Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2017 m. kovas

Asa, Juozapatas, Ezekijas, Jošijas

Tarnauk Jehovai visa širdimi

Tarnauk Jehovai visa širdimi

„Ak, Viešpatie, atsimink, meldžiu, kaip aš ištikimai ir visa širdim vaikščiojau tavo akivaizdoje“ (2 KAR 20:3, Jr).

GIESMĖS: 36, 54

1–3. Ką reiškia tarnauti Jehovai visa širdimi? Prašom pateikti pavyzdį.

VISI esame netobuli, todėl dažnai klystame. Bet jeigu dėl savo klaidų gailimės ir tikėdami Jėzaus išperkamosios aukos galia nuolankiai artinamės prie Jehovos, jis yra pasiruošęs mums atleisti. Pasak Biblijos, Dievas „elgiasi su mumis ne pagal mūsų nuodėmių dydį“ (Ps 103:10). Už tai jam esame labai dėkingi. Tačiau kad mūsų kasdienė tarnyba būtų Dievui priimtina, turime atminti žodžius, kuriuos kadaise karalius Dovydas ištarė savo sūnui Saliamonui: „Tarnauk jam [Jehovai] visa širdimi“ (1 Met 28:9). Ar netobulam žmogui tikrai įmanoma tarnauti Dievui visa, nepasidalijusia širdimi?

2 Kad atsakytume į šį klausimą, prisiminkime Judo karalius Asą ir Amaciją. Abu darė, kas dora Jehovos akyse, bet apie Asą pasakyta, kad jo širdis „liko visiškai atsidavusi“ Dievui (2 Met 15:16, 17, Jr; 25:1, 2; Pat 17:3). Ir vienas, ir kitas buvo netobulas, darė klaidų. Bet Asa per visas savo dienas, galima sakyti, nenukrypo nuo Jehovos kelio. Su  Amaciju buvo kiek kitaip – jo atsidavimas Dievui išblėso. Sykį, nugalėjęs Jehovos priešus, jis parsinešė jų dievus ir ėmė juos garbinti (2 Met 25:11–16).

3 Žmogus, atsidavęs Jehovai visa širdimi, nori šlovinti jį amžinai. Biblijoje žodis „širdis“ dažnai reiškia visą žmogaus esybę. Tai ir mūsų troškimai, mintys, būdas, nuostata, gebėjimai, motyvai, siekiai. Iš to suprantame, kad asmuo, tarnaujantis Jehovai visa širdimi, negali veidmainiauti. Dievatarnystė jam nėra tik pareiga ar formalumas. O kaip yra su mumis? Mes, nors ir esame netobuli, galime būti atsidavę Dievui visa širdimi, jei tik tarnaujame jam ne iš įpročio, o vedami nuoširdaus troškimo (2 Met 19:9).

4. Ką šiame straipsnyje aptarsime?

4 Kad dar geriau suprastume, ką reiškia tarnauti Dievui visa širdimi, šiek tiek plačiau pakalbėkime apie Asą ir dar tris kitus Judo karalius, palikusius gerą pavyzdį: Juozapatą, Ezekiją ir Jošiją. Aišku, nė vienas iš jų neišvengė klaidų, tačiau, Dievo požiūriu, jie tarnavo jam visa širdimi ir pelnė jo palankumą. Kodėl Jehova apie juos taip atsiliepė? Ir kaip mes galime sekti jų pavyzdžiu?

„ASOS ŠIRDIS LIKO VISIŠKAI ATSIDAVUSI VIEŠPAČIUI“

5. Ko ėmėsi Asa, tapęs karaliumi?

5 Asa buvo trečiasis Judo karalius po šiaurinės dešimties giminių karalystės atsiskyrimo. Jis apvalė kraštą nuo stabmeldystės, išvarė iš savo žemių vyrus, šventykloje teikiančius seksualines paslaugas. Asa net pašalino savo senelę Maaką „iš motinos karalienės vietos, nes ji buvo padariusi pasibjaurėtiną atvaizdą“ (1 Kar 15:11–13). Karalius taip pat ragino tautą „ieškoti Viešpaties [...] ir laikytis Įstatymo bei įsakymo“ (2 Met 14:3 [14:4, Brb]). Asa darė, ką galėjo, kad įtvirtintų teisingąjį tikėjimą.

