Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2017 m. gegužė

Padėkime svetimšaliams tarnauti Jehovai su džiaugsmu

Padėkime svetimšaliams tarnauti Jehovai su džiaugsmu

„Svetimšalį Viešpats saugo“ (PS 146:9).

GIESMĖS: 17, 109

1, 2. a) Su kokiais sunkumais susiduria kai kurie mūsų bendratikiai? b) Kokių kyla klausimų?

„KAI Burundyje prasidėjo pilietinis karas, visa šeima buvome suvažiavime, – pasakoja brolis vardu Lidžė. – Matėme, kaip vieni žmonės bėga, kiti šaudo. Tėvai ir mes, vienuolika vaikų, gelbėdami savo gyvybę, irgi pasileidome bėgti. Likome tuščiomis rankomis. Keletas šeimos narių galiausiai pasiekė pabėgėlių stovyklą Malavyje už maždaug 1600 kilometrų. Likusieji buvome išblaškyti.“

2 Šiandien visame pasaulyje dėl karo ar persekiojimų savo namus yra palikęs rekordinis skaičius žmonių – 65 milijonai suvirš. * Tarp jų yra ir tūkstančiai Jehovos liudytojų. Daugelis neteko artimųjų ir kone viso savo turto. Su kokiais dar sunkumais jie susiduria? Kaip galime padėti tokiems bėdų prispaustiems broliams ir sesėms tarnauti Jehovai su džiaugsmu? (Ps 100:2, Brb)  Ir kaip galime veiksmingai liudyti pabėgėliams, kurie dar negirdėjo apie Jehovą?

PABĖGĖLIO GYVENIMAS

3. Kodėl Jėzaus šeimą ir vėliau jo sekėjus buvo galima vadinti pabėgėliais?

3 Gimus Jėzui, Jehovos angelas perspėjo Juozapą, kad karalius Erodas ketina mažylį nužudyti. Todėl šeima turėjo bėgti į Egiptą. Čia jie liko iki Erodo mirties (Mt 2:13, 14, 19–21). Po kelių dešimtmečių Jėzaus mokiniai dėl religinio persekiojimo „buvo išblaškyti po Judėjos ir Samarijos sritis“ (Apd 8:1). Jėzus jau anksčiau buvo išpranašavęs, kad daugeliui jo sekėjų teks palikti namus. Jis sakė: „Kai jus persekios viename mieste, bėkite į kitą“ (Mt 10:23). Kad ir kokia būtų priežastis, bėgti iš savo namų ar šalies nėra lengva.

4, 5. Kokie pavojai pabėgėlių tyko a) kelyje ir b) stovykloje?

4 Visokie pavojai pabėgėlių tyko tiek kelionėje, tiek jiems skirtose stovyklose. „Pėdinome ištisas savaites aplenkdami šimtus negyvų kūnų, – pasakoja Gadas, jaunesnis Lidžės brolis. – Tada man buvo dvylika. Kojos taip sutino, jog pasakiau šeimai, kad toliau eitų be manęs. Tėvas nė nemanė palikti manęs sukilėlių kovotojams ir ėmė mane nešti. Pasitikėdami Jehova kasdien meldėme jį, kad padėtų išgyventi tą dieną, ir stengėmės pernelyg nesijaudinti dėl rytojaus. Kartais vienintelis mūsų maistas būdavo pakelėse augantys mangai“ (Fil 4:12, 13).

5 Dauguma Lidžės šeimos narių ne vienus metus praleido Jungtinių Tautų pabėgėlių stovyklose. Bet net ir ten nebuvo saugu. Lidžė, dabar tarnaujantis rajono prižiūrėtoju, sako: „Dauguma žmonių neturėjo darbo. Jie apkalbinėdavo kitus, gerdavo, lošdavo, vagiliaudavo, elgdavosi palaidai.“ Kad atsispirtų blogai įtakai, ten gyvenantiems liudytojams reikėjo būti užimtiems bendruomenės veikla (Hbr 6:11, 12; 10:24, 25). Savo laiką jie stengėsi panaudoti kuo našiau, nemažai netgi ėmėsi pionieriaus tarnybos. Šitaip jiems pavyko likti dvasiškai tvirtiems. Tie broliai ir sesės turėjo omenyje, kad kaip kadaise baigėsi izraelitų klajonės po dykumą, taip baigsis ir jų dienos pabėgėlių stovykloje. Tai padėjo jiems neprarasti optimizmo (2 Kor 4:18).

