Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2017 m. rugsėjis

„Dievo žodis tveria amžinai“

„Dievo žodis tveria amžinai“

„Žolė nudžiūsta, gėlė nuvysta, bet Dievo žodis tveria amžinai“ (IZ 40:8).

GIESMĖS: 95, 97

1, 2. a) Koks būtų gyvenimas be Biblijos? b) Ko reikia, kad iš Dievo Žodžio gautume daugiausia naudos?

PAGALVOK, koks būtų mūsų gyvenimas be Biblijos. Neturėtume, kur ieškoti gerų patarimų įvairiais kasdieniais klausimais. Negautume atsakymų ir į pačius svarbiausius klausimus: apie Dievą, gyvenimo prasmę, žmonijos ateitį. Be to, visai nežinotume, kokia yra Jehovos santykių su žmogumi istorija.

2 Laimei, mūsų situacija nėra tokia niūri. Jehova davė mums savo Žodį, Bibliją, ir patikino, kad jis išliks amžiams. Apaštalas Petras savo laiške citavo tokį patikinimą iš Izaijo 40:8. Nors šioje eilutėje kalbama apie žmonijai Dievo paskelbtas žinias apskritai, tuos žodžius galima taikyti ir knygai, kurią vadiname Biblija. (Perskaityk 1 Petro 1:24, 25.) Dievo Žodį branginantys žmonės visais laikais suprato, kad daugiausia naudos pasisems, jei skaitys jį savo kalba. Šimtmečiams bėgant vis atsirasdavo nuoširdžių žmonių, kurie nepaisydami pasipriešinimo ir kitokių kliūčių drąsiai vertė ir platino Šventąjį Raštą. Jie troško to paties, ko ir Dievas, – „kad visi žmonės būtų  išgelbėti ir pasiektų aiškų tiesos pažinimą“ (1 Tim 2:3, 4).

3. Apie ką pakalbėsime šiame straipsnyje? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

3 Šiame straipsnyje pakalbėsime, kaip buvo įveiktos kliūtys, kurias Dievo Žodžio išlikimui kėlė 1) kalbos kaita, 2) politinės permainos ir 3) priešinimasis jo vertimui. Kodėl verta visa tai aptarti? Tam, kad dar labiau brangintume Bibliją ir dar labiau pamiltume jos Autorių, davusį mums tokią dovaną (Mch 4:2; Rom 15:4).

KALBOS KAITA

4. a) Kaip laikui bėgant kinta kalba? b) Iš ko matyti, kad Jehova neiškelia nė vienos kalbos aukščiau kitų ir kaip tu jautiesi tai žinodamas?

4 Laikui bėgant kiekviena kalba kinta. Žodžiai ir jų junginiai gali įgauti visiškai naują reikšmę. Tokių pavyzdžių tikriausiai galėtum rasti ir savo gimtojoje kalboje. Pakito ir kalbos, kuriomis parašyta didžioji dalis Biblijos, – hebrajų ir graikų. Šiandien jos visai kitokios nei buvo senovėje. Todėl galima sakyti, kad kiekvienas, net ir tas, kas moka šiuolaikinę hebrajų ar graikų kalbą, norėdamas suprasti Šventąjį Raštą turi skaityti jo vertimą. Yra žmonių, manančių, kad Biblijos tekstą geriau supras, jei išmoks senąsias originalo kalbas. Tačiau tai gali pasirodyti ne tokia jau didelė pagalba. * Kaip džiugu, kad visa Biblija arba kuri nors jos dalis išversta į 3200 suvirš kalbų! Akivaizdu, Jehova nori, kad naudos iš jo Žodžio semtųsi „visų tautų, giminių ir kalbų“ žmonės. (Perskaityk Apreiškimo 14:6.) Apie tai mąstydami, dar labiau trokštame artintis prie mylinčio ir nešališko Dievo (Apd 10:34).

5. Kuo ypatinga buvo Karaliaus Jokūbo Biblija?

5 Kalbos, į kurias Biblija buvo išversta, ilgainiui irgi pakito. Vertimas, kadaise buvęs lengvai suprantamas, vėliau galbūt pasidaro nebe toks aiškus. Vienas pavyzdys – Karaliaus Jokūbo Biblija (King James Version), pirmąsyk išleista 1611 metais ir tapusi vienu populiariausių angliškų Šventojo Rašto vertimų. Karaliaus Jokūbo Biblija turėjo didelės įtakos anglų kalbos raidai, nemažai angliškų posakių kilę būtent iš to vertimo. Vis dėlto šiame vertime hebrajiškojoje Biblijos dalyje Dievo vardas Jehova paminėtas vos kelis kartus. Daugumoje kitų vietų, kur jis turėtų būti, tiesiog didžiosiomis raidėmis parašyta VIEŠPATS. Vėlesniuose Karaliaus Jokūbo Biblijos leidimuose žodį VIEŠPATS didžiosiomis raidėmis galima rasti ir kai kuriose graikiškosios Biblijos dalies eilutėse. Vadinasi, vertimo leidėjai pripažino, kad Dievo vardas turėtų būti ir taip vadinamame Naujajame Testamente.

