ATSARGIAI, tave puola! Paklausi, kas? Ogi pats aršiausias priešas Šėtonas. Į tave jis nukreipęs labai galingą ginklą, tokį, kuris taikosi ne į kūną, o į protą. Tas ginklas – propaganda.

Kokia pavojinga yra Šėtono propaganda, gerai suvokė apaštalas Paulius. Deja, to nebuvo galima pasakyti apie kai kuriuos kitus pirmo amžiaus krikščionis. Pavyzdžiui, Korinto bendruomenėje buvo tokių, kurie pernelyg pasitikėjo savimi, manė, kad tiesoje stovi labai tvirtai ir tikrai neparpuls (1 Kor 10:12). Todėl Paulius bendratikiams rašė: „Bijau, kad kartais, kaip gyvatė savo klasta suvedžiojo Ievą, ir jūsų protai nebūtų sugadinti – atitraukti nuo nuoširdumo ir skaistumo, kurių Kristus vertas“ (2 Kor 11:3).

Iš apaštalo žodžių suprantame, kad nuolat turime būti budrūs ir nemanyti, jog su mumis savaime viskas bus gerai. Jeigu nenorime, kad Šėtono propaganda įveiktų mūsų protą, privalome suprasti, kokia ji pavojinga, ir ryžtingai nuo jos gintis.

PROPAGANDA – KIEK JI PAVOJINGA?

Kas yra propaganda? Šiame straipsnyje žodžiu „propaganda“ vadinamas šališkos ar klaidingos informacijos skleidimas siekiant paskatinti žmones vienaip ar kitaip galvoti ir elgtis. Kaip rašoma vienoje knygoje, propaganda yra „melas, faktų iškraipymas, apgaulė, manipuliacija, kitų mąstymo kontroliavimas, psichologinis karas“; ji neatsiejama nuo „neetiškų, kenksmingų ir nesąžiningų veikimo metodų“ (Propaganda and Persuasion).

Kiek pavojinga yra propaganda? Nelyginant bespalvės, bekvapės ir nuodingos dujos, propaganda yra sunkiai pastebima ir gali nejučia skverbtis į mūsų sąmonę. Žmonių elgesio specialistas Vensas Pekardas (Vance Packard) rašo: „Daugelis iš mūsų esame kaip nors veikiami arba mumis yra  manipuliuojama – daug labiau negu manome.“ Anot kito žinovo, propaganda žmones „gana lengvai pastūmėja į patį absurdiškiausią ir net labai pavojingą elgesį“, tokį kaip „genocidas, [...] karas, [...] rasizmas, religinė neapykanta ar kitokie iracionalūs veiksmai“ (Easily Led—A History of Propaganda).

Taigi, jei naudodami propagandą mus gali apgauti žmonės, juo labiau gali Šėtonas. Nuo pat žmonijos sukūrimo jis tyrinėja mūsų elgesį, polinkius. Šiuo metu piktasis kontroliuoja visą pasaulį ir gali pasitelkti bet ką, kas tik jo valdžioje, kad pirštų savo melagystes (Jn 8:44; 1 Jn 5:19). Šėtonui labai gerai sekasi akinti žmonių protą (2 Kor 4:4). Biblijoje net pasakyta, kad jis klaidina „visą gyvenamą žemę“ (Apr 12:9). Kaip mums atsispirti jo propagandai?

STIPRINK GYNYBĄ

Jėzus paminėjo vieną paprastą metodą, kaip kovoti su propaganda: „Jūs pažinsite tiesą ir tiesa jus išlaisvins“ (Jn 8:31, 32). Neretai karo metu pirmąja auka tampa tiesa – priešas, siekdamas apmulkinti kareivius kitoje barikadų pusėje, griebiasi dezinformacijos. Mums lyg tiems kareiviams svarbu žinoti, kur yra teisingų, patikimų žinių šaltinis. Tokį šaltinį mums duoda Jehova. Tai Biblija. Jos puslapiuose randame visa, ko reikia, kad apsisaugotume nuo Šėtono propagandos (2 Tim 3:16, 17).

