Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2017 m. liepa

Kraukimės tikrąjį turtą

Kraukimės tikrąjį turtą

„Neteisiuoju turtu pasidarykite draugų“ (LK 16:9).

GIESMĖS: 122, 129

1, 2. Kodėl šioje pasaulio santvarkoje visada bus vargstančių?

PASAULIO ekonominė sistema šiandieną yra neteisinga ir žiauri. Daugelis jaunuolių neranda darbo. Kai kuriems žmonėms, kad persikeltų į turtingesnę šalį, tenka rizikuoti gyvybe. Skurdas įsigalėjęs net ir pasiturinčiuose kraštuose. Praraja tarp turtuolių ir vargšų vis gilėja. Neseniai atliktais skaičiavimais, vos vienas procentas pasaulio gyventojų – patys turtingiausieji – turi sukaupę tiek pat turto, kiek likusieji 99. Dėl šio fakto tikslumo kas nors galbūt dar norėtų ginčytis, tačiau vargu ar kas paneigtų, jog milijardai kenčia nepriteklių, tuo tarpu kiti sukaupę tiek gėrybių, kad jų užtektų daugybei būsimų kartų. Kad tokia gyvenimo realybė, pripažino ir Jėzus. Jis sakė: „Vargšų šalia savęs jūs visada turite“ (Mk 14:7). Kodėl įsikerojusi tokia nelygybė?

2 Jėzus žinojo, kad sugedusi pasaulio ekonominė sistema gyvuos tol, kol ateis Dievo Karalystė. Gobšumo persmelkta komercija, kurią vaizduoja Apreiškimo 18:3 paminėti pirkliai, drauge su politika ir religija yra pagrindinės Šėtono valdomo pasaulio sudedamosios dalys. Nuo politikos ir klaidingos religijos Jehovos garbintojai, žinoma, turi būti visiškai atsiriboję. Tačiau neturėti nieko bendra su trečiuoju Šėtono pasaulio elementu – komercija – daugeliui tiesiog neįmanoma.

3. Apie ką pakalbėsime šiame straipsnyje?

 3 Mums, krikščionims, svarbu ištirti savo požiūrį į dabartinę komercijos sistemą. Pamąstykime: „Kaip turėčiau naudoti savo materialinį turtą, kad Jehova matytų, jog esu jam ištikimas? Ko galėčiau imtis, kad su komercijos pasauliu turėčiau kuo mažiau reikalų?“ Straipsnyje apie tai ir pakalbėsime. Taip pat rasime keletą pavyzdžių, kaip šioje materialistinėje santvarkoje mūsų bendratikiai parodė visišką pasitikėjimą Jehova.

PALYGINIMAS APIE NETEISŲJĮ PRIEVAIZDĄ

4, 5. a) Į kokią situaciją papuolė prievaizdas iš Jėzaus palyginimo? b) Ką daryti Jėzus ragino savo sekėjus?

4 Perskaityk Luko 16:1–9. Šis Jėzaus palyginimas verčia susimąstyti. Apkaltintas šeimininko turto švaistymu, prievaizdas pasielgė sumaniai ir, Jėzaus žodžiais sakant, pasidarė draugų, kad tie jam padėtų, kai jis praras darbą. * Aišku, savo palyginimu Jėzus neragino mokinių elgtis neteisiai, tarsi kitaip pasaulyje nebūtų įmanoma išgyventi. Jis sakė, kad šitaip reikalus tvarko „šios santvarkos sūnūs“. Ką tad Jėzus turėjo omenyje?

5 Jėzus žinojo, kad, kaip ir anam prievaizdui, daugumai jo sekėjų teks turėti reikalų su neteisinga komercijos sistema. Todėl juos ragino: „Neteisiuoju turtu pasidarykite draugų, kad, kai jo neliks, jie [Jehova ir Jėzus] priimtų jus į amžinąsias buveines.“ Ko iš šių žodžių pasimokome?

