Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2016 m. sausis

Būti Dievo bendradarbiais – tikras džiaugsmas

Būti Dievo bendradarbiais – tikras džiaugsmas

„Su juo bendradarbiaudami jus taip pat prašome: neimkite Dievo malonės tuščiai“ (2 KOR 6:1).

GIESMĖS: 75, 74

1. Nors Jehovos galia beribė, kokią galimybę jis suteikia savo kūriniams?

JEHOVA yra Aukščiausiasis, visa ko Kūrėjas. Jo išmintis ir galia beribė. Tai suvokė ir Dievo garbintojas Jobas. Jehova uždavė jam daug klausimų apie savo darbus ir kūriniją. Nesugebėdamas į juos atsakyti, vyras galiausiai turėjo pripažinti: „Žinau, kad tu gali visa padaryti; ką tik užsimoji, tą gali įvykdyti“ (Job 42:2). Nors Jehova gali pats įgyvendinti visa, ką sumano, nuo pat kūrinijos pradžios jis mielai kviečia ir kitus prie darbo prisidėti.

2. Kokiam svarbiam darbui Jehova pasitelkė Jėzų?

2 Pirmasis Dievo kūrinys buvo viengimis jo Sūnus. Šiai dvasinei esybei Jehova leido sykiu su juo kurti kitus angelus, o vėliau visatą ir materialiąsias gyvybės formas (Jn 1:1–3, 18). Apie Jėzų apaštalas Paulius rašė: „Per jį sukurta visa, kas danguje ir žemėje, kas regima ir kas neregima – ar sostai, ar viešpatystės, ar vadovybės, ar valdžios. Visa sukurta per jį ir jam“ (Kol 1:15–17). Jehova suteikė Sūnui didelę garbę: ne tik pasitelkė jį kūrybos darbams, bet ir apie  jam suteiktus įgaliojimus paskelbė kitiems protu apdovanotiems kūriniams.

3. Kokių darbų Jehova pavedė Adomui ir kodėl?

3 Jehova norėjo, kad su juo bendradarbiautų ir žmonės. Pavyzdžiui, Adomas gavo užduotį duoti gyvūnams vardus (Pr 2:19, 20). Nesunku įsivaizduoti, kaip įdomu buvo žmogui stebėti visokius padarus, jų elgseną ir nuspręsti, kaip tiktų kiekvieną vadinti. Dievas, sukūręs gyvūnus, pats būtų galėjęs juos pavadinti, vis dėlto iš meilės tą darbą pavedė Adomui. Taip pat davė pirmajam žmogui galimybę paversti visą žemę rojumi (Pr 1:27, 28). Deja, Adomas greit nustojo bendradarbiauti su Dievu ir tokio sprendimo pasekmės buvo tragiškos jam pačiam bei jo palikuonims (Pr 3:17–19, 23).

4. Kaip kiti žmonės prisidėjo prie Jehovos tikslų įgyvendinimo?

4 Vėliau Jehova pakvietė ir kitus žmones prisidėti prie savo tikslų įgyvendinimo. Nojus pastatė laivą, kuriame su šeima galėjo būti saugūs per pasaulinį tvaną. Mozė išvedė izraelitus iš Egipto. Jozuė įvedė tautą į Pažadėtąją žemę. Saliamonas Jeruzalėje pastatė Jehovos šventyklą. Marija tapo Jėzaus motina. Visi šie ir dar daugelis kitų žmonių uoliai darbavosi kartu su Dievu, kad įvyktų jo valia.

5. a) Koks darbas mums visiems pavestas? b) Ar Jehova negalėtų to darbo atlikti be mūsų pagalbos? Prašom paaiškinti. (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

5 Šiandien Jehova kviečia mus visomis išgalėmis darbuotis dėl jo Karalystės. Eiti dievatarnystę galime įvairiopai. Tiesa, kai kurios tarnybos sritys gal nėra prieinamos kiekvienam krikščioniui. Vis dėlto kiekvienas gali skelbti gerąją naujieną apie Karalystę. Jehova, žinoma, galėtų šį darbą atlikti be mūsų pagalbos. Jam, pavyzdžiui, būtų visai nesunku pačiam prabilti žmonėms iš dangaus. Jėzus sakė, kad Jehova net galėtų paliepti akmenims kalbėti apie dangaus Karalystės Karalių (Lk 19:37–40). Tačiau Dievas leidžia mums būti jo bendradarbiais (1 Kor 3:9). Apaštalas Paulius rašė: „Su juo bendradarbiaudami jus taip pat prašome: neimkite Dievo malonės tuščiai“ (2 Kor 6:1). Darbuotis drauge su Jehova yra nepelnyta garbė ir didžiulis džiaugsmas. Pakalbėkime kodėl.