PABĖGĖLIAMS RODYKIME MEILĘ

6, 7. a) Kaip elgtis su vargstančiais bendratikiais mus skatina „Dievo meilė“? b) Prašom pateikti pavyzdį, kaip krikščionys rūpinasi savo tikėjimo draugais.

6 „Dievo meilė“ skatina mus rodyti meilę bendratikiams, o ypač tada, kai juos užgula bėdos. (Perskaityk 1 Jono 3:17, 18.) Pavyzdžiui, pirmajame amžiuje Judėjoje kilus badui, krikščionys iš kitų kraštų siuntė tenykščiams broliams ir sesėms paramą (Apd 11:28, 29). Apaštalai Paulius ir Petras savo laiškuose ragino svetingai priimti bendratikius, galbūt atvykusius iš kitur (Rom 12:13; 1 Pt 4:9). Tad argi mes neturėtume šiltai sutikti tų brolių ir sesių, kurių gyvybė yra pavojuje ar kurie persekiojami dėl tikėjimo? * (Perskaityk Patarlių 3:27.)

7 Visai neseniai tūkstančiai Jehovos liudytojų rytų Ukrainoje – ištisos šeimos – dėl karo ir persekiojimo turėjo palikti savo namus. Deja, keli mūsiškiai žuvo. Didžioji dalis bėglių prieglobstį rado po bendratikių stogu kitose Ukrainos vietose, daugelis likusių apsistojo pas liudytojus Rusijoje. Tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje broliai ir sesės atsimena Biblijos priesaką nepriklausyti pasauliui, todėl politiniais klausimais lieka neutralūs, taip pat nepaliauja uoliai skelbti gerąją naujieną (Jn 15:19; Apd 8:4).

 PADĖKIME PABĖGĖLIAMS IŠLAIKYTI TIKĖJIMĄ TVIRTĄ

8, 9. a) Su kokiais sunkumais pabėgėliai gali susidurti naujoje šalyje? b) Kodėl padėdami jiems turime būti kantrūs?

8 Kaip jau minėjome, vieni pabėgėliai apsigyvena naujoje vietoje savo šalyje, kitiems tenka išvykti svetur. Pastarieji patenka į visiškai nepažįstamą aplinką. Aišku, valdžia stengiasi tokiems žmonėms parūpinti maisto, drabužių ir pastogę, bet tai nereiškia, kad jie iškart jausis kaip namie. Pavyzdžiui, vietinis maistas jiems gali būti labai neįprastas. Pabėgėliai iš šiltesnių kraštų gal pirmą kartą pajus šaltį ir nežinos, kaip apsirengti. Tie, kas atvyko iš paprastesnės aplinkos, galbūt nemokės naudotis įvairia buitine technika.

9 Kai kur valdžia yra parengusi specialias programas, kad padėtų imigrantams adaptuotis. Vis dėlto neretai iš jų būna tikimasi, jog jau per pirmuosius mėnesius susiras darbą ir galės patys išsilaikyti. Tai gali būti labai nelengva. Įsivaizduok, kad tau vienu metu reikėtų mokytis naujos kalbos, įstatymų, derintis prie naujos kultūros, bendravimo būdo; iš tavęs būtų tikimasi, kad susimokėsi mokesčius, būsi punktualus, auklėsi vaikus taip, kaip juos auklėja vietiniai, ir kad tavo atžalos kuo greičiau pripras prie naujos švietimo sistemos. Jei pažįsti tokių bendratikių, ar galėtum kantriai ir gerbdamas jų orumą jiems padėti? (Fil 2:3, 4)

