Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2016 m. gruodis

Jehova atlygina tiems, kas jo uoliai ieško

Jehova atlygina tiems, kas jo uoliai ieško

„Kas artinasi prie Dievo, tas turi tikėti, kad jis yra ir kad uoliai jo ieškantiems atsilygina“ (HBR 11:6).

GIESMĖS: 136, 139

1, 2. a) Kaip siejasi meilė ir tikėjimas? b) Kokius klausimus aptarsime?

IŠTIKIMUS savo tarnus Jehova labai laimina, teikia jiems visokiausių gerų dalykų. Šitaip jis parodo mums savo meilę. Biblijoje pasakyta, kad mes mylime Jehovą, nes „jis mus pirmas pamilo“ (1 Jn 4:19). Kuo labiau Dievą mylime, tuo tvirčiau tikime – ne vien, kad jis egzistuoja, bet ir kad atlygina visiems, kuriuos myli. (Perskaityk Hebrajams 11:6.)

2 Tiesiog neįsivaizduojama, kad Jehova ko nors šykštėtų. Jo asmenybė ir visa, ką jis daro, akivaizdžiai liudija, kad kitus apdovanoti jam yra labai malonu. Tiesą sakant, mūsų tikėjimas stovėtų ant netvirto pagrindo, jei nebūtume įsitikinę, kad Dievas atlygina tiems, kurie jo uoliai ieško. Biblijoje juk rašoma: „Tikėjimas yra pagrįstas įsitikinimas tuo, ko viliamasi“ (Hbr 11:1). Tikintis žmogus nė kiek neabejoja, kad Dievas išpildys savo pažadus. Vis dėlto kuo mums naudinga puoselėti viltį, kad atlygio sulauksime? Kaip Jehova laimino savo tarnus praeityje ir kaip laimina dabar? Pažiūrėkime.

 JEHOVA PAŽADA LAIMINTI SAVO TARNUS

3. Kokį Jehovos pažadą randame Malachijo 3:10?

3 Jehova, galima sakyti, yra įsipareigojęs atlyginti savo ištikimiems tarnams. Todėl kviečia mus jo gerumą išbandyti: atiduoti jam, kas geriausia, ir tikėti, kad už tai būsime palaiminti. Jehova sako: „Mane išmėginkite [...]. Aš tikrai atidarysiu jums dangaus langus ir pilte apipilsiu jus visokeriopa palaima“ (Mal 3:10). Priimdami šį Jehovos kvietimą parodome esą jam didžiai dėkingi.

4. Kodėl galime pasitikėti Jėzaus žodžiais iš Mato 6:33?

4 Jėzus savo sekėjus irgi patikino, kad jeigu Karalystės reikalams skirs pirmenybę, Dievas juos rems. (Perskaityk Mato 6:33.) Jėzus galėjo drąsiai taip sakyti, nes buvo įsitikinęs, kad Jehova visada laikosi savo žodžio (Iz 55:11). Mes irgi galime būti tikri: jei mūsų tikėjimas Jehova bus stiprus, jis tesės štai šį savo pažadą: „Aš niekada tavęs nepaliksiu ir niekada tavęs neapleisiu“ (Hbr 13:5). Šie Jehovos žodžiai gražiai papildo anksčiau minėtą Jėzaus pažadą ir skatina neabejoti, kad jeigu pirmiausia ieškosime Karalystės ir Dievo teisumo, būsime jo apdovanoti.

Jėzus patikino savo mokinius, kad už pasiaukojamą dvasią jiems bus atlyginta. (Žiūrėk 5 pastraipą.)

