Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2017 m. sausis

Kaip mūsų kuklumas gali būti išbandytas

Kaip mūsų kuklumas gali būti išbandytas

„Ir ko gi Jehova iš tavęs reikalauja? [...] Kukliam eiti su savuoju Dievu“ (MCH 6:8, NW).

GIESMĖS: 48, 80

1–3. Ko nepadarė vienas pranašas iš Judo krašto ir kaip viskas baigėsi? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

KAI Izraelį valdė Jeroboamas, Jehova siuntė vieną pranašą iš Judo krašto eiti pas aną stabmeldį karalių į Betelio miestą ir paskelbti griežtą nuosprendį. Pranašas nuolankiai padarė kaip lieptas. Jeroboamas, aišku, ne juokais supyko, bet Jehova savo pasiuntinį apsaugojo (1 Kar 13:1–10).

2 Dievas jam, be to, buvo prisakęs Izraelio žemėje nei duonos valgyti, nei vandens gerti ir negrįžti keliu, kuriuo atėjo. Eidamas namo pranašas sutiko vieną senyvą vyrą iš Betelio. Jis irgi tvirtino esąs Jehovos pranašas ir pakvietė jaunesnįjį pas save užvalgyti ir atsigerti. Šis pasiūlymą priėmė ir Dievo nurodymui nepakluso. Jehovai tai nepatiko. Vėliau kelyje pranašą užpuolė liūtas ir sudraskė (1 Kar 13:11–24).

3 Kodėl tasai pranašas, anksčiau nuolankiai įvykdęs Jehovos valią, pasidavė savivalei ir patikėjo senyvo vyro apgavystėmis? Biblijoje nepaaiškinta. Jis tikriausiai visiškai pamiršo turįs „kuklus eiti su savuoju Dievu“. (Perskaityk  Michėjo 6:8, NW. *) Biblijoje žodžiai „eiti su Dievu“ reiškia juo pasitikėti, remti jo visavaldystę, paklusti jo vadovavimui. Kuklus žmogus gerai žino, kad su savo mylinčiu dangiškuoju Tėvu turi nuolat palaikyti ryšį, jam melstis. Minėtas pranašas galėjo teirautis Jehovos, ar jo nurodymai pasikeitė, bet Biblijoje nepasakyta, kad jis būtų tai daręs. Kartais mums irgi tenka apsispręsti nelengvais klausimais, būna neaišku, kuris kelias teisingas. Jei nestokosime kuklumo ir prašysime Dievą vadovauti, išvengsime didelių klaidų.

4. Apie ką pakalbėsime šiame straipsnyje?

4 Aname straipsnyje kalbėjome, kodėl kuklumas krikščionims toks būtinas ir kaip jį parodyti. Dabar atsakysime į porą kitų klausimų: kokiose situacijose mūsų kuklumas gali būti išbandytas? Ir ką galėtume daryti, kad ši savybė taptų dar ryškesne mūsų asmenybės puošmena? Aptarkime tris galimas situacijas ir pažiūrėkime, kaip kukliam žmogui derėtų pasielgti kiekvienoje iš jų (Pat 11:2).

KAI PASIKEIČIA APLINKYBĖS

5, 6. Kaip Barzilajas parodė kuklumą?

5 Ar esame kuklūs, matosi iš to, kaip reaguojame, kai pasikeičia mūsų gyvenimo aplinkybės ar užduotys Jehovos organizacijoje. Galime pasimokyti iš Barzilajo, karaliaus Dovydo draugo. Kai Dovydas pasiūlė jam, aštuoniasdešimtmečiui, gyventi karaliaus rūmuose, Barzilajas, be abejo, jautėsi didžiai pagerbtas. Kas gi nenorėtų nuolat būti tautos valdovo draugijoje? Tačiau senolis atsisakė. Kodėl? Nes nenorėjo karaliaus be reikalo apsunkinti. Todėl paprašė, kad jo vietą užimtų Kimhamas, tikriausiai vienas iš jo sūnų (2 Sam 19:32–38 [19:31–37, Brb]).

6 Kuklumas padėjo Barzilajui apsispręsti išmintingai. Jis atsisakė priimti Dovydo pasiūlymą ne todėl, kad jautėsi nepasirengęs tokiai atsakomybei ar tiesiog norėjo ramiai užbaigti dienas sau malonioje aplinkoje. Ne, jis suvokė, kad jau yra senas ir kad amžius jį riboja. Todėl nenorėjo užsikrauti atsakomybės naštos, kurios vėliau negalėtų panešti. (Perskaityk Galatams 6:4, 5.) Kuklumas ir mums padės pernelyg nesureikšminti savo padėties, nesilyginti su kitais, saugotis egoizmo, garbės troškimo, noro būti žinomiems ir pripažintiems. Kas vaikosi tokių dalykų, galiausiai lieka nusivylę (Gal 5:26). Verčiau stengsimės drauge darbuotis Dievo šlovei ir vienas kito labui (1 Kor 10:31).