6. Kodėl džiaugiamės turėdami „Naujojo pasaulio“ vertimą?

6 Taigi, laikui bėgant ir anglų kalbai kintant, Karaliaus Jokūbo Biblija paseno, jos žodžiai tapo archajiški. Panašiai atsitiko ir su Biblijos vertimais į kitas kalbas, tarp jų ir lietuvių. Tad argi nesidžiaugiame, kad mūsų organizacija leidžia šiuolaikišką „Naujojo pasaulio“ vertimą? Šiuo metu visõs  Biblijos ar jos dalies „Naujojo pasaulio“ vertimas prieinamas 150 suvirš kalbų, savo gimtąja kalba jį gali skaityti dauguma pasaulio gyventojų. Suprantamais žodžiais išreikšta žinia nuo Dievo lengviau pasiekia mūsų širdį (Ps 119:97). Ypač verta dėmesio tai, kad „Naujojo pasaulio“ vertime Dievo vardas grąžintas į vietas, kur jis buvo originalo tekste.

POLITINĖS PERMAINOS

7, 8. a) Kodėl trečiame amžiuje p. m. e. daugelis žydų nebesuprato hebrajiškųjų raštų? b) Kas yra Septuaginta?

7 Politinės permainos tam tikrame pasaulio regione neretai nulemdavo, kokia kalba ten bus lingua franca, arba bendroji kalba. Kokių kliūčių tai sukeldavo žmonėms, norintiems skaityti Šventraštį, ir kaip Jehova pasirūpino, kad tos kliūtys būtų įveiktos? Paimkime pavyzdį. Savo žodžius Dievas iš pradžių apreiškė ir patikėjo žydų tautai, todėl pirmos 39 Biblijos knygos buvo parašytos daugiausia hebrajų kalba (Rom 3:1, 2). Tačiau trečiame amžiuje p. m. e. nemažai žydų jau nebekalbėjo hebrajiškai. Kodėl? Aleksandras Makedonietis, plėsdamas Graikijos imperiją, užkariavo tolimus kraštus ir paskleidė graikų kalbą (Dan 8:5–7, 20, 21). Ši tapo bendrąja ir netgi pakeitė daugelio gimtąją. Taip atsitiko ir su nemažu skaičiumi žydų, išsibarsčiusių po plačias imperijos valdas. Suprasti hebrajiškuosius raštus jiems pasidarė nelengva. Ko tad buvo imtasi?

8 Maždaug trečio amžiaus p. m. e. viduryje iš hebrajų kalbos į graikų buvo išversta Penkiaknygė. Likusios hebrajiškųjų raštų dalies vertimas buvo užbaigtas antrame amžiuje p. m. e. Šis vertimas į graikų kalbą vėliau imtas vadinti Septuaginta. Kiek žinoma, tai pirmasis istorijoje visų hebrajiškųjų raštų vertimas.

9. a) Ką gera davė Septuaginta ir kiti pirmieji Dievo Žodžio vertimai? b) Kuri hebrajiškųjų raštų vieta tau labiausiai patinka?

9 Septuagintos vaidmuo anuomet buvo išties svarbus. Tik pagalvok, kaip džiaugėsi graikiškai kalbantys žydai ir kiti žmonės, galėdami girdėti ar skaityti Šventraštį savo gimtąja kalba! Per laiką Biblija ar jos dalis buvo išversta ir į kitas paplitusias kalbas, pavyzdžiui, sirų, gotų ir lotynų. Vis daugiau žmonių galėjo suprasti Dievo Žodį ir jį pamilti. Kaip ir mes šiandien, jie, tikėtina, turėjo savo mėgstamiausias eilutes ar pasakojimus. (Perskaityk Psalmyno 119:162–165.) Taigi nepaisant politinių permainų ir bendrosios kalbos pasikeitimo Dievo Žodis išliko gyvas.