DARBUODAMIESI SU DIEVU JAUČIAMĖS LAIMINGI

6. Kaip, pasak Biblijos, Dievo pirmagimis Sūnus jautėsi darbuodamasis su Tėvu?

6 Nuo neatmenamų laikų Jehovos tarnai džiaugėsi galėdami darbuotis kartu su juo. Dievo pirmagimis Sūnus Šventajame Rašte yra pavadintas išmintimi ir į jo lūpas įdėti tokie žodžiai: „Viešpats sukūrė mane savo kelių pradžioje, kaip pirmą savo ankstesnių darbų. [...] Tuomet aš buvau jo talkininkė, kasdienis jo džiaugsmas, visada džiūgaudama jo akivaizdoje“ (Pat 8:22, 30). Darbuodamasis su Tėvu, Jėzus džiaugėsi, kad gali nuveikti daug gera ir kad Jehova juo gėrisi. O kaip mes?

Ar gali būti kas nors malonesnio negu mokyti kitus tiesos? (žiūrėk 7 pastraipą)

7. Kodėl evangelizacijos darbas teikia mums daug džiaugsmo?

7 Iš Jėzaus žodžių, užrašytų Apaštalų darbų 20:35, galime suprasti, kad žmogus jaučiasi laimingas ir duodamas, ir gaudamas. Sužinoję tiesą mes, aišku, džiaugėmės. Bet džiaugsmą pajutome ir tada, kai ėmėme patys dalytis tiesa su kitais. Nešdami žmonėms Biblijos žinią matome, kaip tie, kas dvasiškai  alko, suartėja su Dievu, pradeda perprasti jo Žodžio mokymus ir atranda tikrą laimę. Jie ima keisti savo mąstymą, gyvenseną. Kaip mums tada būna gera! Akivaizdu, kad mūsų atliekamas evangelizacijos darbas labai svarbus. Dėl jo žmonėms atsiveria galimybė susitaikyti su Dievu ir net gyventi amžinai (2 Kor 5:20). Ar yra kitas užsiėmimas, kuris teiktų mums tiek džiaugsmo ir būtų toks prasmingas?

8. Ką kai kurie mūsų bendratikiai sako apie galimybę darbuotis su Jehova?

8 Turime ir kitą priežastį džiaugtis: tarnaudami evengelizuotojais pelnome Jehovos palankumą ir neabejojame, kad mūsų pastangas jis labai vertina. (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:58.) Italijoje gyvenantis Markas sako: „Visas jėgas skiriu ne kam nors, kas tuoj pat pamirštų mano triūsą. Aukojuosi dėl paties Jehovos. Tai žinodamas jaučiu neapsakomą džiaugsmą.“ Panašiai kalba kitas brolis iš Italijos, vardu Frankas: „Per savo Žodį ir kitas priemones, skirtas mūsų dvasingumui stiprinti, Jehova kasdien primena, kad mus myli ir kad visa, ką dėl jo darome, yra labai svarbu, net jeigu mūsų pastangos patiems atrodo bevertės. Todėl darbuodamasis su Jehova esu laimingas ir žinau, kad gyvenimas turi prasmę.“

DARBUODAMIESI SU DIEVU, STIPRINAME RYŠĮ SU JUO IR SU BENDRATIKIAIS

9. Koks ryšys susiejo Jehovą su Jėzumi ir kodėl toks ryšys atsirado?

9 Kai dirbame kartu su tais, kuriuos mylime, dar labiau su jais suartėjame, geriau pažįstame jų asmenybę, įžvelgiame savybes. Sužinome, ne vien tai, kokie jų tikslai, bet ir kaip jie tų tikslų siekia. Štai Jėzus darbavosi su Jehova tikriausiai milijardus metų. Per tą laiką juodu susiejo tvirti, nepertraukiami meilės saitai. Kokie artimi yra jų tarpusavio santykiai, byloja šie Jėzaus žodžiai: „Aš ir Tėvas esame viena“ (Jn 10:30). Jų vienybė buvo nesuardoma, bendradarbiavimas tobulas.