7, 8. Kaip kuklumas padės saugotis pernelyg didelio pasitikėjimo savimi?

7 Tie, kam patikimos atsakingesnės užduotys, neretai gauna ir daugiau valdžios. Prisiminkime Nehemiją. Sužinojęs, kokia vargana jeruzaliečių būklė, jis karštai meldėsi Jehovai (Neh 1:4, 11). Dievas atsakė į savo tarno maldą – karalius Artakserksas paskyrė Nehemiją Jeruzalės krašto valdytoju. Tačiau net ir gavęs tokią valdžią, būdamas turtingas ir iškilus, Nehemijas neėmė kliautis savo paties patirtimi ir gabumais. Jis ir toliau ėjo su Dievu: skaitė jo Įstatymą, pakluso jo vadovavimui (Neh 8:1, 8, 9). Nehemijas tautiečiams neviešpatavo. Priešingai, buvo jiems lyg tarnas ir visa, ką turėjo, naudojo dėl jų gerovės (Neh 5:14–19).

 8 Iš Nehemijo pasimokome, kaip svarbu neprarasti kuklumo ir neimti pernelyg pasitikėti savimi, kai mums patikimos atsakingesnės pareigos ar gauname naują paskyrimą. O iš ko matytųsi, kad pernelyg pasitikime savimi? Štai patyręs vyresnysis gali pradėti spręsti bendruomenės reikalus nė nepasimeldęs Jehovai. Arba koks nors brolis ar sesė pirmiausia pats apsispręstų kokiu svarbiu klausimu, o tada prašytų Jehovos tą sprendimą palaiminti. Ar šitaip elgtis būtų kuklu? Tikrai ne. Kuklus žmogus atmins, kokia yra jo padėtis lyginant su Dievu ir kokį vaidmenį Dievas yra jam skyręs. Mūsų sugebėjimai nėra svarbiausia. Ypač tada, kai susiduriame su jau pažįstama situacija ar problema, turime būti atsargūs, kad neimtume pasitikėti vien savimi. (Perskaityk Patarlių 3:5, 6.) Kadangi esame Dievo tarnai, mokomės mąstyti taip: svarbiausia yra ne lipti kitiems per galvas ir pelnyti kokį garbingą statusą, o gerai atlikti mums pavestas užduotis šeimoje ir bendruomenėje (1 Tim 3:15).

KAI MUS KAS NORS KRITIKUOJA AR PRIEŠINGAI – GIRIA

9, 10. Kaip kuklumas padeda, kai esame nepelnytai kritikuojami?

9 Jeigu manome, kad esame kritikuojami nepelnytai, gali būti labai sunku sukontroliuoti jausmus. Taip senovėje buvo ir Onai. Jos vyras turėjo dar vieną žmoną, Peniną, kuri be paliovos iš Onos šaipydavosi, mat ši negalėjo susilaukti vaikų. Nors vyras Oną labai mylėjo, ji vis tiek jautėsi nelaiminga. Sykį, jai su ašaromis meldžiantis padangtėje, vyriausiasis kunigas Elis klaidingai pamanė, kad ji girta. Tik įsivaizduok, kaip Onai turėjo būti skaudu! Bet kuklumas padėjo moteriai susiturėti nuo pykčio ir atsakyti kunigui mandagiai. Jaudinanti jos malda išsaugota Biblijoje. Iš tos maldos akivaizdus Onos tikėjimas, joje apstu šlovinimo ir padėkos žodžių (1 Sam 1:5–7, 12–16; 2:1–10).

10 Kuklumas taip pat padės mums nugalėti blogį gerumu (Rom 12:21). Gyvenimas Šėtono valdomoje santvarkoje yra kupinas neteisybės, todėl lengva būtų pasiduoti  pykčiui ir apmaudui (Ps 37:1). Tačiau su tokiais jausmais turime kovoti. Kai problemų iškyla tarp tikėjimo brolių ir sesių, pyktis ir skausmas gali būti dar stipresnis. Kuklumas skatins mus sekti Jėzaus pavyzdžiu. „Įžeidinėjamas jis neatsakė įžeidimais, – rašoma Biblijoje, – bet patikėjo save tam, kuris teisia teisingai“ (1 Pt 2:23). Jėzus žinojo, kad kerštas yra Jehovos (Rom 12:19). Nuolankūs krikščionys irgi neturi niekam atmokėti „skriauda už skriaudą“ (1 Pt 3:8, 9).

