Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kaip ugdyti vaikų tikėjimą svečioje šalyje: patarimai tėvams ir bendruomenei

Kaip ugdyti vaikų tikėjimą svečioje šalyje: patarimai tėvams ir bendruomenei

„Už ką gi labiau galėčiau dėkoti, kaip už tai, kad girdžiu savo vaikus vaikštant tiesoje!“ (3 JN 4)

GIESMĖS: 134, 133

1, 2. a) Ką išgyvena daugelis emigrantų vaikų? b) Kokius klausimus aptarsime šiame straipsnyje?

„MŪSŲ šeima – emigrantai. Nuo pat mažų dienų tiek namuose, tiek bendruomenėje kalbėjau savo tėvų kalba, – pasakoja Džošua. – Bet kai pradėjau lankyti mokyklą, ėmiau vis dažniau šnekėti vietine kalba. Po kelerių metų pastaroji tapo man pagrindine. Nebesupratau, kas kalbama sueigose, tėvų kultūra man pasidarė svetima.“ Tokių atvejų kaip Džošuos – toli gražu ne vienas.

2 Šiandien daugiau nei 240 milijonų žmonių gyvena ne gimtinėje. Jei ir tu esi emigrantas, kaip galėtum geriausiai padėti savo vaikams pamilti Jehovą ir stoti į tiesos kelią? (3 Jn 4) Ir kaip čia galėtų padėti kiti?

RODYK VAIKAMS GERĄ PAVYZDĮ

3, 4. a) Kaip tėvai gali rodyti gerą pavyzdį savo vaikams? b) Ko tėvai neturėtų tikėtis iš vaikų?

3 Tėvai, jeigu norite, kad jūsų vaikai susidraugautų su Jehova  ir gyventų amžinai, privalote patys rodyti gerą pavyzdį. Matydami, kad pirmiausia ieškote Karalystės, jie mokysis įvairiuose kasdieniuose reikaluose kliautis Jehova (Mt 6:33, 34). Tad pirmenybę skirk dvasinei veiklai, o ne materialiniams siekiams. Gyvenk paprastai, stenkis neįsiskolinti. Tavo lobis tebūna danguje – siek Jehovos pritarimo, o ne žemiškų turtų ar „šlovės iš žmonių“. (Perskaityk Morkaus 10:21, 22; Jn 12:43.)

4 Niekada į savo rūpesčius neįsisuk tiek, kad nebeturėtum laiko vaikui. Kai savo elgesiu jis parodo, kad tarnauti Jehovai jam yra svarbiau nei įgyti kokį nors socialinį statusą, praturtėti pačiam ar sukrauti kokių turtų tau, patikink jį, kad juo didžiuojiesi. Krikščionys neturėtų manyti, jog vaikai privalo užtikrinti jiems patogų gyvenimą. Dera atminti Biblijos žodžius: „Ne vaikai tėvams turi turtą krauti, o tėvai vaikams“ (2 Kor 12:14).

STENKIS ĮVEIKTI KALBOS BARJERĄ

5. Kodėl tėvai turi kalbėti su vaikais apie Jehovą?

5 Kaip ir išpranašauta, žmonės, kalbantys įvairiausiomis kalbomis, šiandien plūsta į Jehovos organizaciją (Zch 8:23). Tačiau kalba gali sudaryti ir nepatogumų. Štai jeigu vaikas gerai nesupranta tavo kalbos, gali būti nelengva mokyti jį apie Dievą. Bet atmink: kad ir kiek Biblijos studijų vestum, studijos su vaiku tau visada bus pačios svarbiausios. Juk tik jeigu jis pažins Jehovą, galės gyventi amžinai (Jn 17:3). Kad tavo atžala įsisąmonintų Dievo mokymus, turi kalbėti jam kiekviena tinkama proga. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 6:6, 7.)

6. Kodėl vaikui bus naudinga mokėti tavo kalbą? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

6 Tavo vaikas, svečioje šalyje pradėjęs lankyti mokyklą, tikėtina, netruks išmokti vietinę kalbą. Juk tarp ta kalba šnekančių jis praleis nemažai laiko. Panašiai bus ir su tavo kalba: vaikas galės ją išmokti tik jeigu daug laiko praleis su tavimi, jeigu tarpusavyje dažnai šnekučiuositės. Mokėti tavo kalbą vaikui bus labai naudinga. Jis, pavyzdžiui, galės tau iš širdies išsipasakoti, o tu be problemų jį suprasi. Be to, dvikalbystė lavina vaiko protą ir bendravimo įgūdžius. Mokėdamas kelias kalbas jis net galės daugiau nuveikti Jehovos tarnyboje. Karolina, kurios tėvai yra emigrantai, sako: „Tarnauti kitakalbių bendruomenėje labai smagu. Džiaugiuosi galėdama padėti ten, kur didesnis poreikis.“