Aišku, didžiausias visų laikų melagis tai gerai žino. Todėl pasitelkia savo nedorą pasaulio santvarką, kad tik atitrauktų mus nuo Biblijos skaitymo ir studijavimo. Nieku būdu nepasiduokime „Velnio klastoms“! (Ef 6:11) Negana suprasti tik pagrindinius Dievo Žodžio mokymus. Savo žinias nuolat gilinkime ir tiesą gerai įsisavinkime (Ef 3:18). Be abejo, teks nemažai paplušėti. Bet atminkime svarbų faktą, kurį profesorius Noamas Chomskis (Noam Chomsky) išreiškė tokiais žodžiais: „Tiesos niekas tau neįdės į galvą. Ją turi išsiaiškinti pats.“ Tad stenkimės išsiaiškinti, kokia yra tiesa, kasdien stropiai ir atidžiai tyrinėdami Šventąjį Raštą (Apd 17:11).

Kad mūsų proto neįveiktų piktojo propaganda, privalome suprasti, kokia ji pavojinga, ir nuo jos gintis.

Turėkime omenyje, kad Šėtonas nenori, jog aiškiai protautume ir viską gerai apsvarstytume. Kodėl? Pasak vieno šaltinio, propaganda, „tikėtina, bus labai efektyvi,  jeigu [...] slopinamas [žmonių] gebėjimas mąstyti kritiškai“ (Media and Society in the Twentieth Century). Todėl aklai netikėkime viskuo, ką girdime (Pat 14:15). Naudokimės Dievo įdiegtu gebėjimu protauti ir patys įsitikinkime, kas yra tiesa (Pat 2:10–15; Rom 12:1, 2).

SERGĖK BENDRUOMENĖS VIENYBĘ

Priešininkų propagandos paveikti kareiviai pasiduoda baimei, praranda ryžtą kovoti. Jie net gali imti kautis su saviškiais ar atsiskirti nuo savo būrio. Pasak kai kurių šaltinių, vienas vokiečių kariuomenės generolas pripažino, kad jo šalis Pirmajame pasauliniame kare pralaimėjo iš dalies dėl to, kad „priešo propaganda užhipnotizavo [žmones] kaip kad gyvatė užhipnotizuoja kiškį“. Panašiais metodais Šėtonas siekia suardyti krikščionių bendruomenės vienybę. Pavyzdžiui, jis bando įžiebti tarp brolių ir sesių nesutarimus, o tuos, kas mano patyrę kokią nors neteisybę ar skriaudą, skatina izoliuotis nuo Jehovos organizacijos.

Nesileiskime piktojo suklaidinami! Tegul kelią mums rodo Dievo Žodis. Jame štai randame raginimą mielai kitiems atleisti ir tarpusavio nesutarimus spręsti kuo skubiau. Šitaip išsaugosime bendruomenės vienybę (Mt 5:23, 24; Kol 3:13, 14). Biblija taip pat perspėja, kaip neprotinga būtų nuo bendratikių atsiskirti (Pat 18:1, Brb). Tad pasitikrink, ar esi pasiruošęs gintis nuo piktojo melagysčių. Pagalvok: „Kaip paskutinįsyk reagavau, kai man nepatiko bendratikio elgesys? Kuri dvasia mane tuomet vedė – pasaulio ar Dievo?“ (Gal 5:16–26; Ef 2:2, 3).

NELEISK, KAD PIKTASIS PAKIRSTŲ TAVO PASITIKĖJIMĄ JEHOVOS VADOVAVIMU

Jeigu kareivis nebus ištikimas savo vadui, mūšyje tikrai nesikaus iš visų jėgų. Todėl priešo propagandininkai siekia sužlugdyti kovotojų pasitikėjimą vadovybe skelbdami tokius pareiškimus: „Valdžia neverta jūsų pasitikėjimo! Jeigu jos klausysite, pražūsite!“ Kad jų argumentai skambėtų dar įtikinamiau, propagandos skleidėjai gudriai pasinaudos kiekviena valdžios klaida. Šėtono taktika tokia pati. Jis nuolat stengiasi pakirsti mūsų pasitikėjimą Jehova ir tais, kurie yra paskirti mums vadovauti.