6. Kodėl galima sakyti, kad dabartinė komercijos sistema nebuvo Dievo numatyta?

6 Kodėl turtus pavadino neteisiais, Jėzus nepaaiškino. Tačiau iš Biblijos suprantame, kad duodamas žmonėms pradžią Dievas nebuvo numatęs, jog jie užsiims kokiu nors verslu ir sieks pelno. Antai patys pirmieji žmonės, Adomas ir Ieva, Edeno sode buvo viskuo aprūpinti (Pr 2:15, 16). Daug vėliau, pirmame mūsų eros amžiuje, kai tikrųjų savo garbintojų bendruomenei Jehova išliejo šventąją dvasią, „nė vienas [iš jų] nesakė, jog tai, ką turi, yra jo, – visa jiems buvo bendra“ (Apd 4:32). Pranašas Izaijas rašė apie laiką, kai visa žmonija galės laisvai naudotis mūsų planetos ištekliais (Iz 25:6–9; 65:21, 22). Tačiau kol tas laikas dar neatėjo, Jėzaus sekėjams reikia sumanumo, kad naudodamiesi šio pasaulio „neteisiaisiais turtais“ pasirūpintų pragyvenimu ir tuo pat metu įtiktų Dievui.

SUMANIAI PANAUDOKIME NETEISIUOSIUS TURTUS

7. Kokį pamokymą randame Luko 16:10–13?

7 Perskaityk Luko 16:10–13. Prievaizdas iš palyginimo norėjo pasidaryti draugų vien dėl asmeninės naudos. Bet savo sekėjus Jėzus skatino pasidaryti danguje draugų ne iš savanaudiškų paskatų. Skaitytose Biblijos eilutėse, kurios, beje, eina iškart po ano palyginimo, Jėzus kalbėjo apie ištikimybę Dievui. Jis norėjo pasakyti, kad iš to, kaip naudojame savo turtą, pasimatys, ar esame Jehovai ištikimi. Kaip tad galėtume „neteisiuosius turtus“ panaudoti tinkamai?

8, 9. Prašom pateikti pavyzdžių, kaip mūsų bendratikiai parodo ištikimybę Dievui naudodamiesi savo turtu.

8 Viena, kaip galime parodyti esą Dievui ištikimi tvarkydami savo turtą, – tai aukoti pasauliniam evangelizacijos darbui, kurį Jėzus kadaise išpranašavo (Mt 24:14). Viena mergaitė Indijoje į savo mažą taupyklę vis įmesdavo pinigėlių. Kad daugiau  sutaupytų, net nepirkdavo žaislų. Kai taupyklė prisipildė, ji viską paaukojo gerosios naujienos skelbimo darbui. Vienas brolis, irgi iš Indijos, verčiasi kokosų auginimu ir sykį nemažai riešutų atgabeno į malajalių kalbos vertimo biurą. Brolio manymu, tokia jo auka vertesnė už pinigus, nes jis gali duoti tai, ko biurui konkrečiai reikia. Juk jeigu ne jo dovana, kokosus broliams būtų reikėję pirkti. Panašiai daro ir kai kurie mūsų bendratikiai Graikijoje. Betelio šeimai jie nuolat aukoja alyvuogių aliejaus, sūrio ir kitų maisto produktų. Tai išties labai sumanu ir praktiška.

9 Iš Šri Lankos kilęs brolis, dabar gyvenantis užsienyje, gimtinėje turi sklypą su namu ir leidžia ten rengti sueigas bei suvažiavimus, taip pat apsistoti visalaikiams tarnams. Broliui tai kainuoja, tačiau šitaip jis padeda vargingiau gyvenantiems vietiniams bendratikiams. Vienoje šalyje, kur mūsų veikla apribota, kai kurie broliai sutinka, kad jų namai tarnautų kaip susirinkimų salė. Dėl to vietiniams pionieriams ir kitiems nepasiturintiems skelbėjams sambūrių vietos išlaikymas atsieina daug mažiau.