7. Ką gali daryti, jei tavo vaikui lengviau kalbėti kita kalba?

7 Gali būti, kad išmokęs vietinę kalbą ir pripratęs prie vietinės kultūros vaikas nebenorės ar net nebemokės šnekėti tėvų kalba. Jeigu taip yra ir su tavo vaiku, gal galėtum nors šiek tiek pramokti vietinės kalbos? Diegti vaikui krikščioniškas vertybes bus daug lengviau, jei suprasi, apie ką jis kalba, ką žiūri, skaito ir klauso laisvalaikiu, ko mokosi mokykloje, taip pat jei galėsi asmeniškai pabendrauti su jo mokytojais. Aišku, naujai kalbai išmokti reikia laiko, pastangų ir nuolankumo. Bet pamąstyk: jei tavo vaikas apkurstų, negi nesistengtum išmokti gestų kalbos, kad galėtum su juo bendrauti? Tad jeigu tavo atžalai yra lengviau šnekėti šalies, kurioje gyvenate, kalba, negi nebandysi jos pramokti ir tu? Šitaip parodysi jam dėmesį ir meilę. *

8. Kaip gali ugdyti savo vaiką, net jeigu gerai nemoki pagrindinės jo kalbos?

 8 Žinoma, ne visiems emigrantams pavyks išmokti kitos šalies kalbą taip gerai, kaip jų vaikams. Kalbos barjeras gali labai apsunkinti tėvų užduotį įdiegti savo vaikams aiškų šventųjų raštų pažinimą (2 Tim 3:15). Jeigu taip yra ir tavo šeimoje, tu vis tiek gali padėti savo vaikui pažinti ir pamilti Jehovą. „Mūsų vieniša mama nelabai suprato kalbą, kuria lengviausia buvo kalbėti man ir mano sesėms, o mes sunkiai kalbėjome jos kalba, – sako vyresnysis vardu Šenas. – Tačiau matydami, kaip ji studijuoja, meldžiasi ir stengiasi kas savaitę rengti šeimos ugdymo vakarą, supratome, kad pažinti Jehovą yra labai svarbu.“

9. Kaip tėvai gali vaikams padėti, jeigu šiems reikia studijuoti dviem kalbomis?

9 Kai kuriais atvejais bus taip, kad vaikui reikės mokytis apie Jehovą dviem kalbomis – vietine ir tėvų kalba. Tėvai tada pasirūpins, kad abiem kalbomis būtų prieinami spausdinti leidiniai, garso įrašai, filmai ir vaizdo siužetai. Taigi krikščionys, auginantys vaikus kitoje šalyje, turės skirti daugiau laiko ir rodyti daugiau iniciatyvos, kad padėtų atžaloms užmegzti artimą ryšį su Jehova.

PRIE KURIOS KALBOS BENDRUOMENĖS PRIKLAUSYTI?

10. a) Kas turėtų nuspręsti, prie kurios kalbos bendruomenės priklausyti? b) Ką reikėtų padaryti prieš nusprendžiant?

10 Jeigu vietovėje, kur atvykėliai apsigyveno, nėra jų kalba šnekančių bendratikių, galimas dalykas, teks lankyti sueigas vietine kalba (Ps 146:9). Bet jeigu netoliese yra rengiamos sueigos jų gimtąja kalba, šeimos galvai reikės nuspręsti, prie kokios bendruomenės geriausia priklausyti. Prieš nuspręsdamas jis, aišku, nuodugniai viską apsvarstys, melsis ir pasitars su žmona bei vaikais (1 Kor 11:3). Ką konkrečiai jam derėtų apsvarstyti? Ir kokiais principais jis galėtų vadovautis? Pažiūrėkime.

11, 12. a) Ką nulemia tai, kokia kalba rengiamas sueigas vaikas lanko? b) Kodėl vaikas gali nenorėti mokytis tėvų kalbos?

11 Tėvai turėtų realistiškai įvertinti savo vaikų poreikius. Kad gerai suvoktų Biblijos mokymus, vaikui reikia daug daugiau nei tik kelias valandas per savaitę pasėdėti sueigose. Vis dėlto pamąstyk apie štai ką: jau vien būdamas sueigose, rengiamose jam gerai suprantama kalba, vaikas gali daug pasisemti, gal net daugiau, nei tėvai įsivaizduoja. O jeigu kalbos jis nelabai supranta, iš sueigų bus maža naudos. (Perskaityk 1 Korintiečiams 14:9, 11.) Vaiko gimtoji kalba nebūtinai pasidarys jo pagrindine – širdies kalba. Gali būti, kad vaikas išmoks tėvų kalba per sueigą pakomentuoti, atlikti demonstraciją ar pasakyti kokią kalbą, bet jo žodžiai neis iš širdies.

