Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2017 m. lapkritis

Atmesk pasaulio peršamas idėjas

Atmesk pasaulio peršamas idėjas

„Žiūrėkite, kad kas nors jūsų nepasigrobtų, suviliojęs filosofija ir tuščia apgaule“ (KOL 2:8).

GIESMĖS: 38, 31

1. Ką svarbaus Paulius parašė Kolosų krikščionims? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

MAŽDAUG 60–61 m. e. metais apaštalas Paulius, pirmąkart kalėdamas Romoje, parašė laišką Kolosų krikščionims. Priminęs bendratikiams, kaip svarbu siekti „dvasinio supratimo“, jis tęsė: „Tai sakau, kad niekas įtaigiais įrodinėjimais jūsų nesuklaidintų. [...] Žiūrėkite, kad kas nors jūsų nepasigrobtų, suviliojęs filosofija ir tuščia apgaule, paremta žmonių tradicija ir pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi“ (Kol 1:9; 2:4, 8). Tada Paulius paaiškino, kodėl kai kurios paplitusios idėjos, nors ir yra klaidingos, daugeliui taip patinka. Pasak apaštalo, viena priežastis ta, kad jų laikydamiesi žmonės galbūt jaučiasi esą už kitus pranašesni ir tai paglosto jų savimeilę. Paulius norėjo, kad jo laiškas paskatintų brolius saugotis pasaulio mąstysenos ir nederamo elgesio (Kol 2:16, 17, 23).

2. Kodėl svarbu pakalbėti apie pasaulio peršamas idėjas?

2 Šiandien daugelis žmonių nekreipia dėmesio į Jehovos principus, juos menkina. Nuo paplitusių žalingų idėjų nė vienas negalime pasislėpti: girdime jas darbe, mokykloje, per televizorių,  jų pilna internete. Pasaulyje vyraujanti mąstysena laikui bėgant gali susilpninti mūsų tikėjimą. Šiame straipsnyje pakalbėsime, kaip galime apsaugoti savo protą nuo blogos įtakos. Paminėsime penkias pasaulio peršamas idėjas ir aptarsime, kodėl turėtume jas atmesti.

TIKĖJIMAS DIEVU

3. Kokia idėja daugeliui priimtina ir kodėl?

3 „Netikintis žmogus irgi gali būti geras.“ Daugelyje šalių neretai išgirsi žodžius „aš netikintis“. Tačiau dažnas taip sakantis nė nebando išsiaiškinti, egzistuoja Dievas ar ne; tokiems žmonėms tiesiog patinka mintis, kad jie nėra niekam atskaitingi ir gali daryti, ką panorėję. (Perskaityk Psalmyno 10:4, Brb.) Kiti gal aukštai save vertina ir norėdami tai pademonstruoti tvirtina: „Ir be Dievo galiu būti doras žmogus.“

4. Kaip galėtume samprotauti su tais, kurie tvirtina, kad Kūrėjo nėra?

4 Ar tvirtinimas, kad Dievo nėra, turi logišką pagrindą? Mokslinės informacijos gyvybės atsiradimo klausimu dabar tiek daug, kad joje galima nesunkiai pasiklysti. Bet tiesa yra labai paprasta. Štai jeigu kiekvieną statinį kas nors turėjo suprojektuoti, argi tas pats nepasakytina apie gyvus organizmus? Juk netgi pačios paprasčiausios vienaląstės gyvybės formos yra daug sudėtingesnės už bet kurį pastatą. Kodėl? Skirtingai nei pastatas, ląstelė geba daugintis: ji kaupia reikalingą informaciją ir vis iš naujo ją atkuria darydama savo pačios kopijas. Iš kur toks ląstelės gebėjimas? Biblijoje atsakoma: „Kiekvieną namą kas nors stato, o tas, kuris pastatė visa, yra Dievas“ (Hbr 3:4).

5. Ką pasakyti žmogui, manančiam, kad spręsti, kas gera, galime patys, be Dievo?

5 O ką pasakyti žmogui, manančiam, kad spręsti, kas gera, galime patys, be Dievo? Biblijoje pripažįstama, kad teisingai ir dorai elgtis gali net ir Dievo netikintys žmonės (Rom 2:14, 15). Pavyzdžiui, jie tikriausiai gerbia ir myli savo tėvus. Tačiau kiek tvirti bus doroviniai principai žmogaus, kuris nepripažįsta Kūrėjo teisės nustatyti gėrio ir blogio normas? Ar jis visuomet gebės pats apsispręsti teisingai? (Iz 33:22) Daugelis racionaliai mąstančių žmonių, matydami, kokia apgailėtina pasaulio padėtis, prieina prie išvados, kad mums reikia Dievo pagalbos. (Perskaityk Jeremijo 10:23.) Todėl saugokimės idėjos, esą žmogus ir be Dievo pajėgus nuspręsti, kas dora ir kas ne (Ps 146:3).