PRIEŠINIMASIS BIBLIJOS VERTIMUI

10. Kodėl Džono Viklifo dienomis daugumai žmonių Biblija nebuvo prieinama?

10 Ne sykį yra buvę, kad galingi tiesos priešai bandė atimti iš paprastų žmonių galimybę skaityti Dievo Žodį. Tačiau visada atsirasdavo drąsuolių, kurie stodavo prieš tokias užmačias. Vienas iš jų – XIV amžiuje gyvenęs anglų teologas Džonas Viklifas. Jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad Biblija turi būti prieinama kiekvienam. Tačiau jo dienomis dauguma Anglijos gyventojų Šventojo Rašto neturėjo. Kodėl?  Viena priežastis ta, kad įsigyti Biblijos jie tiesiog neišgalėjo, mat knygos buvo rašomos ranka ir labai daug kainavo. Be to, diduma žmonių buvo neraštingi. Pasiklausyti skaitomo Dievo Žodžio jie, aišku, galėjo bažnyčioje, bet vargu ar ką suprasdavo, nes oficialus bažnyčiose naudojamas Biblijos vertimas buvo lotyniškoji Vulgata. O viduramžiais paprasti žmonės lotynų kalbos jau beveik nebevartojo. Kas gi jiems atrakins neišsemiamą Dievo Žodžio lobyną? (Pat 2:1–5)

Džonas Viklifas ir kiti norėjo, kad Dievo Žodį galėtų skaityti kiekvienas. Ar to nori ir tu? (Žiūrėk 11 pastraipą.)

11. Kokią įtaką padarė Viklifo Biblija?

11 Džonas Viklifas su bendraminčiais 1382 metais išleido Biblijos vertimą į anglų kalbą. Viklifo Biblija, kaip ją tapo įprasta vadinti, netruko paplisti tarp lolardų – uolių Viklifo pasekėjų. Jie labai brangino Dievo Žodį ir troško dalytis jo žinia su paprastais žmonėmis. Lolardai keliavo po Anglijos kaimus, skaitė sutiktiesiems Viklifo Biblijos eilutes ir dalydavo nurašytas jos ištraukas. Tokios jų pastangos iš naujo įžiebė liaudies susidomėjimą Dievo Žodžiu.

12. Kaip į Džono Viklifo ir jo pasekėjų veiklą žiūrėjo religiniai vadovai?

12 Kaip į visa tai reagavo religiniai vadovai? Jie neapkentė Viklifo, jo Biblijos vertimo ir pasekėjų. Lolardus imta nuožmiai persekioti. Viklifo Biblijos egzempliorių buvo akylai ieškoma ir visi rastieji sunaikinami. Praėjus kuriam laikui po Viklifo mirties, Bažnyčia, tebedegdama neapykanta tam vyrui, paskelbė jį eretiku. Bet kaip gali nubausti tą, kuris jau miręs? Bažnyčia rado būdą: Viklifo palaikus liepė ekshumuoti, sudeginti, o pelenus išberti į Svifto upę. Vis dėlto dvasininkai negalėjo nuslopinti žmonių troškimo skaityti ir suprasti Dievo Žodį. Tolesniais amžiais Europoje ir kitur radosi daug tokių, kurie atsidėjo Biblijos vertimui ir dauginimui, kad ji būtų prieinama plačiajai visuomenei.

„MOKAU TAVE, KAS TAU NAUDINGA“

13. Prie kokios išvados prieiname apžvelgę Biblijos vertimo istoriją ir kodėl mums verta apie tai pamąstyti?

13 Nors pati Biblija yra Dievo įkvėpta, neturėtume manyti, kad jos  vertimai, pavyzdžiui, Septuaginta, Viklifo Biblija ar Karaliaus Jokūbo Biblija, irgi yra įkvėpti. Vis dėlto apžvelgę Biblijos vertimo istoriją prieiname prie tokios išvados: kaip Jehova ir pažadėjo, jo Žodis išliko. Argi tai nestiprina mūsų tikėjimo, kad išsipildys ir visi kiti Dievo pažadai? (Joz 23:14)

14. Kodėl dar verta mąstyti apie Dievo Žodį ir tai, kaip jis išliko?

14 Prisimindami, kaip šimtmečiams bėgant Biblija išliko, sustiprinsime ne vien tikėjimą, bet ir meilę Jehovai. * Pamąstykime, kodėl Dievas apskritai davė žmonėms savo Žodį? Kodėl pažadėjo, kad tas Žodis liks per amžius? Nes Jehova mus myli ir noriai moko, kas mums naudinga. (Perskaityk Izaijo 48:17, 18.) Natūralu, kad jausdami, kaip Dievas mus myli, patys norėsime jį mylėti ir paklusti jo įsakymams (1 Jn 4:19; 5:3).

15. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

15 Kadangi Dievo Žodis mums toks brangus, norime pasisemti iš jo kuo daugiau naudos. Ką daryti, kad Biblijos skaitymas būtų prasmingas? Kaip tiems, ką sutinkame tarnyboje, galėtume padėti suvokti Biblijos vertę? Iš ko matysis, kad broliai, mokantys bendruomenę, remiasi Šventuoju Raštu? Į šiuos klausimus atsakysime kitame straipsnyje.

^ pstr. 4 Skaityk straipsnį „Ar reikėtų išmokti hebrajų ir graikų kalbas?“ 2009 m. lapkričio 1 d. Sargybos bokšto numeryje.

^ pstr. 14 Žiūrėk rėmelį „ Pamatyk savo akimis“.