5. Kodėl Jėzaus atsakymas Petrui mus padrąsina?

5 Kartą apaštalas Petras paklausė Jėzaus: „Štai mes viską palikome ir pasekėme tavimi. Kaip tad bus su mumis?“ (Mt 19:27) Dėl tokio klausimo Jėzus neėmė Petrui priekaištauti. Jis  kreipėsi į visus mokinius ir pasakė, kad už savo pasiaukojamą dvasią jie bus apdovanoti. Ištikimybę įrodę apaštalai ir kiti Jėzaus sekėjai ateityje karaliaus su juo danguje. Tačiau dar iki tol žmogaus laukia atlygis. Jėzus pasakė: „Kiekvienas, kuris paliko ar namus, ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar vaikus, ar laukus dėl mano vardo, gaus nepalyginti daugiau ir paveldės amžiną gyvenimą“ (Mt 19:29). Jėzaus mokiniai gauna žymiau daugiau negu tenka paaukoti. Juk krikščionių bendruomenėje iš tiesų randame sau tėvų, motinų, brolių, seserų ir vaikų. Tai nepalyginti brangiau negu visa, ką dėl Karalystės palikome ar ko atsisakėme.

„SIELOS INKARAS“

6. Kodėl Jehova pažada savo garbintojams nuostabų atlygį?

6 Be abejonės, Jehova mus dosniai laimina jau dabar. Bet žinome, kad ateityje ištikimi jo tarnai sulauks dar geresnių dalykų (1 Tim 4:8). Pažadėdamas nuostabų atlygį, Dievas įkvepia mums jėgų pakelti įvairius išbandymus. Jei būsime įsitikinę, kad Jehova „uoliai jo ieškantiems atsilygina“, liksime tvirti tikėjimu (Hbr 11:6).

7. Kokia prasme viltis yra tarsi inkaras?

7 Kalno pamoksle Jėzus pasakė: „Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didis jūsų atlygis danguje. Juk taip seniau persekiojo ir pranašus“ (Mt 5:12). Tie krikščionys, kurių laukia atlygis danguje, tikrai gali džiūgauti. Bet ne ką mažiau džiaugiasi ir tie, kas viliasi amžinai gyventi žemėje (Ps 37:11; Lk 18:30). Ar puoselėtume dangiškąją ar žemiškąją viltį, ji mums yra tarsi „saugus ir tvirtas sielos inkaras“ (Hbr 6:17–20). Kaip inkaras, užėjus audrai, tvirtai laiko laivą, taip viltis padeda mums neprarasti emocinio, protinio ir dvasinio stabilumo, suteikia stiprybės pakelti išbandymus.

8. Kaip viltis padeda sumažinti įtampą?

8 Viltis, pagrįsta Biblijos žodžiais, gali žymiai sumažinti įtampą, kurią patiriame dabartinėje santvarkoje. Dievo pažadai yra lyg balzamas mūsų neramiai širdžiai. Kaip gera žinoti, kad galime mesti savo naštą ant Jehovos ir kad jis mus palaikys! (Ps 55:23 [55:22, Brb]) Galime būti visiškai tikri, jog Dievas padarys „neapsakomai daugiau negu visa, ko prašome ar suvokiame“ (Ef 3:20). Tik pagalvok: jis padarys ne tik tai, ko prašome, o neapsakomai daugiau.

9. Ką būtina daryti, kad Jehova mus apdovanotų?

9 Kad Jehova mus apdovanotų, turime visiškai juo pasikliauti ir paklusti jo įsakams. Mozė Izraelio tautai pasakė: „Viešpats Dievas gausiai palaimins tave žemėje, kurią duoda tau paveldėti. Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso, ir vykdysi įsakymus, kuriuos paskelbiau šiandien, Jis tave laimins, kaip pažadėjo“ (Įst 15:4–6, Brb). Ar esi įsitikinęs, kad Jehova tave laimins, jei tik toliau ištikimai jam tarnausi? Tuo tikėti yra tvirtas pagrindas.

JEHOVA JIEMS ATLYGINO

10, 11. Kaip Jehova atlygino Juozapui?

10 Biblija parašyta mūsų labui. Joje apstu pasakojimų, kaip Dievas laimino savo ištikimuosius (Rom 15:4). Vienas toks žmogus buvo Juozapas. Jo broliai susimokę pardavė jį į vergiją. Vėliau,  jau Egipte, jo šeimininko žmona nepelnytai jį apkaltino ir Juozapas sėdo į kalėjimą. Ar jo ryšys su Dievu nutrūko? Tikrai ne. „Viešpats buvo su Juozapu, parodė jam ištikimą meilę [...]. Ką tik jis darė, Viešpats laimino sėkme“ (Pr 39:21–23). Tuo nelengvu metu Juozapas kantriai laukė Jehovos išgelbėjimo.