10. Kodėl evangelizacijos darbas mus suartina su Dievu ir su bendratikiais?

10 Jėzus vienoje maldoje prašė Jehovą sergėti jo mokinius. Kodėl? Jis sakė: „Kad jie būtų viena, kaip ir mes“ (Jn 17:11). Jei laikomės Dievo reikalavimų ir dirbame evangelizacijos darbą, aiškiau matome gražias Jehovos savybes. Įsitikiname, kad juo kliautis ir klausyti jo nurodymų tikrai verta. Tada pajuntame paskatą prie Dievo artintis. O jei mes prie jo artinamės, jis irgi artinasi prie mūsų. (Perskaityk Jokūbo 4:8.) Taip pat tampame artimesni su tikėjimo broliais ir sesėmis, nes siekiame tų pačių tikslų, dalijamės tuo pačiu džiaugsmu, susiduriame su tais pačiais sunkumais ir drauge juos pakeliame. Bendras darbas mus suvienija. Oktavija  iš Anglijos sako: „Darbuodamasi su Jehova suartėju su bendratikiais, nes tarpusavio santykių pagrindas yra nebe koks asmenybių panašumas ar bendri pomėgiai, o vienodi tikslai ir gyvenimo kryptis.“ Ar ne šitaip jautiesi ir tu? Argi tavęs netraukia prie tų, kurie visomis jėgomis stengiasi tarnauti Jehovai ir jį džiuginti?

11. Kodėl naujajame pasaulyje dar labiau suartėsime su Jehova ir su broliais?

11 Meilės saitai, siejantys mus su Dievu ir jo garbintojais, jau šiandien yra labai tvirti. Bet jie bus dar tvirtesni naujajame pasaulyje. Tik pagalvok, kiek darbo mūsų ten laukia! Reikės sutikti prikeltuosius ir mokyti juos apie Jehovą. Visą žemę turėsime paversti gražiu sodu, tikru rojumi. Šios užduotys, tiesa, labai rimtos, bet kaip džiugu bus visiems, paklūstantiems Kristaus valdymui, darbuotis petys į petį ir jausti, kaip palaipsniui žengiame į tobulybę! Žmonės džiaugsis vis didėjančia tarpusavio vienybe ir vienybe su Dievu – Tuo, kuris patenkina kiekvienos gyvos būtybės troškimą (Ps 145:16).

BENDRADARBIAUDAMI SU DIEVU ESAME APSAUGOTI

12. Kodėl galime sakyti, kad evangelizacijos darbas mums yra apsauga?

12 Kadangi gyvename Šėtono užvaldytame pasaulyje, turime labai saugoti savo dvasingumą. Dėl savo netobulumo galime greitai perimti bedievių žmonių mąstyseną ir elgseną. Pasaulio dvasia yra lyg upė, kurios srovė neša mus visai ne ten, kur reikia. Kad mūsų nenuplukdytų, turime energingai, dideliais grybšniais irtis priešinga kryptimi. Taigi reikia labai stengtis, kad Šėtono pasaulio dvasia mūsų nepaveiktų. Pasakodami kitiems apie Jehovą ir jo Žodį, mintis sutelkiame į tai, kas iš tiesų svarbu, kas ugdo, o ne į tai, kas griauna mūsų tikėjimą (Fil 4:8). Kai kalbame su žmonėmis apie Dievo pažadus, patys dar tvirčiau įsitikiname jų tikrumu; skatindami kitus laikytis Jehovos priesakų, patys dar labiau juos vertiname. Be to, evangelizacijos darbas padeda nuolat būti apsiginklavusiems visa dvasine ginkluote. (Perskaityk Efeziečiams 6:14–17.)

