Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2017 m. vasaris

Jehova įgyvendins savo tikslą

Jehova įgyvendins savo tikslą

„Kaip kalbėjau, taip ir įvykdysiu, ką užsimojau, tą ir padarysiu“ (IZ 46:11).

GIESMĖS: 25, 18

1, 2. a) Ką Jehova mums atskleidė? b) Kokį patikinimą randame Izaijo 46:10, 11 ir 55:11?

PAČIOJE pirmoje Biblijos eilutėje randame paprastus, bet labai prasmingus žodžius: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pr 1:1). Žmogus yra ištyrinėjęs tik kruopelytę mus supančios visatos. Kiek mažai težinome apie neaprėpiamas kosmoso platybes, kiek nedaug tesuprantame apie tokius reiškinius kaip šviesa ir gravitacija! (Mok 3:11) Tačiau Dievas mums atskleidė kai ką daug svarbesnio – tikslą, kuriam žemė ir žmonija buvo sukurta. Žmones jis padarė panašius į save ir norėjo, kad žemė būtų tobuli jų namai (Pr 1:26). Žmonės turėjo būti Dievo vaikai, o jis – jų dangiškasis Tėvas.

2 trečio Pradžios knygos skyriaus sužinome, kad ne viskas ėjosi taip sklandžiai. Atsirado kliūčių, dėl kurių Jehovos tikslo įgyvendinimą teko atidėti (Pr 3:1–7). Tačiau jokia kliūtis jam nėra per didelė. Argi gali kas nors stoti skersai kelio pačiam Jehovai? (Iz 46:10, 11; 55:11) Galime neabejoti, kad pradinis jo tikslas bus įgyvendintas pačiu tinkamiausiu laiku.

3. a) Kokios yra vienos iš esminių Biblijos tiesų? b) Kodėl dabar apie tas tiesas kalbame? c) Kokius klausimus aptarsime?

 3 Koks yra Dievo sumanymas dėl žemės ir žmonijos, mes gerai žinome. Suprantame ir tai, kokį svarbų vaidmenį įgyvendinant Dievo tikslus turi Jėzus Kristus. Šios Biblijos tiesos yra vienos esminių ir turbūt vienos pirmųjų, kurias sužinojome pradėję studijuoti Dievo Žodį. Norime, kad tuos gyvybiškai svarbius dalykus išgirstų ir kiti. Dabar, kai aptarinėjame šį straipsnį su bendruomene, stengiamės kuo daugiau žmonių pakviesti į Kristaus mirties minėjimą (Lk 22:19, 20). Tie, kas Minėjime apsilankys, galės daug sužinoti apie Dievo tikslą. Taigi šiomis dienomis prieš Minėjimą būtų pats laikas pamąstyti, kokie klausimai sužadintų mūsų studijuotojų bei kitų susidomėjimą ir paskatintų juos dalyvauti tame svarbiame renginyje. Aptarsime tris tokius klausimus: koks buvo pradinis Dievo sumanymas dėl žemės ir žmonijos? Kokie įvykiai sutrukdė tą sumanymą įgyvendinti? Ir kodėl galima sakyti, kad Jėzaus išperkamoji auka yra tarsi raktas, atveriantis duris į Dievo tikslo įgyvendinimą?

KOKS BUVO PRADINIS DIEVO TIKSLAS?

4. Kaip kūrinija „skelbia Dievo šlovę“?

4 Jehova yra neprilygstamas Kūrėjas. Visa, ką jis kuria, yra tobula ir kelia pagarbią baimę (Pr 1:31; Jer 10:12). Stebėdami Dievo kūriniją matome, kokia ji graži, kokia tvarka visur vyrauja. Galime įžvelgti ir štai ką: visi Jehovos kūriniai, nuo paties mažiausio iki didžiausio, turi savo paskirtį ir yra vienaip ar kitaip naudingi. Kuris iš mūsų nesistebi ląstelės sudėtingumu, nesišypso rankose laikydamas naujagimį ar nesigroži spalvingu saulėlydžiu? Mes gėrimės tokiais Dievo darbais, nes mus kurdamas jis įdiegė suvokimą, kas išties gražu. (Perskaityk Psalmyno 19:2 [19:1, Brb]; 104:24.)