11 Po kurio laiko faraonas išleido Juozapą iš kalėjimo ir šį nuolankų vergą padarė antru po savęs visame Egipte (Pr 41:1, 37–43). Laikui bėgant Juozapas su žmona susilaukė dviejų sūnų. „Pirmagimį Juozapas pavadino Manasu, ‘nes, – sakė jis, – Dievas padarė, kad visiškai užmirščiau visą savo vargą ir tėvo namus.’ O antrąjį pavadino Efraimu, ‘nes Dievas padarė mane vaisingą mano nelaimių šalyje’“ (Pr 41:51, 52). Kadangi liko ištikimas Dievui, Juozapas buvo didžiai apdovanotas. Badmečiu per jį buvo apsaugoti tiek izraelitai, tiek egiptiečiai. Pažymėtina tai, kad Juozapas aiškiai suprato, jog jam atlygino ir jį laimino ne kas kitas, o Jehova (Pr 45:5–9).

12. Kas padėjo Jėzui likti ištikimam savo Tėvui per išmėginimus?

12 Jėzus Kristus irgi liko klusnus Dievui per visus išbandymus, todėl buvo apdovanotas. Kas padėjo jam ištverti? Dievo Žodyje sakoma: „Dėl jam skirto džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, jis ištvėrė kančių stulpą“ (Hbr 12:2). Tikras džiaugsmas Jėzui buvo darbuotis dėl Jehovos vardo pašlovinimo. Be to, jis džiaugėsi žinodamas, kad pelnys Dievo pritarimą ir kad jo laukia šlovinga padėtis danguje. Biblijoje sakoma, kad Jėzus „atsisėdo Dievo sosto dešinėje“. Kitoje Biblijos vietoje sakoma: „Dievas [...] padarė jį dar aukštesnį – dovanojo jam vardą, viršesnį už bet kurį kitą vardą“ (Fil 2:9).

JEHOVA NEPAMIRŠTA MŪSŲ DARBO

13, 14. Kaip Jehova žiūri į tai, ką dėl jo darome?

13 Neabejokime, Jehova vertina visa, ką dėl jo darome. Jis supranta, kad mums gali trūkti pasitikėjimo savimi, kad tam tikrose situacijose jaučiamės neužtikrintai. Jis mus atjaučia, kai užgula finansiniai rūpesčiai, nesitiki iš mūsų per daug, kai pašlyja sveikata ar sutrinka emocinė būklė. Galime būti tikri, kad Jehovai labai brangios mūsų pastangos likti jam ištikimiems nepaisant visų sunkumų. (Perskaityk Hebrajams 6:10, 11.)

14 Taip pat atminkime, kad Jehova klausosi mūsų maldų. Kai liejame jam savo rūpesčius, tikėkime, kad jis mus girdi (Ps 65:3 [65:2, Brb]). „Atjautos Tėvas ir visokios paguodos Dievas“ mato, kada ir kokia pagalba mums reikalinga, ir nešykštėdamas ją teikia (2 Kor 1:3). Kartais jis padeda per mūsų tikėjimo draugus. Jehovai gera, kai ir patys rodome kitiems atjautą. Jo Žodyje pasakyta: „Kas dosnus vargšui, tas skolina Viešpačiui; jis atmokės jam už gerą darbą“ (Pat 19:17; Mt 6:3, 4). Taigi kai nesavanaudiškai rūpinamės tais, kurie prispausti bėdų, Jehova į tai žiūri tarsi į skolą ir pažada už tokį gerumą dosniai atlyginti.

ATLYGIS DABAR IR ATEITYJE

15. Kokių Dievo pažadų išsipildymo lauki tu? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

15 Pateptieji krikščionys laukia, kada gaus „teisumo vainiką, kuriuo Viešpats, teisingasis teisėjas, apdovanos [juos] aną dieną“ (2 Tim 4:7, 8). Jeigu  Jehova tau suteikė kitokią viltį, nemanyk esąs kuo nors prastesnis už pateptuosius. Milijonai Jėzaus „kitų avių“, tokių kaip tu, nekantriai laukia savo apdovanojimo – amžino gyvenimo žemėje, paverstoje į rojų. Čia žmonės galės gėrėtis gausia gerove (Jn 10:16; Ps 37:11).

