Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2017 m. vasaris

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Apaštalas Paulius rašė, kad Jehova „neleis jūsų gundyti virš jūsų jėgų“ (1 Kor 10:13). Ar tai reiškia, kad Jehova iš anksto nustato, ką mes galime pakelti, ir tada sprendžia, kokius išbandymus patirsime?

Jeigu tai būtų tiesa, pagalvokime, kaip tai paveiktų mūsų gyvenimą. Vienas brolis, kurio sūnus nusižudė, klausė: „Ar Jehova iš anksto numatė, kad mudu su žmona pajėgsime ištverti sūnaus savižudybę, ir dėl to leido tam įvykti?“ Šioje santvarkoje ne vienam teks patirti skaudžių nelaimių. Tad ar turėtume manyti, kad Jehova kontroliuoja viską, kas vyksta mūsų gyvenime?

Nuodugniau patyrinėjus Pauliaus žodžius, užrašytus 1 Korintiečiams 10:13, galima prieiti prie tokios išvados: Šventasis Raštas neduoda jokio pagrindo manyti, kad Jehova iš anksto įvertina, kiek esame pajėgūs pakelti, ir tuo remdamasis nusprendžia, kokie išmėginimai mus užklups. Aptarkime keturis argumentus, pagrindžiančius tokią išvadą.

Pirma, Jehova davė žmonėms valios laisvę. Jis nori, kad patys pasirinktume savo gyvenimo kelią (Įst 30:19, 20; Joz 24:15). Jei pasirenkame teisingai, galime tikėtis, kad Dievas kreips mūsų žingsnius (Pat 16:9). Kita vertus, pasirinkę neteisingai, nepabėgsime nuo blogų tokio sprendimo pasekmių (Gal 6:7). Taigi jeigu Jehova iš anksto nutartų, kokie išbandymai mums teks, ar tikrai galėtume sakyti, kad turime laisvą valią?

Antra, Jehova neapsaugo mūsų nuo „laiko ir atsitiktinumo“ (Mok 9:11, Brb). Kokia nors nelaimė žmogų gali ištikti todėl, kad jis tiesiog atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laiku. Jėzus sykį kalbėjo apie nelaimingą atsitikimą, kai sugriuvus bokštui žuvo aštuoniolika žmonių. Jis aiškiai pasakė, kad ta neganda tikrai nebuvo Dievo siųsta (Lk 13:1–5). Argi būtų teisinga manyti, kad Jehova iš anksto nusprendžia, kas per nelaimingus atsitikimus žus, o kas išgyvens?

Trečia, kiekvieną iš mūsų asmeniškai liečia klausimas dėl žmogaus ištikimybės Dievui. Atsimename, kad Šėtonas užginčijo kiekvieno Jehovos tarno motyvus. Jis tvirtino, jog neliksime ištikimi Dievui užklupus mėginimams (Job 1:9–11; 2:4;  Apr 12:10). Jeigu Jehova neleistų mums patirti išbandymų, kurie, jo nuomone, mums būtų per sunkūs, ar Šėtono mestas kaltinimas, jog tarnaujame Dievui iš savanaudiškų paskatų, tada neatrodytų svarus?

Ketvirta, Jehova neprivalo nuolat naudotis savo gebėjimu numatyti, kas mums nutiks ateityje. Jeigu Dievas iš anksto parinktų mums išmėginimus, tai reikštų, kad jis apie mūsų ateitį žino viską iki detalių. Bet Biblija to nemoko. Dievas, žinoma, gali numatyti ateitį (Iz 46:10). Tačiau iš Biblijos sužinome, kad jis nusprendžia kai kurių dalykų iš anksto nežinoti (Pr 18:20, 21; 22:12). Jehova yra kupinas meilės ir teisingas, jis gerbia mūsų valios laisvę. Savo gebėjimą numatyti ateitį jis tobulai suderina su pagarba mums ir mūsų sprendimams (Įst 32:4; 2 Kor 3:17).

