Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2017 m. spalis

Kovos vežimai ir karūna – tavo saugumo garantas

Kovos vežimai ir karūna – tavo saugumo garantas

„Tai įvyks, jei jūs uoliai klausysitės Viešpaties balso“ (ZCH 6:15).

GIESMĖS: 61, 22

1, 2. Kokia buvo į Jeruzalę grįžusių žydų padėtis, kai Dievas siuntė Zacharijui regėjimus?

PASIBAIGUS septintajam regėjimui, Zacharijo galvoje turbūt sukasi begalė minčių. Jehova pažadėjo, kad pašauks nesąžiningus žmones atsiskaityti už savo suktybes. Šis pažadas pranašą tikrai sustiprino. Vis dėlto situacija krašte iš esmės nepasikeitė. Toliau klestėjo neteisybė ir visokie blogi darbai, Jeruzalės šventykla tebestovėjo nebaigta. Kaip žydai galėjo taip greitai apleisti Dievo jiems skirtą užduotį? Negi į tėvynę jie grįžo vedami savanaudiškų paskatų?

2 Zacharijas žinojo, kad į Jeruzalę parėję žydai yra tvirto tikėjimo. Jų „dvasią Dievas [...] buvo įkvėpęs“ palikti savo namus ir verslą Babilone, jiems pažįstamame krašte, ir iškeliauti į šalį, kurios daugelis iš jų nė nebuvo matę (Ezr 1:2, 3, 5). Jeigu atstatyti Jehovos šventyklą tiems žydams nebūtų rūpėję, kažin ar jie būtų leidęsi į sunkią, daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų kelionę per kalnus ir tyrlaukius.

3, 4. Su kokiais sunkumais susidūrė į Jeruzalę grįžę žydai?

 3 Įsivaizduok tą žydų kelionę į Jeruzalę. Eidami jie ištisas dienas galvoja, kaip atrodys jų naujasis kraštas. Jie girdėjo, kokia graži kadaise buvo Jeruzalė. Seniausieji iš keliauninkų savo akimis yra regėję šventyklos didybę (Ezr 3:12). Jei ir tu būtum keliavęs su jais, ką pamanytum pirmąkart išvydęs Jeruzalę, savo naujuosius namus? Ar nuliūstum matydamas žolėmis apaugusius miesto griuvėsius, subyrėjusią sieną ir didžiulius jos plyšius, kur anksčiau būta vartų ir sargybos bokštų? Lyginant su Babilonu, apjuostu masyviomis dvigubomis sienomis, Jeruzalė tikriausiai atrodė apgailėtinai. Vis dėlto grįžę tremtiniai nenusiminė. Dar kelionėje jie matė, kaip Jehova jiems padeda ir juos saugo, todėl visiškai juo pasitikėjo. Atvykę į Judą žydai visų pirma pastatė aukurą jo buvusioje vietoje ir ėmė kasdien atnašauti Jehovai aukas (Ezr 3:1, 2, Brb). Jie buvo kupini uolumo ir pasirengę kibti į darbą. Rodėsi, niekas jų nesustabdys.

4 Be šventyklos, žydai dar turėjo atstatyti savo miestus ir namus, taip pat reikėjo užsėti laukus ir parūpinti šeimynoms maisto (Ezr 2:70). Laukė milžiniškas darbas. Maža to, netrukus atsirado aršių priešų ir jie ėmė statybai visaip kliudyti. Žydai iš pradžių laikėsi tvirtai, tačiau priešiškumas nesiliovė ištisus penkiolika metų ir jų ryžtas palaipsniui nuslopo (Ezr 4:1–4). Galutinis smūgis buvo suduotas 522 metais p. m. e., kai Persijos karalius įsakė Jeruzalės šventyklos statybą nutraukti. Miesto ateitis pasidarė miglota (Ezr 4:21–24).

5. Kaip Jehova paragino žmones imtis darbo?

5 Jehova žinojo, kad jo garbintojams reikia padrąsinimo, todėl pranašui Zacharijui siuntė dar vieną, jau paskutinį regėjimą. Dievas norėjo patikinti žmones, kad juos myli, vertina visa, ką jie yra nuveikę, ir juos saugos, jeigu tik jie grįš prie paskirto darbo. Dėl šventyklos atstatymo Jehova pažadėjo: „Tai įvyks, jei jūs uoliai klausysitės Viešpaties balso“ (Zch 6:15).