5. Kaip Jehova užtikrina, kad visi jo kūriniai darniai funkcionuotų?

5 Taigi pagal savo sumanymą Dievas kiekvienam kūriniui paskyrė vietą ir vaidmenį. Iš kūrinijos suprantame, kad Jehova meilės skatinamas nustatė tam tikras ribas. Tiek gamtos dėsniai, tiek jo duoti moralės principai skirti tam, kad viskas darniai funkcionuotų (Ps 19:8–10 [19:7–9, Brb]). Štai visuotinės traukos jėga neleidžia išsisklaidyti Žemės atmosferai, reguliuoja potvynius ir atoslūgius, taip pat vandens pasiskirstymą vandenynuose. Dėl tos jėgos mūsų planetoje egzistuoja tvarka, reikalinga gyvybei palaikyti. Jehovos nustatytos ribos ir dėsniai sąlygoja tobulą darną Visatoje. Tam tikros ribos nubrėžtos ir žmogui. Visa tai byloja, jog Jehova, duodamas pradžią žemei ir žmonijai, turėjo tikslą. Tarnyboje galime atkreipti pašnekovų dėmesį į tvarką gamtoje bei kosmose ir šitaip paskatinti juos semtis žinių apie visa ko Kūrėją (Apr 4:11).

6, 7. Ką gera Jehova suteikė Adomui ir Ievai?

6 Kurdamas žmones Jehova norėjo, kad jie gyventų žemėje amžinai ir gyvenimu džiaugtųsi (Pr 1:28; Ps 37:29). Todėl Adomui su Ieva dosniai davė visokių dovanų. (Perskaityk Jokūbo 1:17.) Iš Jehovos žmonės gavo valios laisvę, gebėjimą protauti, mylėti, užmegzti draugystę su kitais. Be to, Kūrėjas pats prabilo į Adomą ir paaiškino, kokio klusnumo iš jo tikisi. Adomas sužinojo, kaip pasirūpinti savimi, gyvūnais ir žeme (Pr 2:15–17, 19, 20). Žmonėms Jehova davė ir  jusles: regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Visa tai leido pirmajai porai iš tiesų mėgautis gyvenimu rojuje, nuostabiuose savo namuose. Jiedu galėjo dirbti prasmingą ir įdomų darbą, džiaugtis to darbo vaisiais, nuolat mokytis, atrasti vis naujų dalykų.

7 Kas dar įėjo į Dievo tikslą? Jehova sukūrė Adomą ir Ievą taip, kad jie galėtų susilaukti palikuonių. Šie būtų turėję savo vaikų ir taip laikui bėgant tobuli žmonės būtų pripildę visą žemę. Dievas norėjo, kad tiek Adomas su Ieva, tiek visi kiti tėvai mylėtų savo vaikus taip, kaip jis pats mylėjo savo pirmuosius žemiškus vaikus. Žemė su visomis savo gėrybėmis turėjo būti žmonių namai per amžius (Ps 115:16).

KAIP VISKAS PAKRYPO NEGERA LINKME?

8. Kodėl Dievas davė Adomui ir Ievai įsakymą, kuris užrašytas Pradžios 2:16, 17?

8 Deja, ne viskas ėjosi taip, kaip Jehova norėjo. Kas gi nutiko? Kad išaiškėtų, ar Adomas ir Ieva pripažįsta savo laisvės ribas, Dievas davė jiems vieną įsakymą: „Nuo visų sodo medžių tau leista valgyti, bet nuo gero bei pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo paragausi, turėsi mirti“ (Pr 2:16, 17). Šis įsakymas buvo labai paprastas, Adomas ir Ieva jį tikrai suprato. Ir jo laikytis nebuvo joks apsunkinimas, juk skanaus maisto jie turėjo į valias.

9, 10. a) Kokį kaltinimą Šėtonas metė Jehovai? b) Kaip apsisprendė Adomas ir Ieva? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

9 Šėtonas, naudodamasis gyvate, sugundė Ievą nepaklusti dangiškajam Tėvui Jehovai. (Perskaityk Pradžios 3:1–5; Apr 12:9.) Klausdamas moters, ar jai su vyru uždrausta valgyti sodo medžių vaisius, Šėtonas siekė įteigti, kad Dievas juodu pernelyg apriboja. Jis tarsi sakė: „Tai ką, jūs negalit daryti, ką norit?“ Tada piktasis ištarė baisų melą: „Jūs tikrai nemirsite!“ Jis norėjo įtikinti Ievą, kad ši neprivalo paklusti Kūrėjui. „Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite“, – sakė jis apie uždrausto medžio vaisių. Iš Šėtono žodžių moteris galėjo suprasti štai ką: įsakymą nevalgyti nuo to medžio Jehova davė tam, kad nuslėptų nuo jų ypatingą pažinimą. Savo išvedžiojimus Velnias užbaigė tuščiu pažadu: „Kai tik jo užvalgysite, [...] būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta.“

10 Adomui ir Ievai reikėjo apsispręsti: ar jie klausys Jehovos ar gyvatės? Pora nusprendė nepaklusti Jehovai ir šitaip prisidėjo prie Šėtono maišto. Savo elgesiu jie parodė nenorį, kad Jehova būtų jų dangiškasis Tėvas, ir prarado jo apsaugą (Pr 3:6–13).