6. Ką darė Asa, kai prieš jį atžygiavo kušitai?

6 Jehova kraštą laimino ir pirmus dešimt Asos karaliavimo metų žmonės turėjo ramybę. Bet tada prieš Judą atžygiavo kušitas Zerachas su milijono vyrų kariuomene ir trim šimtais kovos vežimų (2 Met 13:23; 14:5, 8, 9 [14:1, 6, 9, 10, Brb]). Ką darė Asa tokioje nepavydėtinoje situacijoje? Jis visiškai pasitikėjo Jehova ir maldavo jį pagalbos. (Perskaityk 2 Metraščių 14:10 [14:11, Brb].) Atsakydamas į Asos maldą, Jehova suteikė jam įspūdingą pergalę – kušitų armija buvo sutriuškinta (2 Met 14:11, 12 [14:12, 13, Brb]). Netgi tada, kai karaliai nebūdavo Jehovai atsidavę, jis kartais suteikdavo jiems pergalę dėl savo vardo šlovės (1 Kar 20:13, 26–30). Bet su Asa buvo ne taip. Jo malda buvo išklausyta, nes jis ištikimai laikėsi prie Dievo. Žinome, kad vėliau karalius ne sykį pasielgė neprotingai. Pavyzdžiui, užuot prašęs Jehovos pagalbos, jis kreipėsi į Aramo karalių (1 Kar 15:16–22). Vis dėlto žvelgdamas į Asos gyvenimą Jehova galėjo pasakyti, kad jo „širdis liko visiškai atsidavusi Viešpačiui per visą jo amžių“ (1 Kar 15:14, Jr). Kaip mes galėtume sekti geru karaliaus pavyzdžiu?

7, 8. Kaip gali sekti Asos pavyzdžiu?

7 Kiekvienas galime patyrinėti savo širdį, kad įsitikintume, ar ji visiškai atsidavusi Dievui. Pamąstykime: „Ar esu pasiryžęs paklusti Jehovai net kai sunku? Ar drąsiai stoju už teisingą tikėjimą? Ar prisidedu prie to, kad bendruomenė  visais atžvilgiais liktų tyra?“ Tik pagalvokime, kiek drąsos Asai reikėjo, kad pasipriešintų Maakai, kurią visa tauta laikė „motina karaliene“. Mums gal nereikės stoti prieš jokią nedorą karalienę. Tačiau iš Asos vis tiek galime pasimokyti uolumo. Tarkim, tavo šeimos narys arba artimas draugas sunkiai nusideda, nenori atgailauti ir yra atskiriamas nuo krikščionių bendruomenės. Ar būsi ryžtingas ir su tokiu asmeniu nebendrausi? Ką daryti tave skatins širdis?

8 Kartais galime susidurti su tokiu priešiškumu, kad, atrodo, nepajėgsime atsilaikyti. Mūsų jaunuoliams dėl tikėjimo gal tenka patirti patyčias mokykloje. Kitus išjuokia bendradarbiai, nesuprantantys, kaip galima eikvoti laisvadienius dvasinei veiklai ar nepasinaudoti kiekviena proga už papildomus pinigus padirbėti viršvalandžių. Tokiomis aplinkybėmis imkime pavyzdį iš Asos ir visa širdimi pasitikėkime Jehova. Melskime jį stiprybės ir drąsos toliau daryti, kas teisu. Kaip Jehova sustiprino Asą, taip sustiprins ir tave.