10. Kaip galime stiprinti pabėgėlių tikėjimą? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

10 Būna ir taip, kad dėl valdžios keliamų reikalavimų iš svetur atvykusiems mūsų broliams ir sesėms yra sunku palaikyti ryšį su bendruomene. Kai kurie imigrantai, nesutikę dirbti valdžios institucijų siūlomo darbo, dėl kurio jiems tektų praleisti sueigas, sulaukė grasinimų, kad nebegaus jokios pagalbos ar net išvis bus deportuoti. Išsigandę ir manydami, kad nėra kitos išeities, kai kurie broliai tokiam spaudimui pasidavė. Todėl labai svarbu pasimatyti su pabėgėliais bendratikiais vos tik jiems atvykus. Jie turi jausti, kad jais rūpinamės. Mūsų atjauta ir praktinė pagalba gali sustiprinti jų tikėjimą (Pat 12:25; 17:17, Brb).

SUTEIKIME PABĖGĖLIAMS PRAKTINĘ PAGALBĄ

11. a) Ko pabėgėliams iš pradžių gali reikėti? b) Kaip jie gali parodyti dėkingumą?

11 Pirmiausia galbūt reikės pasirūpinti, kad bendratikiams netrūktų maisto, drabužių, kitų būtiniausių dalykų. * Daug reiškia net ir smulkmenos, pavyzdžiui, broliui padovanotas kaklaraištis. Jeigu patys pabėgėliai iš kitų nieko nereikalaus ir bus už viską dėkingi, vietiniai bendratikiai daug mieliau jiems padės ir duodami jaus džiaugsmą. Aišku, atvykusieji turėtų kuo greičiau išmokti apsirūpinti patys. Juk jeigu ilgą laiką gyventų iš kitų dosnumo, galimas dalykas, sumenktų jų savigarba, pašlytų santykiai su bendratikiais (2 Tes 3:7–10). Vis dėlto praktinės mūsų pagalbos jiems tikrai reikia.

Kaip galėtume padėti bendratikiams, kuriems teko bėgti iš savo gimtinės? (Žiūrėk 11–13 pastraipas.)

12, 13. a) Kokią praktinę pagalbą pabėgėliams galėtume suteikti? b) Prašom pateikti pavyzdį, kaip bendratikiai pabėgėliams suteikė praktinę pagalbą.

12 Nebūtina turėti daug pinigų, kad pabėgėliams padėtume. Bene labiausiai jiems reikia mūsų laiko ir dėmesio. Mums tikriausiai nebus sudėtinga parodyti, kaip naudotis viešuoju transportu, kur nusipirkti kokybiškų ir nebrangių maisto produktų, kur kreiptis dėl  darbo, būsto ar kitokių reikalų, taip pat kur įsigyti įrankių ar darbui skirtos įrangos, kad atvykėliai patys galėtų kiek nors užsidirbti. Vis dėlto užvis svarbiausia padėti jiems įsilieti į mūsų bendruomenės veiklą. Jei gali, pasisiūlyk nuvežti juos į sueigą. Taip pat paaiškink, kaip jūsų teritorijoje galima sudominti žmones Karalystės žinia, ir pats su atvykėliais išeik į tarnybą.

13 Štai į vieną bendruomenę atvykus keturiems jauniems pabėgėliams, vyresnieji mokė juos vairuoti, rinkti tekstą kompiuteriu, paruošti gyvenimo aprašymą įsidarbinimui, taip pat planuoti savo laiką, kad atsidėtų Jehovos tarnybai (Gal 6:10). Neilgai trukus, visi keturi ėmėsi pionieriaus tarnybos. Vyresniųjų padedami ir patys stengdamiesi pasiekti užsibrėžtus dvasinius tikslus, šie jaunuoliai naujoje bendruomenėje sužydėjo ir išsisaugojo Šėtono pasaulio spąstų.