11, 12. a) Kaip kuklumas padeda, kai sulaukiame dėmesio ir pagyrų? b) Kaip savo išvaizda ir elgesiu galime parodyti, kad esame kuklūs?

11 Mūsų kuklumą gali išbandyti ir dėmesys bei pagyros. Pavyzdžiu paimkime nepaprasto dailumo merginą Esterą. Kokia netikėta linkme pasisuko jos gyvenimas! Ji buvo pakviesta į valdovo rūmus ir ištisus metus lepinama visokiomis grožio procedūromis. Kasdien ji leido laiką su daugybe merginų, susirinkusių iš visos Persijos imperijos ir besivaržančių dėl karaliaus dėmesio. Bet pati liko santūri ir pagarbi. Net kai karalius išsirinko ją būti savo žmona, Estera nepasikėlė į puikybę, neprarado kuklumo (Est 2:9, 12, 15, 17).

Ar mūsų apranga ir išvaizda byloja apie pagarbą Jehovai ir kitiems? O gal iš jos matyti, kad stokojame kuklumo? (Žiūrėk 12 pastraipą.)

12 Kuklumas ir mums padeda rengtis tvarkingai, elgtis mandagiai ir santūriai. Suprantame, kad gerą įspūdį kitiems padarysime ne girdamiesi ar visais įmanomais būdais stengdamiesi atkreipti į save dėmesį, o rodydami „tykią ir romią dvasią“. (Perskaityk 1 Petro 3:3, 4; Jer 9:22, 23 [9:23, 24, Brb].) Tai, ką apie save manome, galiausiai pasimatys iš mūsų žodžių ir darbų. Gal, norėdami pasigirti, puse lūpų vis užsiminsime turintys kokią nors ypatingą užduotį, žinantys konfidencialių dalykų ar pažįstantys kokių nors atsakingų organizacijos brolių. Arba gal informaciją pateiksime taip, kad atrodytų, jog kokį svarbų darbą atlikome mes vieni, nors iš tiesų prisidėjo ir kiti. Čia vėl verta paminėti puikų Jėzaus pavyzdį. Kalbėdamas jis labai dažnai cituodavo arba perfrazuodavo hebrajiškuosius raštus. Šitaip jis darė tam, kad klausytojai suprastų svarbų dalyką: tai, ką jis sako, yra nuo Jehovos, o ne jo paties sugalvota (Jn 8:28).

KAI NESAME TIKRI, PRIE KO PRIVES MŪSŲ SPRENDIMAI

13, 14. Kaip kuklumas padės mums teisingai apsispręsti?

13 Ar nestokojame kuklumo, matysis ir iš to, kaip apsisprendžiame arba kaip reaguojame į jau priimtus sprendimus. Apaštalui Pauliui būnant Cezarėjoje, pranašas Agabas jam pasakė, kad jei vyks į Jeruzalę, bus suimtas. Apaštalui, galimas dalykas, net grėsė mirtis. Bijodami blogiausio, broliai maldavo Paulių ten nekeliauti. Tačiau Paulius nepasidavė baimei ir nesileido perkalbamas. Ar jam drąsos įkvėpė pasitikėjimas savimi? Ne, būdamas kuklus jis visiškai pasikliovė Jehova ir buvo pasirengęs iki galo atlikti jam pavestą užduotį, kad ir kur dėl to tektų atsidurti. Kuklumą parodė ir anie broliai: išklausę Pauliaus žodžius jie atlyžo ir liovėsi atkalbinėję apaštalą nuo kelionės į Jeruzalę (Apd 21:10–14).

14 Kuklumas mums padės apsispręsti teisingai ir tada, kai negalime numatyti ir sukontroliuoti, kaip reikalai toliau klostysis. Pavyzdžiui, galbūt norime imtis visalaikės tarnybos. Tačiau kaip bus, jei staiga susirgsime? Arba jei senyviems tėvams prireiks pagalbos? Kaip pasirūpinsime savimi vyresniame amžiuje? Kad ir kiek melstumės, kad ir kiek apie tai mąstytume, atsakymų į šiuos klausimus vis tiek  negausime (Mok 8:16, 17). Jei pasitikime Jehova, nebijosime pripažinti, kad esame riboti. Rūpimu klausimu stengsimės paieškoti informacijos, teirausimės kitų patarimo ir prašysime Dievą pagalbos. Tada eisime ten, kur veda jo šventoji dvasia. (Perskaityk Mokytojo 11:4–6.) Jehova savo ruožtu galės mūsų žingsnius palaiminti arba švelniai pakreipti juos geresne linkme (Pat 16:3, 9).