RELIGIJA

6. Koks daugelio žmonių požiūris į religiją?

6 „Žmogus gali būti laimingas ir nepriklausydamas prie jokios religijos.“ Šitokia idėja labai priimtina tiems, kas mano, kad religija yra atgyvenęs ir nereikalingas dalykas. Daug religijų atgraso žmones nuo Dievo mokydamos apie pragarą, rinkdamos dešimtines, kišdamosi į politiką. Taigi nenuostabu, kad vis daugiau žmonių mano, jog bus laimingi net jei nepriklausys prie jokios religijos. Savo nuomonę jie galbūt išreiškia tokiais žodžiais: „Dvasiniais dalykais aš domiuosi, bet nenoriu turėti nieko bendra su kuria nors religine organizacija.“

7. Kodėl priklausydamas prie teisingos religijos žmogus bus laimingas?

7 Bet ar iš tikrųjų įmanoma būti laimingam nepriklausant prie jokios religijos? Aišku, su klaidinga religija tikrai neverta turėti nieko bendra. Kalbant apie laimę, visų pirma svarbu pripažinti, kad žmogus bus iš tiesų laimingas tik jei užmegs draugystę su „laiminguoju Dievu“ Jehova (1 Tim 1:11). Dievas viską daro kitų labui, todėl ir jo tarnai, norėdami būti laimingi, turi daryti gera  kitiems (Apd 20:35). Taip pat pagalvokime, pavyzdžiui, apie tikrųjų Dievo garbintojų šeimas. Jehova savo tarnus moko rimtai žiūrėti į vedybų priesaiką, gerbti sutuoktinį, sergėtis svetimavimo, diegti vaikams pagarbumo jausmą, iš širdies mylėti artimuosius. Tie, kas Jehovos mokymo laikosi, sueina į darnią ir laimingą pasaulinę broliją, kitaip sakant, sudaro teisingą religiją. (Perskaityk Izaijo 65:13, 14.)

8. Kaip žodžiai iš Mato 5:3 padeda suprasti, kas žmogui teikia tikrą laimę?

8 Kaip turėtume žiūrėti į tvirtinimą, kad žmogus gali būti laimingas ir netarnaudamas Dievui? Darkart pagalvokime, kas žmogui teikia laimę. Kai kurie randa vidinį pasitenkinimą siekdami karjeros, užsiimdami sportu ar kokia mėgstama veikla. Kiti jaučia prasmę rūpindamiesi šeima ir draugais. Visi šie dalykai išties gali suteikti daug džiaugsmo. Tačiau neblėstančią laimę atrasime, jei sieksime kilnesnių tikslų. Skirtingai nei gyvūnus, Dievas mus sukūrė taip, kad gebėtume jį pažinti, jam tarnauti ir tai darydami jaustumės laimingi. (Perskaityk Mato 5:3.) Tie, kas nori teisingai garbinti Dievą, labai džiaugiasi savo sambūriais, kuriuose gali vienas kitą pastiprinti (Ps 133:1). Jie laimingi dar ir dėl to, kad priklauso prie vieningos pasaulinės brolijos, gyvena visavertį gyvenimą, turi nuostabią ateities viltį.

DOROVĖS NORMOS

9. a) Kaip šiandien žmonės žiūri į lytinius santykius? b) Kodėl nesantuokiniai lytiniai santykiai Dievo Žodyje draudžiami?

9 „Nesantuokinis seksas nėra nieko bloga.“ Kai kas gali mums sakyti: „Jūsų požiūris šituo klausimu labai jau kategoriškas. Gyvenimu juk reikia mėgautis.“ Tačiau toleruoti lytinio amoralumo krikščionims nevalia, nes Dievo Žodis tokiam elgesiui nepritaria. * (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 4:3–8.) Kadangi mus sukūrė, Jehova turi teisę nustatyti dorovės normas. Būdamas santuokos įsteigėjas, jis aiškiai pasakė, kad lytiniai santykiai leistini tik tarp vyro ir moters ir tik tada, jeigu jie susituokę. Šį ir kitus įstatymus Jehova davė mums iš meilės, mūsų pačių labui. Šeimoje, kuri Dievui paklūsta, vyrauja meilė, pagarba, visi jaučiasi saugūs. O tų, kas Jehovos priesakus sąmoningai laužo, laukia griežtas jo nuosprendis (Hbr 13:4).