9. Su kokia nuostata turime kalbėti žmonėms apie Jehovą?

9 Asa ne tik pats stengėsi garbinti Jehovą visa širdimi. Troškimą tai daryti jis norėjo įkvėpti ir kitiems. Mes irgi turime padėti žmonėms pažinti Dievą. Jeigu Jehova matys, jog liudyti apie jį mus skatina didelė meilė jam ir nuoširdus noras, kad žmonės atrastų kelią į amžiną gyvenimą, jis tikrai mumis džiaugsis.

JUOZAPATAS IEŠKOJO JEHOVOS

10, 11. Kaip galime sekti Juozapato pavyzdžiu?

10 Asos sūnus Juozapatas sekė savo tėvo pėdomis (2 Met 20:31, 32). Jis irgi ragino tautą nepaliauti ieškoti Jehovos. Karalius po visą kraštą išsiuntinėjo savo atstovus, kad šie mokytų žmones iš „Viešpaties Įstatymo knygos“ (2 Met 17:7–10). Juozapatas netgi keliavo į Efraimo aukštumas, priklausančias šiaurinei Izraelio karalystei, kad ir tenykščius sugrąžintų pas Jehovą (2 Met 19:4). Biblijoje sakoma, kad karalius ieškojo Viešpaties „visa širdimi“ (2 Met 22:9).

11 Šiandieną visi galime prisidėti prie pasaulinio mokymo darbo, kurį prižiūri pats Jehova. Ar stengiesi kiekvieną mėnesį skirti laiko mokyti kitus Dievo Žodžio tiesų? Ar meldi Jehovą, kad padėtų tau rasti žmonių, kurie norėtų studijuoti Bibliją ir galiausiai taptų jo garbintojais? Dievui tikrai nebus sunku tave palaiminti ir išklausyti tavo maldą. Tik pats turi negailėti jėgų. Pamąstyk, ar esi pasiryžęs paaukoti dalį laisvo laiko ir vesti kam nors Biblijos studijas. Kaip Juozapatas keliavo į Efraimo žemę, kad padėtų žmonėms grįžti prie teisingo tikėjimo, taip ir mes galime stengtis pagelbėti neaktyviems bendratikiams. O vyresnieji turėtų aplankyti bendruomenės teritorijoje gyvenančius atskirtuosius, kurie, galimas dalykas, paliko nuodėmingą kelią, ir pasiūlyti jiems pagalbą.

12, 13. a) Ką darė Juozapatas, kai susiklostė nelengva situacija? b) Kodėl, kaip ir Juozapatas, turėtume pripažinti savo silpnumą?

12 Kaip ir jo tėvas Asa, karalius Juozapatas liko atsidavęs Jehovai net kai užpuolė galingi priešai. (Perskaityk 2 Metraščių 20:2–4.) Nors ir apimtas baimės, Juozapatas nepamiršo prašyti Jehovos pagalbos. Maldoje jis nuolankiai pripažino, kad jis ir jo tauta yra „bejėgiai prieš šią pulti ateinančią didžiulę  kariauną“ ir kad jie nežino, ką daryti. Juozapato pasitikėjimas Jehova akivaizdus iš šių žodžių: „Mūsų akys žvelgia į tave“ (2 Met 20:12).

13 Į panašią situaciją kartais galime patekti ir mes. Galbūt nežinome, kaip spręsti kokią problemą, gal net ima kaustyti baimė (2 Kor 4:8, 9). Prisiminkime, kad Juozapatas visiems girdint meldėsi Jehovai ir pripažino savo paties ir tautos silpnumą (2 Met 20:5). Čia yra ko pasimokyti šeimų galvoms. Kai užgriūva bėdos, prašykite Jehovą, kad jūsų šeimai vadovautų ir jus palaikytų. Nesigėdykite dėl to melstis namiškiams girdint. Jie pamatys, kad iš tiesų pasitikite Dievu. Kaip Jehova padėjo Juozapatui, taip padės ir jums.