14. a) Kokiai pagundai pabėgėliai turi atsispirti? b) Prašom pateikti pavyzdį, kaip pabėgėliai parodė turį tvirtą tikėjimą Jehova.

14 Kaip ir visiems krikščionims, pabėgėliams reikia atsispirti pagundai ir kitų spaudimui pastumti ryšį su Jehova į šalį ir siekti materialinių gėrybių. * Anksčiau minėtas Lidžė ir jo broliai bei sesės gerai įsiminė tėvo duotą tikėjimo pamoką, kai šeima bėgo iš namų. Jie pasakoja: „Jis vieną po kito išmetė nereikalingus daiktus, kuriuos nešėmės. Galiausiai tėvas parodė mums tuščią krepšį ir šypsodamasis tarė: ‘Matot? Viso to mums iš tikrųjų nereikėjo!’“ (Perskaityk 1 Timotiejui 6:8.)

RŪPINKIMĖS SVARBIAUSIAIS PABĖGĖLIŲ POREIKIAIS

15, 16. Kaip galime palaikyti pabėgėlius a) dvasiškai ir b) emociškai?

15 Daug labiau nei materialinės pagalbos pabėgėliams reikia mūsų dvasinio ir emocinio palaikymo (Mt 4:4). Vyresnieji galėtų pasirūpinti, kad atvykėliai savo kalba gautų literatūros, ir, jei įmanoma, supažindinti juos su broliais, kurie jų kalba šneka. Nemažai pabėgėlių savo šalyje palaikė labai glaudžius ryšius su giminaičiais, kaimynais, krikščionių bendruomene ir dabar viso to neteko. Todėl turime priimti juos į savo ratą ir padėti jiems pajusti Jehovos meilę ir atjautą. Priešingu atveju jie gali  pernelyg susidraugauti su netikinčiais giminaičiais ar tėvynainiais, kuriuos prislėgė tokia pati pabėgėlio dalia (1 Kor 15:33). Jeigu padėsime jiems bendruomenėje jaustis kaip namie, darbuosimės kartu su Jehova, kuris, Biblijos žodžiais sakant, saugo svetimšalius (Ps 146:9, Brb).

16 Kaip kadaise Juozapas, Marija ir mažasis Jėzus, taip ir nemažai pabėgėlių šiandien galbūt negalės grįžti į savo šalį tol, kol ją kontroliuos engėjiška valdžia. Kiti grįžti gal nė nenorės. Lidžė sako: „Daugeliui tėvų, mačiusių, kaip jų šeimos nariai išprievartaujami ir nužudomi, būtų per sunku parsivežti vaikus ten, kur dėjosi tokios baisybės.“ Kad padėtume taip nukentėjusiems bendratikiams, turime būti „atjautūs, broliškai mylintys, jautrios širdies, nuolankios dvasios“ (1 Pt 3:8). Dėl persekiojimų kai kurie pabėgėliai gali pasidaryti uždari, gėdytis kalbėti apie tai, ką išgyvena, ypač girdint jų vaikams. Pamąstyk: „Jeigu būčiau jų vietoje, kokio bendratikių elgesio tikėčiausi?“ (Mt 7:12)

KAIP PABĖGĖLIAMS LIUDYTI

17. Kodėl galime sakyti, kad evangelizacijos darbas pabėgėliams teikia atgaivą?

17 Daug pabėgėlių šiandien atvyksta iš šalių, kur mūsų evangelizacijos veikla ribojama. Tūkstančiai iš jų naujoje šalyje susitinka su uoliais Jehovos liudytojais ir pirmąkart išgirsta „žodį apie karalystę“ (Mt 13:19, 23). Nemažai prislėgtų žmonių ateina į mūsų sueigas, randa dvasinę atgaivą ir netrunka pripažinti: „Dievas tikrai yra tarp jūsų“ (1 Kor 14:25; Mt 11:28–30).

18, 19. Ką svarbu atminti, kai liudijame pabėgėliams?