10. Ką gera patiriame būdami dosnūs?

10 Išvardyti pavyzdžiai rodo, kad Dievo tarnai yra ištikimi „mažiausiame dalyke“, tai yra tvarkydami materialinius turtus, kurie nė iš tolo neprilygsta dvasiniams (Lk 16:10). Ką šie Jehovos draugai mano apie tokias aukas? Jie suvokia, kad savo dosnumu pelno tikruosius turtus (Lk 16:11). Viena sesuo, savo lėšomis reguliariai remianti Karalystės darbą, pasakoja, ką gera dėl to patiria: „Ne vienus metus pastebiu, kad kai negailėdama aukoju lėšas, su manimi dedasi ir kiti nuostabūs dalykai. Kuo dosniau aukoju, tuo lengviau išlaikau teigiamą požiūrį į kitus. Tampu atlaidesnė, kantresnė, darosi lengviau susitaikyti su nesėkmėmis ir priimti patarimus.“ Daugelis patyrė, kad dosnumas padeda jiems augti dvasiškai (Ps 112:5; Pat 22:9).

11. a) Kokios dar naudos duoda dosnus mūsų aukojimas? b) Kaip vienų mūsų brolių perteklius išlygina kitų nepriteklių? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

11 Kai kuriems broliams ir sesėms aplinkybės neleidžia imtis visalaikės tarnybos ar persikelti ten, kur trūksta skelbėjų. Tačiau jie supranta, kad aukodami savo lėšas jie gali labai pagelbėti kitiems evangelizuotojams ir šitaip daug prisidėti prie Karalystės darbo (Pat 19:17). Jiems gera žinoti, kad savo aukomis gali paremti mūsų literatūros leidybą, taip pat mūsų veiklą tuose kraštuose, kur klesti skurdas, bet yra daug tiesos ištroškusių žmonių. Ilgus metus tokiose šalyse kaip Kongo Demokratinė Respublika, Madagaskaras ir Ruanda daugeliui mūsų brolių tekdavo rinktis: parnešti šeimynai maisto ar įsigyti Bibliją. Už ją reikėdavo atiduoti visos savaitės ar net mėnesio atlyginimą! Bet dėl daugelio brolių ir sesių aukų buvo įmanoma išversti Bibliją į vietines kalbas ir suorganizuoti jos leidybą. Dabar kiekvienas šeimos narys gali turėti savo Bibliją,  jos egzempliorių gauna ir studijuotojai. Šitaip, Šventojo Rašto žodžiais tariant, vienų perteklius išlygino kitų nepriteklių. (Perskaityk 2 Korintiečiams 8:13–15.) Taigi ir tie, kas duoda, ir tie, kas gauna, gali džiaugtis draugyste su Jehova.

SU ŠIO PASAULIO KOMERCIJA TURĖKIME KUO MAŽIAU REIKALŲ

12. Kaip Abraomas parodė, kad pasitiki Dievu?

12 Su Jehova artimiau susidraugausime ir jei stengsimės su šio pasaulio komercija turėti kuo mažiau reikalų ir kiek galėdami sieksime tikrųjų turtų. Senovėje gyvenęs tikėjimo vyras Abraomas pakluso paliepimui išeiti iš klestinčio Ūro miesto ir apsigyveno palapinėse, nes norėjo būti Jehovos draugas (Hbr 11:8–10). Tikrųjų turtų šaltiniu Abraomas laikė Jehovą ir nežiūrėjo, kaip čia susikrovus daugiau materialinių gėrybių, juk taip būtų parodęs, kad stokoja pasitikėjimo Dievu (Pr 14:22, 23). Ugdytis tvirtą tikėjimą kadaise ragino Jėzus. Vienam turtingam jaunuoliui jis pasakė: „Jeigu nori būti tobulas, eik, parduok savo turtą ir išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tada ateik ir sek paskui mane“ (Mt 19:21). Deja, tas vyras neparodė tokio tikėjimo kaip Abraomas. Tačiau nemažai kitų tikėjimo Dievu nepristigo.

13. a) Kokį pamokymą Paulius davė Timotiejui? b) Kaip Pauliaus pamokymą galime pritaikyti šiandien?