EZEKIJAS NEPALIOVĖ DARYTI, KAS TEISU

14, 15. Kaip Ezekijas parodė visišką pasitikėjimą Jehova?

14 Ezekijas buvo dar vienas karalius, iš visos širdies tarnavęs Jehovai. Kitaip nei Juozapatas, Ezekijas turėjo priešintis blogai stabmeldžio tėvo įtakai. Jis „išnaikino aukštumų alkus, sutrupino paminklinius akmenis ir nukirto šventąjį stulpą. Vario žaltį, kurį Mozė buvo padirbdinęs, sudaužė į gabalus“, nes žmonės buvo ėmę jį garbinti. Ezekijas buvo visiškai atsidavęs Jehovai ir „laikėsi įsakymų, kuriuos Viešpats buvo davęs per Mozę“ (2 Kar 18:1–6).

15 Netgi tada, kai į Judą įsiveržė asirų armija, tuo laiku galingiausia pasaulyje, ir pagrasino nusiaubti Jeruzalę, Ezekijas visa širdimi pasitikėjo Dievu. Asirijos karalius Sanheribas tyčiojosi iš Jehovos ir savo bauginimais siekė priversti Ezekiją pasiduoti. Ištikimasis karalius meldė Dievą pagalbos ir taip parodė tvirtai tikįs, kad Jehova gali savo tautą išgelbėti. (Perskaityk Izaijo 37:15–20.) Atsakydamas į Ezekijo maldą, Jehova atsiuntė savo angelą ir šis užmušė 185 tūkstančius asirų (Iz 37:36, 37).

16, 17. Kaip galėtum sekti Ezekijo pavyzdžiu?

16 Vėliau Ezekijas sunkiai susirgo ir buvo arti mirties. Tuo nelengvu metu jis meldė Jehovos atsiminti jo ištikimybę ir jam padėti. (Perskaityk 2 Karalių 20:1–3.) Jehova išklausė karaliaus maldą ir jį pagydė. Iš Biblijos suprantame, kad šiomis dienomis negalime tikėtis, jog Dievas stebuklingai mus išgydys ar prailgins mūsų gyvenimą. Vis dėlto kaip ir Ezekijas galime jam sakyti: „Atsimink, Viešpatie, [...] kaip ištikimai ir nuoširdžiai elgiausi tavo akivaizdoje.“ Ar tvirtai tiki, kad Jehova nori ir gali tavimi pasirūpinti, net jeigu sunkiai susirgtum? (Ps 41:4 [41:3, Brb])

17 Apmąstydami Ezekijo pavyzdį, galbūt pastebėsime turį atsisakyti tam tikrų dalykų, kurie gali trukdyti mums puoselėti artimą ryšį su Jehova ar atitraukti dėmesį nuo tarnybos jam. Pasaulyje šiandien aukštinamos, kone dievinamos visokios garsenybės. Daugybė žmonių seka jas socialiniuose tinkluose, ištisas valandas praleidžia apie jas skaitydami, žiūrėdami jų nuotraukas. Aišku, per internetą galime susisiekti su šeima, artimais draugais ir tai išties smagu. Tačiau socialiniai tinklai atimtų begalę laiko, jei imtume domėtis gyvenimu žmonių, kurių nė nepažįstame. Taip pat pagalvokime, kaip beprasmiška būtų didžiuotis, kad kokia nors mūsų nuotrauka, žinutė  ar komentaras socialiniuose tinkluose sulaukė didelio internautų dėmesio, arba supykti, jei kas nors nustoja mus sekti. Verčiau imkime pavyzdį iš apaštalo Pauliaus ir Akvilo su Priscile. Jeigu jie šiandien gyventų tarp mūsų, ar įsivaizduotume juos kas dieną keliančius į internetą nuotraukas ar socialiniuose tinkluose sekančius gyvenimą tų, kas negarbina Jehovos? Biblijoje sakoma, kad Paulius buvo atsidėjęs skelbti žodį. O Akvilas su Priscile negailėjo laiko padėti kitiems aiškiau suprasti Dievo kelią (Apd 18:4, 5, 26). Pagalvokime: „Ar nejučiomis neimu dievinti kokio žmogaus? Ar neeikvoju savo brangaus laiko bereikšmiams dalykams?“ (Perskaityk Efeziečiams 5:15, 16.)