ANGELŲ PAJĖGOS

6. a) Ką Zacharijas mato aštuntame regėjime? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.) b) Kodėl žirgai skirtingų spalvų?

6 Paskutinis, aštuntasis, Zacharijo regėjimas turbūt labiausiai iš visų stiprina tikėjimą. (Perskaityk Zacharijo 6:1–3.) Įsivaizduok tą sceną. Slėniu tarp dviejų vario kalnų atvažiuoja keturi vežimai, matyt, parengti mūšiui. Vežimus traukiantys žirgai skirtingų spalvų, tikriausiai dėl to, kad būtų galima atskirti vežimus vieną nuo kito. „Kas tai?“ – klausia Zacharijas (Zch 6:4). Mes irgi norime tai išsiaiškinti, mat šis regėjimas liečia ir mus.

Jehova ir šiandien siunčia angelus saugoti ir stiprinti savo tarnų.

7, 8. a) Ką simbolizuoja du kalnai? b) Ką reiškia tai, kad kalnai yra iš vario?

7 Biblijoje kalnai dažnai simbolizuoja karalystes ar valdžias. Atrodo, kad tie du kalnai Zacharijo regėjime panašūs į aprašytuosius Danieliaus pranašystėje. Vienas iš jų vaizduoja aukščiausią ir amžiną Jehovos valdžią, kitas – Mesijo Jėzaus valdomą Karalystę (Dan 2:35, 45). Antrasis kalnas radosi 1914 metų rudenį, kai Jėzus tapo Karaliumi. Abu kalnai yra labai svarbūs įgyvendinant Dievo valią žemėje.

8 Kodėl tie kalnai iš vario? Šis blizgus metalas labai vertingas. Jehovos  nurodymu jis buvo naudojamas statant ir įrengiant padangtę, o vėliau ir Jeruzalės šventyklą (Iš 27:1–3; 1 Kar 7:13–16). Tai, kad Zacharijo regėti kalnai yra iš vario, leidžia suprasti, jog Jehovos ir Mesijo valdymas yra tobulas ir neprilygstamas. Žmonijai tas valdymas suteiks tikrą saugumą ir gerovę.

9. Kas yra vežimų vadeliotojai ir kokia jų užduotis?

9 Grįžkime prie regėjime matytų vežimų. Ką jie ir jų vadeliotojai vaizduoja? Vadeliotojai – tai angelai, gal net atskiri jų būriai. (Perskaityk Zacharijo 6:5–8, Brb.) Prisistatę Jehovos akivaizdoje, jie gauna ypatingą užduotį. Kokią? Angelai išsiunčiami skirtingomis kryptimis, kad apsaugotų Jehovos tarnus, ypač nuo Babilono, „šiaurės krašto“. Šitaip Dievas patikino, jog Babilonas daugiau niekada nebepavergs jo garbintojų. Kokia paguoda šventyklą statantiems žydams! Jiems nebereikėjo nuogąstauti dėl priešų užmačių.

10. Ką svarbaus suprantame iš Zacharijo regėjimo?

10 Kaip Zacharijo dienomis, taip ir šiandien Jehova siunčia angelus saugoti ir stiprinti savo tarnų (Mal 3:6; Hbr 1:7, 14). Nuo 1919-ųjų, kai dvasinis Izraelis buvo išvaduotas iš „didžiosios Babelės“ nelaisvės, Dievo organizacija nepaliauja augti ir tarpti, nors tam ir būna aršiai priešinamasi (Apr 18:4). Jausdami angelų globą nė kiek nesibaiminame, kad Jehovos garbintojai kada nors vėl pateks klaidingos religijos nelaisvėn (Ps 34:8 [34:7, Brb]). Priešingai, esame tikri, jog teisingasis tikėjimas visame pasaulyje tik klestės. Zacharijo regėjimas mus patikina: dviejų kalnų ūksmėje esame saugūs.