10. Kas padės krikščioniui išsisaugoti amoralaus elgesio?

10 Dievo Žodis moko mus, ką daryti, kad amoralaus elgesio išsisaugotume. Privalome nuolat kontroliuoti savo akis. Jėzus pasakė: „Kiekvienas, kuris žiūri į moterį jos geisdamas, jau svetimavo su ja savo širdyje. Tad jeigu tavo dešinioji akis veda tave į suklupimą, išlupk ją ir mesk šalin“ (Mt 5:28, 29). Taigi krikščionis turi bodėtis pornografijos, taip pat amoralaus turinio dainų. Apaštalas Paulius bendratikiams rašė: „Numarinkite savo kūno narius – kas žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, geidulingumą“ (Kol 3:5). Be to, labai svarbu žiūrėti, apie ką mąstome ir kalbame (Ef 5:3–5).

DARBAS

11. Kodėl gali pirštis mintis, kad verta siekti karjeros?

11 „Laimingas būsi turėdamas gerą, pelningą darbą.“ Daugelis įsitikinę, kad savo laiką ir jėgas verta atiduoti karjerai: siekti darbo, kuris užtikrintų aukštą padėtį, prestižą, materialinę gerovę. Nemažai kam toks  tikslas tampa pats svarbiausias gyvenime. Net ir krikščionys gali imti manyti, kad karjera iš tiesų yra kelias į laimę.

12. Ar geras darbas gali suteikti tikrą laimę? Prašom argumentuoti.

12 Bet ar pelningas darbas ir aukšta padėtis tikrai gali suteikti laimę? Ne. Atminkime, kad troškimui kitus valdyti ir būti aukštinamam kadaise pasidavė Šėtonas, bet dėl to jis juk netapo laimingas. Priešingai, dabar jis nepatenkintas ir piktas (Mt 4:8, 9; Apr 12:12). Džiaugsmas, kurį gali suteikti darbas, tėra laikinas ir nepalyginti menkesnis už tą, kurį patiriame padėdami kitiems semtis išminties iš Dievo Žodžio ir atrasti kelią į amžiną gyvenimą. Svarbu turėti omenyje ir tai, kad šio pasaulio dvasia kursto pavydą ir skatina žmones tarpusavyje negailestingai varžytis. Bet, kaip sakoma Biblijoje, tokie dalykai – tik „vėjų vaikymasis“ (Mok 4:4). Visą save atidavęs karjerai, dažnas vis tiek jaučia didžiulę tuštumą.

13. a) Koks turėtų būti mūsų požiūris į darbą? b) Kas Pauliui, pasak jo žodžių iš Laiško tesalonikiečiams, teikė tikrą džiaugsmą?

13 Aišku, užsidirbti pragyvenimui reikia. Ir tikrai nėra nieko bloga rinktis darbą, kuris patinka. Tačiau darbas neturi tapti mūsų gyvenimo ašimi. Jėzus sakė: „Niekas negali vergauti dviem šeimininkams: arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą niekins. Negalite vergauti Dievui ir turtams“ (Mt 6:24). Kai susitelkiame į tarnybą Jehovai ir mokome kitus jo Žodžio tiesų, jaučiame neprilygstamą džiaugsmą. Tai byloja apaštalo Pauliaus patirtis. Jaunystėje jis siekė tapti žymiu judaizmo veikėju, ateitis rodėsi išties daug žadanti. Bet tikrą laimę jis atrado tik kai ėmė liudyti apie Jėzų ir pamatė, kaip Dievo mokymas keičia žmonių gyvenimą į gera. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 2:13, 19, 20.) Joks kitas darbas nebus toks prasmingas ir nesuteiks tiek laimės kaip tarnyba Jehovai.

Tikrą džiaugsmą patirsime padėdami kitiems semtis išminties iš Dievo Žodžio. (Žiūrėk 12 ir 13 pastraipas.)

ŽMONIJOS PROBLEMOS

14. Kodėl idėja, kad žmonės patys gali išspręsti pasaulio problemas, daugeliui tokia patraukli?

14 „Žmonės patys gali išspręsti pasaulio problemas.“ Kodėl ši idėja daugeliui tokia patraukli? Jeigu ji teisinga, tuomet reikštų, kad Dievo vadovavimo mums nereikia ir galime daryti, ką panorėję. Mintis, kad žmonės  patys išspręs pasaulio problemas, netgi gali skambėti įtikinamai, mat, kai kurių nuomone, statistika liudija, jog tokių blogybių, kaip karas, nusikalstamumas, ligos ir skurdas, mastai mažėja. Štai viename pranešime teigiama: „Žmonija eina geryn dėl to, kad žmonės pasiryžo pakeisti pasaulį į gera.“ Ar tokie žodžiai iš tikrųjų reiškia, kad žmonės pagaliau susiėmė ir taip ilgai juos kamavusias problemas tuojau išspręs? Prieš atsakydami, į tas problemas pažiūrėkime iš arčiau.