13 Tvirtą tikėjimą turėjo Timotiejus. Paulius pavadino jį „šauniu Kristaus Jėzaus kariu“ ir pasakė: „Nė vienas, einantis kario tarnybą, norėdamas įtikti į tarnybą pašaukusiam, neužsiima pragyvenimo reikalais“ (2 Tim 2:3, 4). Šiandieniniai Jėzaus „kariai“, tarp jų ir milijonas suvirš visalaikių evangelizuotojų, kiek leidžia jų aplinkybės, laikosi šio Pauliaus pamokymo. Nors pasaulio brukama reklama gali atrodyti labai viliojančiai, jie stengiasi atsispirti jos įtakai ir atsimena Biblijos žodžius: „Kas skolinasi, tas tampa skolintojo vergu“ (Pat 22:7). Šėtonas nori, kad visą savo laiką ir jėgas išeikvotume vergaudami jo pasauliui, pastatytam ant komercijos. Kai kurie ima dideles būsto, automobilio, studijų paskolas ir po to ilgus metus juos slegia finansiniai įsipareigojimai. Kiti norėjo labai prašmatnių vestuvių ir dėl to taip pat įklimpo į skolas. Jeigu stengsimės supaprastinti gyvenimą ir vengsime pernelyg didelių išlaidų bei skolų, bus akivaizdu, kad sumaniai naudojame savo turtą ir norime vergauti Dievui, o ne komercijos sistemai (1 Tim 6:10).

14. Ką turime būti pasiryžę daryti? Prašom pateikti pavyzdžių.

14 Kad savo gyvenimo neapsunkintume neesminiais dalykais, turime aiškiai nusistatyti, kas mums svarbiausia. Viena sutuoktinių pora turėjo klestintį verslą. Kiek anksčiau jie buvo visalaikiai evangelizuotojai ir labai norėjo vėl imtis šios tarnybos. Todėl pardavė savo verslą, katerį ir kai kuriuos kitus daiktus. Tada pasisiūlė darbuotis mūsų pagrindinio biuro statyboje Vorike, Niujorko valstijoje. Betelyje jie galėjo tarnauti drauge su savo dukra ir žentu, be to, į Voriką keletui savaičių buvo atvykę dirbti ir brolio tėvai. Kaip pora dėl to džiaugėsi! Štai kitas pavyzdys. Viena pionierė Kolorado valstijoje rado darbą banke ne visu etatu. Darbdaviai buvo taip patenkinti jos darbu, kad pasiūlė jai dirbti visu etatu ir žadėjo patrigubinti algą. Tačiau sesė matė, kad tada mažiau dėmesio tektų skirti tarnybai, ir pelningo pasiūlymo atsisakė. Tai tik pora iš daugybės pavyzdžių, kaip Jehovos tarnai dėl jo aukojasi. Jeigu esame pasiryžę Karalystės reikalams skirti pirmąją vietą,  parodome, kad draugystę su Dievu ir dvasinius turtus branginame labiau nei visa, ką gali pasiūlyti pasaulis.

KAI MATERIALINIAI TURTAI NEBETURĖS REIKŠMĖS

15. Kokie turtai teikia didžiausią laimę?

15 Jeigu žmogus turi apsčiai turto, tai nebūtinai reiškia, kad Dievas juo patenkintas. Jehova nori ne kad jo tarnai būtų aptekę materialinėmis gėrybėmis, o kad būtų „turtingi kilnių darbų“. Tuos, kas daro kitiems gera, jis dosniai laimina. (Perskaityk 1 Timotiejui 6:17–19.) Tai liudija mūsų sesės Lučijos * pavyzdys. Sužinojusi, kad Albanijoje trūksta gerosios naujienos skelbėjų, 1993 metais iš gimtosios Italijos ji persikėlė į tą šalį. Sesė nebuvo tikra, kaip išsilaikys, bet visiškai pasitikėjo Jehova. Ji puikiai išmoko albanų kalbą ir padėjo daugiau nei šešiasdešimt žmonių pasirengti krikštui. Dauguma Dievo tarnų galbūt darbuojasi ne tokioje vaisingoje teritorijoje. Tačiau galime neabejoti štai kuo: visa, ką darome, kad padėtume kitiems stoti į gyvenimo kelią ir tame kelyje išsilaikyti, turi nenykstamą vertę. Šiuo darbu amžinai džiaugsimės ir mes patys, ir tie, kam pagelbėsime, kad ir kiek nedaug tokių atrastume (Mt 6:20).