18 Liudydami pabėgėliams turime būti sumanūs ir atsargūs (Pat 22:3; Mt 10:16). Atidžiai išklausykime, kas jiems kelia nerimą, tačiau neįsivelkime į politines diskusijas. Svarbu laikytis filialo nurodymų ir paklusti valdžios nustatytai tvarkai. Šitaip nei savęs, nei kitų nestatysime į pavojų. Sužinokime daugiau apie atvykėlių religiją, kultūrą, gerbkime jų įsitikinimus ir papročius. Pavyzdžiui, turėkime omenyje, kad kai kuriose šalyse ypač griežtai žiūrima į moterų aprangą. Todėl liudydami pabėgėliams stenkimės, kad mūsų išvaizda jų netrikdytų.

19 Kaip gailestingasis samarietis iš Jėzaus palyginimo, mes norime padėti kenčiantiems, net jeigu jų įsitikinimai yra kitokie nei mūsų (Lk 10:33–37). Geriausias būdas tai daryti – dalytis su jais gerąja naujiena. Vienas vyresnysis, padėjęs daugeliui pabėgėlių, sako: „Labai svarbu iškart pasisakyti, kad esame Jehovos liudytojai ir kad pagrindinė mūsų misija yra suteikti jiems dvasinę, o ne materialinę pagalbą. Antraip kai kurie gali bendrauti su mumis tik dėl to, kad gautų kokios nors asmeninės naudos.“

PUIKŪS REZULTATAI

20, 21. a) Ką gera laimėsime, jei rodysime pabėgėliams krikščionišką meilę? b) Apie ką pakalbėsime kitame straipsnyje?

20 Jeigu svetimšaliams rodysime krikščionišką meilę, sulauksime gerų rezultatų. Viena mūsų sesė, gyvenanti Eritrėjoje, pasakojo, kad dėl persekiojimo keturi jos vaikai turėjo bėgti iš šalies. Aštuonias dienas jie keliavo per dykumą ir galiausiai išvargę pasiekė Sudaną. Sesė sakė: „Vietiniai broliai priėmė juos kaip savo artimus giminaičius. Jie parūpino maisto, drabužių, pastogę, pinigų transportui. Kas daugiau priimtų į savo namus nepažįstamus žmones vien todėl, kad šie garbina tą patį Dievą? Tik Jehovos liudytojai!“ (Perskaityk Jono 13:35.)

21 O kaip galėtume padėti pabėgėlių ir kitų imigrantų vaikams, kad drauge su tėvais jie džiugiai tarnautų Jehovai? Apie tai pakalbėsime kitame straipsnyje.

^ pstr. 2 Šiame straipsnyje žodžiu „pabėgėliai“ apibūdinami žmonės, kurie dėl karo, persekiojimų ar kokios nelaimės paliko namus ar net gimtinę. Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, šiandien pabėgėliu galima laikyti vieną iš 113 žmonių pasaulyje.

^ pstr. 6 Skaityk straipsnį „Svetingai priimkime kiekvieną“ 2016 m. spalio mėn. Sargybos bokšto numeryje, p. 8–12.

^ pstr. 11 Į bendruomenę atvykus pabėgėliui, vyresnieji turėtų kuo greičiau imtis to, kas nurodyta knygos Organizuotai vykdome Jehovos valią 8-o skyriaus 30-oje pastraipoje. Norėdami susisiekti su kitose šalyse esančiomis bendruomenėmis, vyresnieji korespondenciją turėtų siųsti savo filialui per svetainę jw.org. Tuo metu jie patys gali pabėgėlio paklausti apie jo buvusią bendruomenę, pasiteirauti, kaip jam einasi evangelizacijos darbe. Šitaip vyresnieji sužinos, kokia bendratikio dvasinė būklė.

^ pstr. 14 Skaityk straipsnius „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams“ ir „Tvirtai pasitikėk Jehova, savo padėjėju“ 2014 m. balandžio 15 d. Sargybos bokšto numeryje, p. 17–26.