15. Kokie faktai rodo, kad žmonijos problemos labai rimtos?

15 Karai. Paskaičiuota, kad Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai nusinešė apie 60 milijonų ar daugiau gyvybių. Tai, kas dedasi nuo Antrojo pabaigos iki dabar, liudija, kad gyventi be karo žmonija taip ir neišmoko. 2015 metais pasaulyje dėl karo ir persekiojimų namus palikusių žmonių skaičius siekė 65 milijonus. Vien per 2015-uosius pabėgėliais tapo 12,4 milijono žmonių. Nusikalstamumas. Reikia pripažinti, kad kai kuriuose kraštuose tam tikrų nusikaltimų sumažėjo. Tačiau tokios blogybės, kaip kibernetiniai nusikaltimai, smurtas šeimoje ir terorizmas, plinta grėsmingu tempu. Daugelio manymu, pasaulyje vis labiau įsigali korupcija. Įveikti nusikalstamumo žmonėms niekaip nepavyksta. Ligos. Per laiką kai kurias ligas išmokta pažaboti. Bet viename 2013 metais paskelbtame pranešime teigiama, kad kasmet net 9 milijonai jaunesnių nei 60 metų amžiaus žmonių miršta nuo širdies ir kvėpavimo takų ligų, insulto, vėžio ir diabeto. Skurdas. Pasaulio banko duomenimis, vien tik Afrikoje skaičius žmonių, kenčiančių ypač didelį skurdą, išaugo nuo 280 milijonų 1990-aisiais iki 330 milijonų 2012-aisiais.

16. a) Kodėl tik Dievo Karalystė gali išspręsti žmonijos problemas? b) Kas apie ateitį išpranašauta Izaijo knygoje ir Psalmyne?

16 Visa tai mūsų nestebina. Juk pasaulio ekonomika ir politika yra savanaudiškų žmonių rankose. Jie tikrai negali užkirsti kelio karams, nusikalstamumui, ligoms ir skurdui. Tai padarys tik Dievo Karalystė. Ko Jehova imsis? Karalystė pašalins visas giliai visuomenėje įsišaknijusias ydas, dėl kurių kyla karai, pavyzdžiui, savanaudiškumą, nesąžiningumą, nacionalizmą. Taip pat ateis galas klaidingoms religijoms ir netgi pačiam Šėtonui (Ps 46:9, 10 [46:8, 9, Brb]). Valdant Dievo Karalystei nebeliks nusikalstamumo. Jau šiandien dangiškoji valdžia milijonus moko mylėti artimą ir ugdytis tarpusavio pasitikėjimą. Jokiai žmonių valdžiai to nepavyktų (Iz 11:9). Netrukus Jehova pašalins visas ligas, žmonių sveikata bus tobula (Iz 35:5, 6). Dievas pasirūpins, kad nebeliktų skurdo, ir apdovanos savo garbintojus neprilygstama dvasine gerove, daug vertingesne už materialinius turtus (Ps 72:12, 13).

„KAIP TURITE KIEKVIENAM ATSAKYTI“

17. Kas padės atmesti pasaulio peršamas idėjas?

17 Jeigu tau sunku išmesti iš galvos kokią nors pasaulio idėją, prieštaraujančią tavo įsitikinimams, patyrinėk, kas tuo klausimu sakoma Dievo Žodyje, ir pakalbėk apie tai su brandžiu krikščioniu. Stenkis suprasti, kodėl ta idėja daugeliui tokia patraukli, kodėl ji vis dėlto klaidinga ir ką galėtum daryti, kad nesileistum jos paveikiamas. Nuo žalingos pasaulio mąstysenos apsisaugosime, jei laikysimės Kolosų krikščionims skirto apaštalo Pauliaus raginimo: „Išmintingai elkitės su pašaliečiais [...]. Jūsų kalba visada tebūna maloni, druska pasūdyta, kad žinotumėte, kaip turite kiekvienam atsakyti“ (Kol 4:5, 6).

^ pstr. 9 Nemažai žmonių, kai kuriuose Biblijos vertimuose perskaitę Jono 7:53–8:11, priėjo neteisingą išvadą, esą pasmerkti kito amoralų elgesį gali tik žmogus be nuodėmės. Jie tikriausiai nežino, kad minėtų eilučių nėra šventosios dvasios įkvėptame Biblijos originalo tekste, jos buvo pridėtos vėliau. Įstatyme, Jehovos duotame izraelitams, aiškiai parašyta: „Jei vyras pagautas gulintis su kito žmona, jiedu abu – vyras ir moteris, su kuria jis sugulė – turi mirti“ (Įst 22:22).