16. Kodėl žodžiai iš 1 Jono 3:19, 20 tokie paguodžiantys?

16 Kartais gal atrodo, kad Jehovos tarnyboje nuveikiame labai mažai, abejojame, ar mūsų pastangos jį išvis džiugina. Galbūt manome, kad nesame verti jokio atlygio. Bet nepamirškime: „Dievas didesnis už mūsų širdį ir žino viską.“ (Perskaityk 1 Jono 3:19, 20.) Jis apdovanos mus už kiekvieną gerą darbą, kurį padarome iš tikėjimo ir meilės, net jeigu tas darbas mums patiems atrodo menkavertis (Mk 12:41–44).

17. Kaip Jehova laimina savo tarnus jau šiandieną?

17 Eina paskutinės Šėtono valdomo pasaulio dienos. Laikas išties niūrus, bet Jehova nesiliauja laiminęs savo tarnų. Jis pasirūpina, kad tarp jo garbintojų klestėtų tokia dvasinė gerovė, kokios nerasi niekur kitur (Iz 54:13). Kaip Jėzus ir buvo pažadėjęs, Jehova jau dabar mums dovanoja didžiulę mylinčią šeimą – gausybę brolių ir sesių iš viso pasaulio (Mk 10:29, 30). Be to, visiems, kurie uoliai jo ieško, Jehova suteikia neprilygstamą laimę, ramybę ir pasitenkinimą (Fil 4:4–7).

18, 19. Ką Jehovos garbintojai mano apie jo teikiamą atlygį?

18 Dievo tarnai visoje žemėje gali paliudyti, kad Jehova juos dosniai laimina. Pavyzdžiui, Vokietijoje gyvenanti sesė Bjanka sako: „Galėčiau dėkoti ir dėkoti Jehovai už tai, kad padeda man kovoti su neramiomis mintimis ir kasdien būna šalia. Pasaulyje atšiauru, vyrauja chaosas, bet kai darbuojuosi su Jehova, jo rankose jaučiuosi saugi. Kai tik dėl jo ką nors paaukoju, jis atlygina man šimteriopai.“

19 Arba štai septyniasdešimtmetė mūsų sesė Paula iš Kanados. Ji turi įskilą stuburą (spina bifida) ir dėl to jai labai sunku judėti. Tačiau ji sako: „Ribotas judėjimas dar nereiškia, kad ribota bus ir mano tarnyba. Išbandau įvairias tarnybos rūšis, pavyzdžiui, liudijimą telefonu arba neoficialiai. Kad galėčiau pasidrąsinti, turiu užrašų knygutę, kur užsirašau Biblijos eilutes ir mintis iš mūsų leidinių. Kartais ją vis peržiūriu. Vadinu ją „gelbėjimosi knygute“. Jei dėmesį sutelkiame į Jehovos pažadus, liūdesys kamuos neilgai. Jehova visada yra šalia, pasiruošęs mums padėti, kad ir kokios aplinkybės susiklostytų.“ Tavo situacija gal kitokia nei Bjankos ar Paulos. Tačiau ir tu, tikėtina, prisimeni, kaip Jehova yra atlyginęs tau ir tavo tikėjimo draugams. Kaip gera mąstyti apie tai, kaip Jehova laimina jau dabar ir laimins ateityje!

20. Ko sulauksime, jei ir toliau tarnausime Jehovai visa siela?

20 Niekada nepamiršk, kad tavo nuoširdžios maldos bus išklausytos ir tau bus dosniai atlyginta. Kaip sakoma Biblijoje, įvykdęs Dievo valią, tikrai gausi, kas pažadėta (Hbr 10:35, 36). Tad ir toliau stiprinkime savo tikėjimą ir visa siela darbuokimės dėl Jehovos. Atėjus laikui nuo jo gausime nuostabų atlygį. (Perskaityk Kolosiečiams 3:23, 24.)