16. a) Kas laukia dabartinės komercijos sistemos? b) Tai žinodami, kaip turėtume žiūrėti į materialinius turtus?

16 Kalbėdamas apie neteisųjį turtą, Jėzus pasakė „kai jo nebeliks“, o ne „jeigu jo nebeliks“ (Lk 16:9). Šiomis paskutinėmis dienomis pasaulį purtančios finansinės krizės ir bankų žlugimai visiškai nublanks prieš tai, kas įvyks jau netrukus. Visa Šėtono santvarka, kurią iš esmės sudaro politika, religija ir komercija, yra pasmerkta pražūčiai. Dievo įkvėpti Ezechielis ir Sofonijas pranašavo, kad auksas ir sidabras, visais laikais buvę vertės matu ir pinigų sistemos pagrindu, taps beverčiai (Ez 7:19; Sof 1:18). Įsivaizduokime, kad šioje santvarkoje sulaukiame gyvenimo pabaigos ir pamatome, jog užuot kaupę tikruosius turtus, juos paaukojome tam, kad prisikrautume šio pasaulio „neteisiojo turto“. Tikriausiai jaustumės kaip žmogus, kuris visą gyvenimą triūsė, kad užsidirbtų krūvą pinigų, bet galiausiai sužinojo, kad visi jie padirbti (Pat 18:11). Materialiniai turtai, be jokios abejonės, galiausiai neteks reikšmės. Tad kol dar jais naudojamės, stenkimės, Jėzaus žodžiais tariant, pasidaryti draugų danguje. Visa, ką nuveikiame dėl Jehovos Karalystės, turi išliekamąją vertę ir teikia tikrą džiaugsmą.

17, 18. Kokia ateitis laukia Jehovos draugų?

17 Atėjus Dievo Karalystei niekam nebereikės mokėti nuomos, imti ir atidavinėti paskolų, maisto bus apsčiai ir jis nieko nekainuos, nebereikės pirkti vaistų, mokėti už gydymą. Žemiškieji Jehovos vaikai galės naudotis visomis žemės gėrybėmis. Auksas, sidabras ir brangakmeniai bus skirti pasipuošti, o ne kaupti kur nors saugyklose ar investuoti. Kokybiškos statybinės medžiagos – medis, akmuo, metalas – bus lengvai prieinamos, visi galėsime pasistatyti gražius namus. Į pagalbą mums ateis draugai ir darbuosis ne dėl atlygio, o vien dėl malonumo. Naujajame pasaulyje mielai dalysimės visais žemės turtais.

18 Tai tik dalis apdovanojimo, kurį gaus tie, kas pasidarys draugų danguje. Jehovos tarnus žemėje apims neapsakomas džiugesys, kai Jėzus jiems tars: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite karalystę, paruoštą jums nuo pasaulio užgimimo“ (Mt 25:34).

^ pstr. 4 Jėzus nepaminėjo, ar prievaizdui pareikšti kaltinimai buvo pagrįsti. Graikiškas žodis, Luko 16:1 išverstas „apskųstas“, dar galėtų reikšti „apšmeižtas“. Palyginime Jėzus susitelkia ne į tai, kodėl prievaizdas buvo atleistas, o į tai, ką jis darė sužinojęs, kad neteks darbo.

^ pstr. 15 Sesės Lučijos Musanet gyvenimo istorija išspausdinta 2003 m. birželio 22 d. Atsibuskite! numeryje, p. 18–22.