JOŠIJAS LAIKĖSI JEHOVOS ĮSAKYMŲ

18, 19. Ką daryti tave įkvepia Jošijo pavyzdys?

18 Karaliaus Ezekijo provaikaitis Jošijas irgi buvo pasiryžęs visa širdimi laikytis Jehovos įsakymų (2 Met 34:31). Dar paauglystėje jis „pradėjo ieškoti savo tėvo Dovydo Dievo“, o būdamas dvidešimties ėmė rauti iš Judo stabmeldystę. (Perskaityk 2 Metraščių 34:1–3.) Jošijas uoliai vykdė Dievo valią, nepalyginti uoliau nei daugelis Judo karalių. Bet prisiminkime, kaip jis reagavo, kai buvo atrasta Įstatymo knyga, tikriausiai parašyta paties Mozės. Išgirdęs knygos žodžius, Jošijas suvokė turįs dar labiau pasitempti. Jis ragino ir kitus tarnauti Jehovai. Tai davė puikių vaisių: jo valdymo metais visa tauta „nenutolo nuo Viešpaties“ (2 Met 34:27, 33).

19 Kaip rodo Jošijo pavyzdys, stengtis pažinti Jehovą reikia dar pačioje jaunystėje. Į teisingą kelią grįžęs karalius Manasas tikriausiai pasakojo Jošijui, koks Jehova yra gailestingas. Jaunuoliai, stenkitės susidraugauti su vyresnio amžiaus bendruomenės nariais ir giminaičiais, tarnaujančiais Jehovai, paprašykite, kad jie papasakotų, koks geras Jehova jiems buvo. Taip pat prisiminkite, kad Jošijo širdį palietė ir veikti paskatino Dievo Įstatymo knyga. Šventojo Rašto skaitymas ir jus gali paskatinti dar uoliau vykdyti Jehovos valią. Tai suteiks jums daugiau džiaugsmo, suartins su Dievu ir įkvėps noro padėti kitiems jį pažinti. (Perskaityk 2 Metraščių 34:18, 19.) Tyrinėdami Bibliją, be to, pastebėsite, kur dar galėtumėte pasitobulinti, kad būtumėte geresni Dievo tarnai. Kaip ir Jošijas, iš visų jėgų stenkitės keistis į gera.

TARNAUK JEHOVAI VISA ŠIRDIMI

20, 21. a) Kas bendra tarp visų keturių karalių, apie kuriuos kalbėjome? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

20 Ar tau buvo naudinga prisiminti keturis Judo karalius, tarnavusius Jehovai visa širdimi? Jie uoliai vykdė Dievo valią, buvo jam visiškai atsidavę. Jie tvirtai pasitikėjo Jehova net tada, kai prieš juos atžygiavo galingi priešai. Visų svarbiausia, jie tarnavo Jehovai, nes iš visos širdies jį mylėjo.

21 Žinoma, tie keturi karaliai buvo netobuli ir padarė klaidų. Bet Jehova jais džiaugėsi, nes įžvelgė, kas jų širdyje. O ką Jehova mato tyrinėdamas mūsų širdį? Jis irgi džiaugsis, kad nors ir esame netobuli, tarnaujame jam nepasidalijusia širdimi. Kitame straipsnyje daugiau apie tai pakalbėsime ir aptarsime, ko galime pasimokyti iš tų keturių karalių klaidų.