12 Svarbu atminti, kad vaiko asmenybę formuoja ne vien kalba. Tai byloja straipsnio pradžioje minėto Džošuos pavyzdys. Jo sesė Estera sako: „Mažiems vaikams tokie dalykai kaip tėvų kalba, kultūra ir religija yra neatsiejami vienas nuo kito.“ Jeigu vaikui svetima tėvų kultūra, gali būti, kad jis nenorės mokytis ir tėvų kalbos, gal netgi priešinsis jų tikėjimui. Ką tokiu atveju daryti emigrantams tėvams?

13, 14. a) Kodėl viena emigrantų šeima perėjo į vietinės kalbos bendruomenę? b) Kaip tėvams pavyko likti dvasiškai stipriems?

13 Krikščionims tėvams vaikų dvasinė gerovė yra svarbesnė nei jų pačių interesai (1 Kor 10:24). Džošuos ir Esteros tėtis  Samuelis sako: „Mudu su žmona stebėjome, kuria kalba dėstomos Biblijos tiesos paliečia jų širdį, ir meldėme Dievą išminties. Jehovos atsakymas nebuvo toks, kokio mes, tėvai, norėjome. Vis dėlto pamatę, kad iš sueigų mūsų kalba jiems maža naudos, nutarėme persikelti į vietinės kalbos bendruomenę. Drauge lankėme sueigas ir ėjome į tarnybą. Taip pat kvietėme vietinius bendratikius į svečius ir išvykas. Visa tai padėjo vaikams pažinti brolius ir Jehovą. Vaikai jį ėmė laikyti ne vien Dievu, bet ir savo Tėvu bei Draugu. Manome, kad tai buvo daug svarbiau nei išmokti sklandžiai kalbėti mūsų kalba.“

14 Samuelis dar priduria: „Kad su žmona liktume dvasiškai stiprūs, taip pat lankėme sueigas savo kalba. Buvome labai užimti, jautėmės pavargę. Bet dėkojame Jehovai, kad palaimino mūsų pastangas ir pasiaukojamą dvasią. Visi trys mūsų vaikai uoliai darbuojasi dėl Jehovos ir yra visalaikiai tarnai.“

JAUNUOLI, APIE KĄ VERTA PAMĄSTYTI TAU?

15. Kodėl viena sesė nusprendė pereiti į vietinės kalbos bendruomenę?

15 Kai emigrantų vaikai suauga, jie galbūt matys, kad dėl Jehovos daugiau nuveiks perėję į vietinės kalbos bendruomenę. Tokiu atveju tėvai neturėtų įsižeisti ar manyti, kad vaikai juos atstūmė. Mūsų sesė Kristina pasakoja: „Turėjau savo tėvų kalbos pagrindus, bet suprasti tai, kas kalbama sueigose, man buvo per sunku. Būdama dvylikos, apsilankiau kongrese, surengtame mano mokyklos kalba. Pirmą kartą supratau, kad tai, ką girdžiu, yra tiesa. Persilaužimas taip pat įvyko, kai pradėjau mokyklos kalba melstis. Galėjau tiesiog išpasakoti Jehovai, kas mano širdyje“ (Apd 2:11, 41). Sulaukusi pilnametystės Kristina pasikalbėjo su tėvais ir nusprendė pereiti į vietinės kalbos bendruomenę. Ji prisimena: „Mokydamasi apie Jehovą savo mokyklos kalba pajaučiau norą ko nors imtis.“ Neilgai trukus Kristina pradėjo tarnauti reguliariąja pioniere ir labai tuo džiaugiasi.