11. Kodėl Jehova negalėjo toleruoti Adomo ir Ievos nuodėmės?

11 Nepaklusę Kūrėjo įsakymui, pirmieji žmonės jau nebebuvo tobuli. Dėl savo sprendimo jie tapo atskirti nuo Dievo, nelyginant jo priešai, nes Jehovos „akys per šventos žvelgti į pikta“ (Hab 1:13). Dievas nedorybės netoleruoja. Jeigu į Adomo ir Ievos elgesį jis būtų žiūrėjęs pro pirštus, visų protingų jo kūrinių – tiek dangiškųjų, tiek žemiškųjų – taikai, vienybei ir laimei būtų iškilusi didžiulė grėsmė. Svarbiausia, jeigu po nuodėmės Edene Dievas nieko nebūtų daręs, ir angelai, ir žmonės būtų turėję pagrindą abejoti jo žodžių patikimumu. Bet Jehova juk tvirtai laikosi savo paties nustatytų  teisingumo normų (Ps 119:142). Tiesa, jis davė žmonėms laisvą valią. Tačiau kai savo laisve jie pasinaudojo netinkamai ir prieš jį sukilo, Jehova, būdamas teisingas, neapsaugojo jų nuo tokio sprendimo padarinių. Todėl galiausiai Adomas su Ieva mirė ir grįžo į dulkes, iš kurių buvo sukurti (Pr 3:19).

12. Kokį gyvenimą Adomas perdavė savo palikuonims?

12 Kai Adomas su Ieva nepakluso Jehovai ir paragavo uždrausto vaisiaus, jau negalėjo būti visuotinės Dievo šeimos nariai. Iš Edeno sodo jie buvo išvaryti ir neturėjo jokios vilties ten sugrįžti (Pr 3:23, 24). Įgyvendindamas teisingumą Jehova leido jiems patirti savo elgesio pasekmes. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 32:4, 5.) Nusidėjęs žmogus nebegalėjo tobulai atspindėti Dievo savybių. Adomas ne tik pats neteko nuostabaus gyvenimo; netobulumą, nuodėmę ir mirtį tarsi paveldą perdavė ir visiems savo palikuonims (Rom 5:12). Galimybė gyventi amžinai iš jų buvo atimta. Žmonės, praradę tobulybę, jau nebegalėjo susilaukti tobulų vaikų. Atitraukęs nuo Jehovos Adomą ir Ievą, Šėtonas nesiliauja klaidinti žmonijos iki pat šiandien (Jn 8:44).

IŠPIRKA – TILTAS PER ATSIVĖRUSIĄ PRARAJĄ

13. Ko Jehova ir toliau norėjo po Adomo ir Ievos maišto?

13 Dievo meilė žmonijai neišblėso. Nors Adomas ir Ieva nuo jo nusisuko, jis vis tiek norėjo, kad jų vaikai džiaugtųsi artimais santykiais su savo Kūrėju. Jehova netrokšta nė vieno mirties (2 Pt 3:9). Todėl iškart po maišto Edene Dievas jau žinojo, ką daryti, kad žmonės vėl turėtų galimybę būti jo draugais. Tačiau kaip tai įmanoma? Ar Jehova nepažeis savo teisumo ir šventumo normų? Pažiūrėkime.

14. a) Ką, pasak Jono 3:16, Dievas padarė, kad išvaduotų žmoniją iš nuodėmės ir mirties? b) Kokį klausimą galėtume aptarti su susidomėjusiaisiais?

14 Perskaityk Jono 3:16. Tikėtina, kad kai kurie, atėję į Minėjimą, žinos šiuos Biblijos žodžius. Tačiau ar tie žmonės supranta, kodėl Jėzaus auka atveria kelią į amžiną gyvenimą? Per kvietimų platinimo kampaniją, patį Minėjimą ir per tolesnius mūsų aplankymus tiesos ieškantys žmonės turės galimybę sužinoti atsakymą į tą svarbų klausimą. Jiems tikriausiai bus įdomu išgirsti naujų dalykų apie išpirką ir kaip ji byloja apie Jehovos meilę bei išmintį. Kokias esmines mintis galėtume pabrėžti?