13. Kaip vienas mūsų bendratikis iš Australijos atsiliepia apie evangelizacijos darbą?

13 Jei uoliai skelbsime gerąją naujieną ir užsiimsime kita teokratine veikla, nebus kada pernelyg nerimastauti dėl visokių savų problemų. Tai irgi yra mums apsauga. Joelis iš Australijos sako: „Evangelizacijos darbas padeda man neišleisti iš akių svarbių dalykų: vis primena, kokie sunkumai slegia pasaulio žmones ir kuo pats galiu džiaugtis taikydamas Biblijos principus. Šis darbas taip pat moko mane būti nuolankų, pasitikėti Jehova ir savo broliais bei sesėmis.“

14. Ką byloja tai, kad nepaliaujame dirbti evangelizacijos darbo, ir kodėl galime taip tvirtinti?

14 Skelbdami gerąją naujieną galime dar tvirčiau įsitikinti, kad su mumis yra Dievo dvasia. Įsivaizduok tokią situaciją: gavai darbą dalyti aplink gyvenantiems žmonėms kokybišką, maistingą duoną. Žinai, kad už tai negausi atlygio, niekas nepadengs tavo išlaidų. Ėmęs duoną siūlyti, netrukus pamatai, kad dauguma jos nė nenori, kai kurie tave net niekina už tokį darbą. Ar ilgai taip tvertum? Tikriausiai greit prarastum ūpą, pristigtum vidinės tvirtybės toliau darbuotis. Bet štai  evangelizacijos tarnybą einame metai iš metų, nors tam turime aukoti savo išteklius ir nukęsti nedėkingų žmonių pajuoką. Argi tai nebyloja, kad mus palaiko Dievo dvasia?

DARBUODAMIESI SU DIEVU PARODOME, KAD MYLIME JĮ IR ARTIMĄ

15. Kaip evangelizacijos darbas susijęs su Jehovos sumanymu žmonijos labui?

15 Evangelizacijos darbas glaudžiai susijęs su tuo, ką Jehova yra sumanęs žmonijos labui. Nuo pat pradžių Dievas norėjo, kad žmonių gyvenimas žemėje tęstųsi amžinai. Adomui nusidėjus, tokio savo sumanymo Jehova neatsisakė (Iz 55:11). Jis suteikė žmonėms galimybę būti išvaduotiems iš nuodėmės ir mirties. Norėdamas prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo, Jėzus atėjo į žemę ir atidavė savo gyvybę už Dievui klusnius žmones. Bet kad žmonės galėtų būti klusnūs Dievui, visų pirma turi žinoti, ko jis reikalauja, kokia jo valia. Todėl Jėzus mokė visus Jehovos įsakų ir savo mokiniams liepė daryti tą patį. Padėdami kitiems susitaikyti su Dievu, mes darbuojamės, kad meilingas jo noras išgelbėti žmoniją būtų įvykdytas.

16. Kodėl galime sakyti, kad tarnaudami evangelizuotojais vykdome du didžiausius Dievo įsakymus?

16 Padėdami kitiems atrasti kelią į amžiną gyvenimą, parodome meilę ir artimui, ir Jehovai. Dievas „trokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų aiškų tiesos pažinimą“ (1 Tim 2:4). Jėzus, paklaustas, kuris iš izraelitams duotų įsakymų yra didžiausias, atsakė: „‘Mylėk Jehovą, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.’ Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis, panašus į jį, yra šis: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’“ (Mt 22:37–39). Jei dirbame evangelizacijos darbą, yra akivaizdu, kad šių įsakymų laikomės. (Perskaityk Apaštalų darbų 10:42.)

17. Kaip tu vertini evangelizacijos darbą?

17 Kiek daug gera mums duoda evangelizacijos darbas! Jis teikia mums džiaugsmo, suartina su Dievu ir bendratikiais, padeda saugoti dvasingumą. Taip pat atveria galimybę parodyti meilę Dievui ir artimui. Milijonų Jehovos garbintojų aplinkybės yra labai skirtingos. Bet kad ir kur jie gyventų, kad ir kokio amžiaus ar sveikatos būtų, daug ar mažai išteklių turėtų, visi jie stengiasi kiekviena proga pasakoti apie savo tikėjimą kitiems. Tu tikriausiai sutiksi su sesės Šantel iš Prancūzijos žodžiais: „Pats galingiausias Asmuo visatoje, visų dalykų Kūrėjas, laimingasis Dievas man sako: „Eik, kalbėk. Kalbėk mano vardu, kalbėk iš širdies. Aš duodu tau savo galios, taip pat savo Žodį, Bibliją, siunčiu tau į pagalbą angelus, savo žemiškuosius garbintojus, nuolat lavinu tave, deramu laiku duodu tikslių nurodymų.“ Kokia neprilygstama garbė yra daryti tai, ko Jehova prašo, ir darbuotis drauge su juo!“