11. Kodėl mums nereikia bijoti Dievo priešų puolimo?

11 Jau netrukus politinės Šėtono valdomo pasaulio jėgos susivienys, kad sunaikintų Dievo tautą (Ez 38:2, 10–12; Dan 11:40, 44, 45; Apr 19:19). Pasak pranašo Ezechielio, tos pajėgos apdengs žemę lyg debesis, visi įniršę, raiti ant žirgų (Ez 38:15, 16). * Ar turėtume bijoti? Visiškai ne. Mūsų pusėje – Jehovos angelų pulkai. Tuo lemiamu didžiojo suspaudimo momentu jie stos ginti Jehovos tarnų ir pašalins visus, kurie nepaklūsta jo valdžiai (2 Tes 1:7, 8). Kokie įspūdingi įvykiai tuomet dėsis! Svarbu žinoti dar vieną dalyką: kas tai angelų kareivijai vadovaus.

KUNIGAS GAUNA KARALIAUS KARŪNĄ

12, 13. a) Ką Dievas liepė Zacharijui? b) Iš kur žinome, kad pranašystėje minimas vyras, vardu Atžala, yra Jėzus Kristus?

12 Aštuonis Dievo siųstus regėjimus pranašas Zacharijas matė pats vienas. Bet dabar jam paliepta kai ką padaryti visų žmonių akivaizdoje. Jehovos šventyklos statytojus tai turės labai padrąsinti. (Perskaityk Zacharijo 6:9–12.) Dievas įsakė Zacharijui paimti aukso ir sidabro iš Heldajo, Tobijos ir Jedajos, neseniai iš Babilono atvykusių  vyrų, ir padaryti karūną. Ar tą karūną Zacharijas turėjo uždėti ant galvos valdytojui Zerubabeliui, iš Judo giminės kilusiam Dovydo palikuoniui? Ne. Žmonės tikriausiai nustebo, kai karūnuotas buvo vyriausiasis kunigas Jozuė.

13 Aišku, karaliumi Jozuė tapti negalėjo, nes nebuvo kilęs iš Dovydo linijos. Jo karūnavimas buvo simbolinis, vaizduojantis tai, kas įvyks ateityje, – kad bus toks vyriausiasis kunigas, kurį Dievas paskirs karaliauti per amžius. Tas kunigas pavadintas Atžala. Iš Biblijos aiškiai suprantame, kad Atžala – tai Jėzus Kristus (Iz 11:1; Mt 2:23 *).

14. Ką šiuo metu daro mūsų Karalius ir Vyriausiasis Kunigas?

14 Mūsų Karalius ir Vyriausiasis Kunigas Jėzus yra Jehovos dangiškųjų pajėgų vadas. Jis daug darbuojasi, kad Dievo tarnų brolija šiame šaltame ir nedraugiškame pasaulyje būtų saugi (Jer 23:5, 6). Greitu laiku Kristus stos į pergalingą kovą su žemės tautomis, kad apgintų Jehovos valdžią ir jo tarnus (Apr 17:12–14; 19:11, 14, 15). Bet prieš imdamasis vykdyti pasauliui nuosprendį Jėzus, arba Atžala, dar turi atlikti didelę užduotį.

JIS PASTATYS ŠVENTYKLĄ

15, 16. a) Kokia statyba vyksta šiais laikais ir kas ją vykdo? b) Kas bus pasiekta per Kristaus valdymo tūkstantmetį?

15 Jėzui, einančiam karaliaus ir vyriausiojo kunigo pareigas, paskirta dar viena užduotis – pastatyti „Viešpaties šventyklą“. (Perskaityk Zacharijo 6:13.) Kokia prasme Jėzus šiais laikais stato Dievo šventyklą? 1919 metais jis išlaisvino Jehovos garbintojus iš „didžiosios Babelės“ gniaužtų ir atkūrė tikrųjų krikščionių bendruomenę. Jėzus taip pat išsirinko „ištikimą ir nuovokų vergą“ ir paskyrė vadovauti Jehovos garbintojams, besidarbuojantiems žemiškuose jo didingosios šventyklos kiemuose (Mt 24:45). Be to, Jėzus nepaliauja tikrųjų krikščionių gryninti, kad Dievą jie garbintų taip, kaip pridera (Mal 3:1–3).