15. Kuo Jėzus skyrėsi nuo Adomo?

15 Jehova pasirūpino, kad tobulas žmogus taptų išpirkėju. Tasai žmogus turės būti ištikimas Dievui ir pasiruošęs guldyti savo gyvybę už mirčiai pasmerktą žmoniją (Rom 5:17–19). Paties pirmojo savo kūrinio gyvybę Jehova perkėlė iš dangaus į žemę (Jn 1:14). Tas Dievo sūnus gimė žmogumi, gavo Jėzaus vardą ir buvo toks pat tobulas kaip Adomas. Tačiau priešingai nei Adomas, Jėzus iki galo vykdė tai, ko Jehova iš tobulo žmogaus tikisi. Net ir sunkiausių išbandymų akivaizdoje Jėzus nenusidėjo, nesulaužė nė vieno Dievo įsakymo.

16. Kodėl išpirka yra tokia brangi dovana?

16 Paaukodamas savo tobulą gyvybę, Jėzus galėjo išgelbėti žmoniją iš nuodėmės ir mirties. Tobulas žmogus Adomas turėjo būti besąlygiškai ištikimas ir klusnus Dievui. Tobulas žmogus Jėzus šias sąlygas visiškai atitiko (1 Tim 2:6). Jėzaus išperkamoji  auka visiems – vyrams, moterims ir vaikams – atvėrė kelią į gyvenimą be pabaigos (Mt 20:28). Taigi išpirka ir yra ta priemonė, per kurią Dievas įgyvendins savo pradinį tikslą (2 Kor 1:19, 20). Dėl išpirkos visi Jehovai ištikimi žmonės turi viltį gyventi amžinai.

JEHOVA KVIEČIA ŽMONES PRIE JO SUGRĮŽTI

17. Kokią galimybę suteikia išpirka?

17 Išpirka pačiam Jehovai kainavo labai daug (1 Pt 1:19). Jis taip brangina žmoniją, kad leido savo viengimiam Sūnui už mus numirti (1 Jn 4:9, 10). Tam tikra prasme Jėzus tapo mūsų tėvu vietoje Adomo (1 Kor 15:45). Šitaip jis suteikė mums galimybę ne vien gyventi amžinai, bet ir galiausiai sugrįžti į Dievo šeimą. Taip, dėl Jėzaus išperkamosios aukos Jehova gali priimti žmones atgal į savo visuotinę šeimą nepažeisdamas savo šventumo normų. Kaip gera mąstyti apie metą, kai visi jam ištikimi žmonės vėl bus tobuli! Tarp dangiškųjų ir žemiškųjų Jehovos šeimynykščių tada įsivyraus vienybė. Tuomet tikrąja šių žodžių prasme visi galėsime vadintis Dievo vaikais (Rom 8:21).

18. Kada Jehova bus „viskas kiekvienam“?

18 Šėtonas sukurstė maištą prieš Jehovą, prie jo prisidėjo ir mūsų pirmieji protėviai. Vis dėlto Dievas niekada nepaliovė mylėjęs žmonijos. Ir nors mes paveldėjome netobulumą, Šėtonas negali sukliudyti mums rodyti ištikimybę Kūrėjui. Pasinaudodamas išpirka Jehova padės mums tapti visiškai teisiais. Įsivaizduok, kaip jausimės, kai „kiekvienas, kuris pripažįsta Sūnų ir jį tiki“, gyvens amžinai (Jn 6:40). Mūsų mylintis ir išmintingas Tėvas įgyvendins savo sumanymą ir grąžins žmoniją į tobulybę. Tada Jehova, Biblijos žodžiais tariant, bus „viskas kiekvienam“ (1 Kor 15:28).

19. a) Ką daryti mus skatina dėkingumas už išpirką? (Žiūrėk rėmelį „ Ieškokime vertų žmonių“.) b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

19 Dėkingumas už išpirką turėtų skatinti mus negailėti pastangų ir kitiems pasakoti apie šią neįkainojamą dovaną. Žmonės turi išgirsti, kad per Jėzaus išperkamąją auką Jehova atveria žmonijai kelią į amžiną gyvenimą. Tačiau išpirkos veikmė dar platesnė. Ji padeda atsakyti į svarbius klausimus, kuriuos Šėtonas iškėlė Edeno sode. Tai aptarsime kitame straipsnyje.