16. Kodėl viena sesė dabar džiaugiasi, kad liko savo tėvų kalbos bendruomenėje?

16 Jaunuoli, gal ir tu manai, kad būtų geriau priklausyti prie vietinės kalbos bendruomenės? Jei taip, pamąstyk, kodėl šitaip manai. Ar tavo tikslas – dar labiau suartėti su Jehova? (Jok 4:8) O gal nori, kad tėvai mažiau tave kontroliuotų ar kad nereikėtų tiek stengtis? „Kai mes, vaikai, įžengėme į paauglystę, norėjome pereiti į vietinės kalbos bendruomenę“, – sako Nadia, dabar tarnaujanti Betelyje. Bet jos tėvai matė, kad toks sprendimas nebūtų pats geriausias vaikų dvasingumui. Nadia tęsia: „Dabar esame tėvams dėkingi, kad stengėsi išmokyti mus savo kalbos ir norėjo, kad priklausytume prie ta kalba šnekančios bendruomenės. Tai praturtino mūsų gyvenimą ir suteikė papildomų progų padėti kitiems pažinti Jehovą.“

KAIP GALI PADĖTI KITI

17. a) Ką Jehova įgaliojo auginti vaikus? b) Ką tėvai galėtų daryti, jeigu jiems sunku mokyti savo vaikus tiesos?

17 Atsakingą užduotį auginti vaikus ir padėti jiems tapti tikrais krikščionimis Jehova patikėjo tėvams, ne seneliams ar dar kam nors. (Perskaityk Patarlių 1:8; 31:10, 27, 28.) Vis dėlto tėvams, nemokantiems kalbos, kuria jų vaikai kalba mokykloje, gali būti sunku pasiekti savo atžalų širdį. Tada jie gali prašyti kitų pagalbos. Tai tikrai nereiškia, jog tėvai  išsisukinėja nuo atsakomybės. Priešingai, jie nori auklėti ir protinti savo vaikus „taip, kaip moko Jehova“, todėl daro viską, kad ši užduotis būtų įvykdyta (Ef 6:4). Pavyzdžiui, tėvai gali paprašyti vyresniųjų, kad duotų kokių nors idėjų šeimos ugdymo valandėlėms ar kad padėtų rasti vaikams gerų draugų.

Būti su bendruomenės nariais naudinga ir tėvams, ir vaikams. (Žiūrėk 18 ir 19 pastraipas.)

18, 19. a) Kaip jaunuoliams gali padėti dvasingi bendratikiai? b) Ką privalo daryti tėvai, nors ir prašo kitų bendratikių pagalbos?

18 Kartais tėvai galėtų pasikviesti į savo šeimos ugdymo vakarą kokią nors kitą šeimą. Nemažai jaunuolių ima daryti sparčią pažangą, kai susidraugauja su dvasingais krikščionimis: eina su jais į tarnybą, kartu pramogauja (Pat 27:17). „Gerai prisimenu brolius, kurie priėmė mane po savo sparnu, – sako anksčiau minėtas Šenas. – Daug išmokau, kai jie padėdavo man pasiruošti teokratinės mokyklos užduotims. Taip pat labai patiko drauge su jais leisti laisvalaikį.“

19 Žinoma, broliai ir sesės, kurie tėvų pageidavimu prisideda prie vaikų ugdymo, turėtų visuomet skatinti jaunuolius gerbti savo augintojus. Tie bendratikiai apie tėvus kalbės teigiamai, nesudarys įspūdžio, kad atsakomybę auklėti vaikus dabar perima jie. Be to, jie turi saugotis tokio elgesio, kuris bendruomenės nariams ar kitiems galėtų atrodyti nedorovingas (1 Pt 2:12). Tėvams būtina atminti, kad nevalia tiesiog atiduoti vaikus į bendratikių rankas ir tikėtis, jog šie pasirūpins jų atžalų dvasingumu. Nors ir prašo kitų pagalbos, tėvai privalo nuolat stebėti, ką ir su kuo jų vaikai veikia, ir nepaliauti patys savo atžalas mokyti.

20. Ką tėvai gali daryti, kad padėtų vaikams tapti gerais Jehovos tarnais?

20 Tėvai, melskite Jehovą pagalbos ir stenkitės kuo geriau atlikti jums patikėtą užduotį – auklėti vaikus. (Perskaityk 2 Metraščių 15:7.) Vaiko draugystė su Jehova jums tebūna svarbesnė už jūsų pačių interesus. Darykite, ką galite, kad įrašytumėte Biblijos mokymus į vaiko širdį. Nenustokite tikėti, kad jūsų vaikas galiausiai nuspręs tarnauti Jehovai. Matydami, kad jis laikosi Dievo Žodžio ir seka geru jūsų pavyzdžiu, jausitės kaip apaštalas Jonas, savo dvasiniams vaikams rašęs: „Už ką gi labiau galėčiau dėkoti, kaip už tai, kad girdžiu savo vaikus vaikštant tiesoje!“ (3 Jn 4)

^ pstr. 7 Skaityk straipsnį „Tu gali išmokti svetimą kalbą!“ 2007 m. kovo mėnesio Atsibuskite! numeryje, p. 10–12.