume?

11 Kai mąstome apie tai, kokia didinga yra mūsų visata, nelieka abejonių, kad Jehovos galia beribė. Pavyzdžiui, saulė kas sekundę apie penkis milijonus tonų materijos paverčia energija. Nors tik mažytė jos dalelė pasiekia mūsų planetos atmosferą, tos šviesos ir šilumos pakanka gyvybei žemėje palaikyti (Ps 74:16; Iz 40:26). Savo galios Jehova mielai duoda žemiškiesiems tarnams, kiekvienam pagal poreikį (Iz 40:29). Dievas galėtų suteikti mums tiek jėgų, kad visas savo silpnybes ir nederamus troškimus kaipmat įveiktume ir daugiau nebekluptume. Kodėl jis to nepadaro?

12 Jehova apdovanojo mus valios laisve. Kai patys apsisprendžiame Dievo klausyti ir iš visų jėgų stengiamės vykdyti jo valią, parodome, kad labai jį mylime ir trokštame daryti, kas jam patinka. Šėtonas kadaise užginčijo Jehovos teisę į aukščiausią valdžią. Jei paklūstame Dievui, yra akivaizdu, kad palaikome jo pusę, remiame jo visavaldystę. Esame tikri, jog dangiškasis Tėvas tokias mūsų pastangas labai vertina (Job 2:3–5; Pat 27:11). Pagalvokime: jeigu Jehova viską sutvarkytų taip, kad mums nebereikėtų kovoti su nuodėmingais polinkiais, kaip tada galėtume įrodyti, kad esame jam ištikimi ir pripažįstame jo viešpatystę?

13 Jehova ragina mus kuo uoliausiai ugdytis tokias kaip jo savybes. (Perskaityk 2 Petro 1:5–7; Kol 3:12.) Jis  nori, kad visomis jėgomis stengtumės kontroliuoti savo mintis ir jausmus (Rom 8:5; 12:9). Jeigu negailėdami pastangų tobuliname savo asmenybę, patiriame daug džiaugsmo matydami, kaip Biblija ir toliau keičia mūsų gyvenimą.

TEGU DIEVO ŽODIS IR TOLIAU TAVE KEIČIA

14, 15. Kaip galime ugdytis Jehovai patinkančias savybes? (Žiūrėk straipsnelį „ Biblija ir malda padėjo jiems pakeisti savo asmenybę“.)

14 Kaip galėtume ugdytis Jehovai mielas savybes? Neužtenka tik paanalizuoti save ir patiems nustatyti, kur turime keistis. Būtina laikytis Dievo nurodymų, išdėstytų Biblijoje. Romiečiams 12:2 sakoma: „Nebesileiskite šios santvarkos formuojami, bet visiškai pasikeiskite atnaujindami savo protą, kad įsitikintumėte, kokia yra Dievo valia, – kas gera, priimtina ir tobula.“ O kaip Jehova mums padeda suvokti jo valią ir ją vykdyti? Per savo Žodį ir šventąją dvasią. Turime kasdien skaityti Bibliją, apmąstyti, ką perskaitome, ir prašyti Jehovą šventosios dvasios (Lk 11:13; Gal 5:22, 23). Tada gebėsime keisti savo asmenybę, kad dar labiau atitiktume Jehovos reikalavimus. Jeigu leidžiamės jo dvasios vedami ir stengiamės priderinti savo požiūrį prie Biblijoje išdėstyto jo požiūrio, savo mintimis, žodžiais ir darbais panašėjame į Jehovą. Tačiau kad ir kokią pažangą būtume padarę, turime saugotis savo silpnybėms nebepasiduoti (Pat 4:23).

Susidaryk rinkinį straipsnių ir Biblijos eilučių, kurios padeda tau kovoti su savo silpnybėmis, ir jį vis peržiūrėk (žiūrėk 15 pastraipą)

15 Kasdien skaityti Bibliją, aišku, svarbu. Bet reikia ją ir tyrinėti. Čia labai padeda mūsų organizacijos leidiniai, pavyzdžiui, žurnalai Sargybos bokštas ir Atsibuskite! Juose neretai aptariama, kaip galime ugdytis tokias kaip Jehovos savybes. Kai kurie mūsų bendratikiai susidaro jiems ypač naudingų straipsnių ir Biblijos eilučių rinkinį ir jį vis peržiūri. Šitaip jie stiprina savo ryžtą ir toliau kovoti su netinkamais polinkiais.

16. Kodėl neturėtume nusiminti, jei mums nepavyksta taip greit pasikeisti?

16 Jei manai, kad dvasinę pažangą darai lėtai, atmink, kad tai – ilgalaikis procesas. Krikščioniškoms dorybėms ugdytis reikia kantrybės. Kad Biblija keistų mūsų asmenybę į gera, iš pradžių gal reikės prisiversti daryti, kas teisu. Bet tikėtina, kad per laiką Jehovos mintys mums taps savesnės, todėl elgtis  taip, kaip jis reikalauja, bus vis lengviau (Ps 37:31; Pat 23:12; Gal 5:16, 17).

MĄSTYK APIE ATEITĮ

17. Kokios ateities sulauksime, jei būsime Jehovai ištikimi?

17 Kaip laukiame to laiko, kai visi ištikimi Dievo garbintojai taps tobuli ir galės jam tarnauti amžinai! Tada jau nebereikės kovoti su savo silpnybėmis, todėl sekti Jehovos pavyzdžiu ir visuomet rodyti gražias savybes bus nepalyginti lengviau. Tačiau net ir dabar, nors dar esame netobuli, dėl Jehovos suteiktos išpirkos galime būti jam priimtini tarnai. Tik turime leisti Dievo Žodžiui ir toliau keisti mus į gera.

18, 19. Kodėl neabejojame, kad Biblija gali ir toliau keisti mūsų asmenybę?

18 Straipsnio pradžioje minėtas Kevinas labai stengėsi ugdytis susivaldymą. Jis apmąstė Biblijos principus, juos taikė, įsiklausė į bendratikių patarimus ir priėmė jų pagalbą. Per kelerius metus brolis padarė didelę pažangą. Galiausiai buvo paskirtas bendruomenės patarnautoju, o pastaruosius dvidešimt metų tarnauja vyresniuoju. Vis dėlto ir šiandien jis turi būti budrus, kad vėl nepasiduotų savo silpnybei.

19 Kevino patirtis byloja, kad Biblija gali padėti Dievo tarnams keisti savo asmenybę. Neabejokime, kad ji ir mums padės tobulėti ir stiprinti savo ryšį su Jehova (Ps 25:14). Matysime, kaip Dievas laimins mūsų uolias pastangas puoselėti gražias krikščioniškas dorybes (Ps 34:9 [34:8, Brb]).

^ [1] (1 pastraipa) Vardas pakeistas.