KAIP KUKLUMĄ UGDYTIS

15. Kodėl mąstydami apie Jehovą darysimės kuklesni?

15 Akivaizdu, kad būti kukliems iš tiesų verta. Tad kaip šią savybę ugdytis? Aptarkime keturis būdus. Pirma, kuklesni tapsime, jei mąstysime apie tai, koks Dievas yra Jehova ir kas mes tokie palyginti su juo. Suvoksime, kad esame visai menkučiai ir žinome labai mažai (Iz 8:13, išnaša). Atminkime, kad vaikštome su Visagaliu Dievu, o ne su kokiu žmogumi ar angelu. Ši mintis skatins mus nusižeminti „po galinga Dievo ranka“ (1 Pt 5:6).

16. Kodėl mąstydami apie Dievo meilę jausime paskatą būti kuklesni?

16 Antra, kuklumą ugdysimės ir mąstydami apie Jehovos meilę. Apaštalas Paulius krikščionių bendruomenę palygino su kūnu ir sakė, kad Jehova mažiau garbingiems žmogaus kūno nariams suteikė daugiau pagarbos (1 Kor 12:23, 24). Taigi Jehova rūpinasi kiekvienu iš mūsų, kad ir kokių ribotumų turėtume. Jis nelygina mūsų su kitais ir neatima savo meilės, kai suklystame. Dėl jo meilės galime jaustis saugūs, kad ir kur tarnautume, kad ir koks darbas jo bendruomenėje mums būtų patikėtas.

17. Kodėl verta mokytis matyti geras kitų savybes?

17 Trečia, kuklesni būsime, jei seksime Jehovos pavyzdžiu ir žiūrėsime į geras kitų savybes. Nesistengsime nuolat būti dėmesio centre, nenurodinėsime kitiems, ką šie turi daryti. Dažniau teirausimės patarimo, pritaikysime gautus pasiūlymus (Pat 13:10). Džiaugsimės, kai kitiems suteikiamos garbingos užduotys. Šlovinsime Jehovą už tai, kad laimina mūsų pasaulinę broliją (1 Pt 5:9). Visa tai padės išlaikyti teisingą požiūrį į savo pačių vietą bei pareigas Dievo organizacijoje ir neprarasti kuklumo.

18. Kodėl lavindami sąžinę pagal Biblijos principus būsime kuklesni?

18 Ketvirta, kuklumą ugdysimės, jei lavinsime savo sąžinę pagal Biblijos principus. Mūsų suvokimas, kas krikščioniui derama ir kas ne, vis tobulės. Mokysimės nuolankiai vadovautis ne savo pačių, o Jehovos požiūriu, mąstyti taip kaip jis. Reguliariai tyrinėdami Dievo Žodį, melsdamiesi ir stengdamiesi taikyti, ką sužinoję, palaipsniui savo sąžinę stipriname (1 Tim 1:5). Mokomės kitų interesus laikyti svarbesniais už savo. Jehova pažada, kad ir jis pats mus išlavins: padės ugdytis kuklumą ir kitas gražias savybes (1 Pt 5:10).

19. Kas padės mums būti kukliems dabar ir visą amžinybę?

19 Vienas savavališkas poelgis anam pranašui iš Judo kainavo gyvybę ir Jehovos palankumą. Likti kukliam kartais būna išties nelengva, bet esame tikri, kad tai įmanoma. Tiek praeityje, tiek dabar daugybė Dievo tarnų tai įrodė. Kuo ilgiau vaikštome su Jehova, tuo kuklesni turėtume būti (Pat 8:13). Kad ir kokios būtų mūsų aplinkybės, kad ir koks vaidmuo Jehovos organizacijoje, atminkime, jog būti Dievo tarnu yra neprilygstama garbė. Visomis išgalėmis stenkimės ugdytis kuklumą ir pasiryžkime vaikščioti su Jehova amžinai.

^ pstr. 3 Michėjo 6:8 (NW) sakoma: „Tau, žmogau, jis pasakė, kas yra gera. Ir ko gi Jehova iš tavęs reikalauja? Tik daryti, kas teisinga, vertinti ištikimybę, kukliam eiti su savuoju Dievu.“