 Kaip tad galėtume gintis? Būkime pasiryžę nesitraukti nuo Jehovos organizacijos. Ištikimai palaikykime tuos, ką Dievas paskyrė savo organizacijai vadovauti, nors jie ir netobuli (1 Tes 5:12, 13). Atskalūnai ir visokie apgavikai gali bandyti pakenkti bendruomenei (Tit 1:10). Tačiau kad ir kaip įtikinamai jie kalbėtų, nesiduokime „lengvai nukreipiami nuo sveiko proto“ (2 Tes 2:2). Įsiklausykime į apaštalo Pauliaus patarimą jaunajam Timotiejui: „Laikykis to, ko išmokai [...], žinodamas, iš kokių žmonių išmokai“ (2 Tim 3:14, 15). Tik pagalvokime, kiek daug faktų byloja, kad ištikimuoju vergu – kanalu, kurį Jehova jau beveik šimtą metų naudoja mokydamas mus tiesos, – tikrai galime pasitikėti (Mt 24:45–47; Hbr 13:7, 17).

NESILEISK ĮBAUGINAMAS

Atmink, kad piktojo propaganda ne visuomet bus subtili, sunkiai pastebima. Kartais Šėtonas naudojasi teroru – atvirai sėja aukų širdyse siaubą. Kaip sakoma jau cituotoje knygoje, tai yra „viena seniausių propagandos rūšių“ (Easily Led—A History of Propaganda). Anot britų istoriko Filipo Teiloro (Philip M. Taylor), asirai, norėdami įbauginti savo priešus, griebdavosi „teroro kartu su propaganda“. Panašiai ir Šėtonas stengiasi, kad pasiduotume žmonių baimei, pabūgtume persekiojimų, mirties ar ko nors kito ir paliautume tarnauti Jehovai (Iz 8:12; Jer 42:11; Hbr 2:15).

Jokiu būdu neleiskime Šėtonui mūsų įbauginti, palaužti dvasios ir ištikimybės Dievui. Jėzus sakė: „Nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui negali nieko daugiau padaryti“ (Lk 12:4). Tvirtai tikėkime, kad Jehova, kaip yra pažadėjęs, mumis rūpinsis, teiks „neįprastai didelės galios“ ir tikrai padės mums atsilaikyti, jei kas bauginimais vers mus pasiduoti (2 Kor 4:7–9; 1 Pt 3:14).

Tiesa, kartais tam tikri įvykiai gali sukelti mums baimę ir bejėgiškumo jausmą. Bet tada atminkime žodžius, kuriais Jehova drąsino Jozuę: „Būk stiprus ir drąsus, nenusigąsk ir nebijok! Aš, Viešpats, tavo Dievas, būsiu su tavimi, kur tik tu eisi“ (Joz 1:9, Brb). Jeigu imame dėl ko nors nuogąstauti, nieko nelaukdami maldoje išsakykime savo rūpesčius Jehovai. Neabejokime, kad „Dievo ramybė [...] saugos [mūsų] širdis ir protus.“ Iš Jehovos gavę stiprybės, pajėgsime nepasiduoti Šėtono propagandai (Fil 4:6, 7, 13).

Ar pameni, kokį melą senovėje skleidė asirų armijos pasiuntinys rab šakė? Iš esmės Dievo tautai jis norėjo pasakyti štai ką: „Niekas jūsų neišgelbės iš Asirijos rankos. Net jūsų Dievas Jehova yra bejėgis jums padėti.“ Be to, rab šakė tvirtino, esą pats Jehova liepė asirams nusiaubti tą kraštą. Koks buvo Dievo atsakas? Jehova per pranašą tarė: „Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai mane užgauliojo“ (2 Kar 18:22–25; 19:6). Tada Jehova siuntė angelą ir per vieną naktį šis sunaikino net 185 tūkstančius asirų! (2 Kar 19:35)

ELKIS IŠMINTINGAI – VISADA KLAUSYK JEHOVOS

Galbūt esi kada žiūrėjęs filmą, kuriame personažas nesuvokia, kad jį kas nors apgaudinėja arba juo manipuliuoja. Ar tuomet nekilo noras jam sušukti: „Tau meluoja, netikėk!“? Įsivaizduok, kad panašiai tave perspėja angelai: „Netikėk Šėtono melu!“

Užsikimšk ausis, kad negirdėtum piktojo propagandos (Pat 26:24, 25). Verčiau klausykis Jehovos ir pasikliauk juo, kad ir ką darytum (Pat 3:5–7). Iš meilės jis kreipiasi į tave: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį“ (Pat 27:11). Jeigu paisysi šių žodžių, niekam nepavyks įveikti tavo proto.