Kaip tada turėtume suprasti Pauliaus žodžius: „Dievas [...] neleis jūsų gundyti virš jūsų jėgų“? Apaštalas čia kalba ne apie tai, ką Jehova daro prieš išmėginimus, o apie tai, ką daro jiems užklupus. * Pauliaus žodžiai mus patikina, kad, nesvarbu, kokių išmėginimų patirtume, Jehova mus palaikys, jei tik juo pasitikėsime (Ps 55:23 [55:22, Brb]). Šitaip tvirtinti Paulius galėjo dėl dviejų priežasčių.

Pirma, mūsų patiriami išbandymai yra „žmonėms įprasti“. Kol gyvensime Šėtono valdomoje santvarkoje, visi patirsime sunkumų. Bet jei kliausimės Dievu, tuos sunkumus pajėgsime pakelti (1 Pt 5:8, 9). Ankstesnėse 1 Korintiečiams 10-o skyriaus eilutėse Paulius užsimena apie išmėginimus, kuriuos izraelitai patyrė dykumoje (1 Kor 10:6–11). Nė vienas tų išmėginimų ištikimiems izraelitams tikrai nebuvo virš jėgų. Vis dėlto Paulius keturis kartus paminėjo, jog kai kurie nepakluso Jehovai. Nedoriems troškimams jie pasidavė tik dėl to, kad pristigo pasitikėjimo Dievu.

Antra, „Dievas ištikimas“. Istorija byloja, kad Jehova visada rodo ištikimą meilę tiems, kas jį myli ir vykdo jo įsakymus, taip pat kad jis ištesi visus savo pažadus (Įst 7:9; Joz 23:14). Žinodami, kad Jehova yra ištikimas, tie, kurie jį myli ir jam paklūsta, gali būti tikri, jog jis laikysis savo žodžio ir, kaip sakoma 1 Korintiečiams 10:13, padarys du dalykus: 1) neleis išbandymui pasidaryti tokiam sunkiam, kad negalėtume jo pakelti, ir 2) duos mums išeitį.

Jehova „guodžia mus visuose mūsų suspaudimuose“.

O kaip Jehova duoda išeitį tiems, kurie juo kliaujasi? Jis, aišku, gali išmėginimą paprasčiausiai pašalinti, jeigu tokia jo valia. Bet atminkime, ką pasakė Paulius: „[Jehova duos] išeitį, kad pajėgtumėte atsilaikyti.“ Taigi daugeliu atvejų jis duos išeitį suteikdamas mums visa, ko reikia, kad mėginimą atlaikytume. Pažiūrėkime, kaip Dievas tai daro.

  • Jis „guodžia mus visuose mūsų suspaudimuose“ (2 Kor 1:3, 4). Jehova gali nuraminti mūsų protą, širdį ir jausmus per savo Žodį, šventąją dvasią ir ištikimojo vergo tiekiamą dvasinį peną (Mt 24:45; Jn 14:16, išnaša; Rom 15:4).

  • Jo šventoji dvasia gali priminti mums Biblijos pasakojimus ir principus, kurie, užklupus išbandymams, padėtų išmintingai apsispręsti (Jn 14:26).

  • Jis siunčia mums į pagalbą savo angelus (Hbr 1:14).

  • Jis padeda per mūsų brolius ir seses. Savo žodžiais ir darbais jie gali būti mums „didelis pastiprinimas“ (Kol 4:11).

Taigi kaip reikėtų suprasti Pauliaus žodžius, užrašytus 1 Korintiečiams 10:13? Jehova iš anksto neparenka, kokius išbandymus mes patirsime. Sunkiu metu galime būti tikri, kad jei visiškai pasitikėsime Jehova, jis niekada neleis išbandymams pasidaryti tokiems sunkiems, kad nepajėgtume jų ištverti. Dievas visada duos išeitį, kad galėtume atsilaikyti. Kokia paguoda tai žinoti!

^ pstr. 2 Graikų kalbos žodis, 1 Korintiečiams 10:13 išverstas „gundymas“, dar gali reikšti „išbandymas, išmėginimas“.