16 Per savo valdymo tūkstantmetį Jėzus su 144 000 kitų, išrinktų karaliauti ir tarnauti kunigais, Dievui klusnius žmones atves į tobulybę. Tada kiekvienas, gyvenantis išvalytoje žemėje, šlovins Jehovą. Teisingas jo garbinimas galutinai įsitvirtins visoje visatoje.

PRIE STATYBOS PRISIDĖK IR TU

17. Ką Jehova žydams pažadėjo ir kaip tai juos paveikė?

17 Taigi ką žydai suprato iš Zacharijo regėjimų ir jo lūpomis ištartų Jehovos žodžių? Dievas pažadėjo juos saugoti ir jiems padėti, kad galėtų užbaigti šventyklos statybą. Nusiminusiose jų širdyse tai, be abejo, įžiebė šviesią viltį. Tačiau kaip tam palyginti nedideliam jų būriui nuveikti tokį didžiulį darbą? Tai, ką Zacharijas pasakė po paskutinio savo regėjimo, turėjo išsklaidyti visas jų dvejones. Jehova per pranašą žmones patikino, kad tokie į pagalbą atvykę vyrai kaip Heldajas, Tobija ir Jedaja bus tikrai ne vieninteliai. Daugelis kitų ateis iš toli ir „padės statyti Viešpaties šventyklą“. (Perskaityk Zacharijo 6:15.) Tvirtai tikėdami, kad Jehova juos remia, žydai uoliai ėmėsi darbo,  nors draudimas statyti šventyklą tebegaliojo. Tasai draudimas galbūt atrodė milžiniška kliūtis, bet Jehova netrukus ją pašalino ir 515 metais p. m. e. šventykla buvo užbaigta (Ezr 6:22; Zch 4:6, 7). Jehovos žodžiai, kad daug pagalbininkų prisidės prie statybos, pildosi ir šiomis dienomis. Beje, kur kas didesniu mastu.

Jehova niekada nepamirš mūsų meilės, kurią jam parodėme. (Žiūrėk 18 ir 19 pastraipas.)

18. Kaip Zacharijo 6:15 žodžiai pildosi mūsų dienomis?

18 Šiandien į Jehovos tarnų organizaciją suėję milijonai žmonių. Širdis skatina juos dosniai aukoti Dievo šventyklai – teisingam jo garbinimui – visa, ką turi geriausia: savo laiką, jėgas, materialinius išteklius (Pat 3:9). Kodėl galime būti tikri, kad mūsų indėlį Jehova vertina? Prisiminkime Heldają, Tobiją ir Jedają. Iš jų atsinešto sidabro ir aukso Zacharijas padarė karūną ir ji turėjo būti atminimas to, kad šie vyrai savo aukomis prisidėjo prie teisingo Jehovos garbinimo atkūrimo (Zch 6:14). Taigi jų geradarysčių Jehova tikrai nepamiršo. Jis nepamirš ir mūsų darbo, ištikimos meilės jo vardui (Hbr 6:10). Visa tai amžiams liks Dievo atmintyje.

19. Ką svarbaus suprantame iš Zacharijo regėjimų?

19 Šiomis paskutinėmis dienomis Jehovos garbintojai jau nuveikė didžiulių dalykų ir nenustoja darbuotis toliau. Tai įmanoma tik todėl, kad Jehova juos laimina ir kad jiems vadovauja Kristus. Džiaugiamės galėdami priklausyti prie tokios saugios ir tvirtos organizacijos, kuri išliks per amžius. Esame tikri, kad kaip Jehova numatė, taip ir bus – teisingas jo garbinimas nepaliaus plėstis. Jei branginame savo vietą Dievo tarnų tarpe ir klausome jo balso, mus saugos Karalius ir Vyriausiasis Kunigas Kristus su dangiškosiomis angelų pajėgomis. Tad kiek galėdami remkime teisingą Dievo garbinimą. Neabejokime, kad Galybių Jehova mus sergės ir lydės tiek per likusias šios santvarkos dienas, tiek visą amžinybę.

^ pstr. 11 Plačiau apie tai rašoma straipsnyje „Skaitytojų klausimai“ 2015 m. gegužės 15 d. Sargybos bokšto numeryje, p. 29–30.

^ pstr. 13 Mato 2:23 pavartotas žodis „Nazarietis“ tikriausiai yra kilęs iš hebrajiško žodžio, reiškiančio „atžala“.