Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2016 Nr. 6

 NUMERIO TEMA | DVASIŲ PASAULIS REGĖJIMUOSE

Kas gyvena danguje

Kas gyvena danguje

Biblijoje užrašyta nemažai nuostabių regėjimų, kurie padeda pažvelgti į nematomą dangišką sritį. Kviečiame ir jus atidžiai patyrinėti tuos regėjimus. Nors ne viską reikia suprasti tiesiogiai, minėti Biblijos pasakojimai ne tik padės įsivaizduoti, kas gyvena dvasinėje sferoje, bet ir suprasti, kokią įtaką dvasinės esybės gali daryti mums.

JEHOVA YRA AUKŠČIAUSIASIS

„Danguje buvo sostas, o tas, kuris soste sėdėjo, atrodė kaip jaspio akmuo ir kaip sardis; sostą juosė panaši į smaragdą vaivorykštė“ (Apreiškimo 4:2, 3).

„Regėjau tartum ugnį su blizgančia pašvaiste aplink. Kaip vaivorykštė, pasirodanti lietaus dieną debesyse, buvo jį gaubianti pašvaistė. Tai buvo Viešpaties šlovės panašumo reginys“ (Ezechielio 1:27, 28).

Šie regėjimai, kuriuos matė apaštalas Jonas ir pranašas Ezechielis, atskleidžia Aukščiausiojo, Jehovos, didybę palyginant ją su mums suvokiamais dalykais – švytinčiais brangakmeniais, vaivorykšte, didingu sostu. Taigi suprantame, kad Jehovą supa nepaprastas grožis, maloni aplinka ir ramybė.

Panašiai Dievą apibūdino ir psalmininkas: „Didis Viešpats ir vertas didžios šlovės, pagarbų šiurpą keliantis labiau už visus dievus. Juk visi tautų dievai tik stabai, o Viešpats sukūrė dangų. Garbe ir didybe jis žėri, jėga ir grožis jo šventovėje“ (Psalmyno 96:4–6).

Nors Jehova yra Aukščiausiasis, jis ragina mus artintis prie jo malda ir patikina, kad išklausys (Psalmyno 65:3 [65:2, Brb]). Dievas mus myli ir labai mumis rūpinasi, todėl apaštalas Jonas rašė: „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8).

JĖZUS YRA SU DIEVU

„[Kristaus mokinys Steponas], būdamas kupinas šventosios dvasios, pažvelgęs į dangų išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje, ir tarė: ‘Štai! Regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje’“ (Apaštalų darbų 7:55, 56).

Kai Steponas matė šį regėjimą, buvo praėję visai nedaug laiko nuo Jėzaus nužudymo, kurį sukurstė žydų vadovai, – būtent į juos Steponas ir kreipėsi. Regėjimas patvirtino, kad Jėzus gyvas – prikeltas ir pašlovintas. Apie tai apaštalas Paulius rašė: „[Jehova] prikėlė Kristų iš mirusiųjų ir pasodino jį savo dešinėje  dangaus erdvėse – daug aukščiau už bet kokią vadovybę, valdžią, galybę, viešpatystę ir bet kokį vardą, minimą ne tik šioje santvarkoje, bet ir būsimojoje“ (Efeziečiams 1:20, 21).

Šventajame Rašte sakoma, kad Jėzus ne tik užima aukštą padėtį, bet, kaip ir Jehova, labai rūpinasi žmonėmis. Būdamas žemėje jis gydė įvairias ligas ir negalias, net prikeldavo mirusiuosius. Savo pasiaukojama mirtimi Jėzus parodė didžiulę meilę Dievui ir žmonijai (Efeziečiams 2:4, 5). Dabar jis yra Dievo dešinėje, ir netrukus jo valdymas bus tikra palaima klusniems Dievui žmonėms visoje žemėje.

ANGELAI TARNAUJA DIEVUI

„Man [pranašui Danieliui] stebint, buvo pastatyti sostai, ir Ilgaamžis [Jehova] atsisėdo savo soste. [...] Tūkstančių tūkstančiai jam tarnavo ir miriadų miriadai stovėjo priešais jį“ (Danieliaus 7:9, 10).

Šiame dangaus regėjime Danielius matė daugybę angelų. Koks įspūdingas tai turėjo būti regėjimas! Angelai yra nuostabios dvasinės būtybės, apdovanotos protu ir galia. Kai kurie jų dėl savo rango vadinami serafais ir kerubais. Biblijoje angelai minimi daugiau kaip 250 kartų.

Angelai nėra anksčiau gyvenę žmonės. Dievas angelus sukūrė pirmiau negu Adomą ir Ievą. Kai buvo kuriama žemė, angelai tai stebėjo ir šaukė iš džiaugsmo (Jobo 38:4–7).

Viena, kaip ištikimi angelai tarnauja Dievui, prisideda prie svarbiausio dabar žemėje vykstančio darbo – gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbimo (Mato 24:14). Tai buvo išpranašauta apaštalui Jonui duotame regėjime. Jis rašė: „Pamačiau kitą angelą, skrendantį dangaus viduriu, turintį paskelbti amžiną gerąją naujieną žemės gyventojams, visoms tautoms, giminėms, kalboms ir gentims“ (Apreiškimo 14:6). Nors angelai šiandien su žmonėmis nekalba, kaip darydavo senovėje, jie nukreipia gerosios naujienos skelbėjus pas tuos, kas doros širdies.

 ŠĖTONAS SUVEDŽIOJA DAUGELĮ

„Kilo karas danguje. Mykolas [Jėzus Kristus] ir jo angelai kovėsi su slibinu. Slibinas ir jo angelai kovojo, bet pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, klaidinantis visą gyvenamą žemę. Jis buvo išmestas žemėn ir su juo buvo išmesti jo angelai“ (Apreiškimo 12:7–9).

Danguje ne visą laiką buvo ramu. Pačioje žmonijos istorijos pradžioje vienas angelas, užvaldytas troškimo būti garbinamas, sukilo prieš Jehovą ir tapo Šėtonu, tai yra priešininku. Vėliau prie šio maištininko prisidėjo nemažai kitų angelų. Jie vadinami demonais ir yra be galo nedori, aršiai priešinasi Jehovai, be to, daugumą žmonių nuvedė keliu, kuris visiškai nesiderina su Jehovos valia.

Šėtonas ir jo demonai yra sugedę ir labai žiaurūs. Jie – žmonijos priešai, sukeliantys žemėje daug kančių. Pavyzdžiui, Šėtonas nužudė ištikimo Dievui vyro, vardu Jobas, galvijus ir tarnus. Paskui sukėlė didelę vėtrą, kuri nugriovė namą ir pražudė jame buvusius visus dešimt Jobo vaikų. Galiausiai Šėtonas „ištiko Jobą dvokiančiomis votimis nuo padų iki viršugalvio“ (Jobo 1:7–19; 2:7).

Tačiau greitai Šėtono nebeliks. Kadangi jis jau išmestas į žemę, „žino turįs mažai laiko“ (Apreiškimo 12:12). Šėtono galas aiškus, ir tai tikrai gera žinia!

TIE, KAS PAIMTI IŠ ŽEMĖS

„Savo krauju [Jėzau] nupirkai Dievui žmones iš visų giminių, kalbų, genčių bei tautų ir padarei iš jų mūsų Dievui karalystę bei kunigus. Jie – karaliai ir valdys žemę“ (Apreiškimo 5:9, 10).

Kaip Jėzus buvo prikeltas gyventi danguje, prikeltų dangiškajam gyvenimui bus ir daugiau. Savo ištikimiems apaštalams Jėzus kalbėjo: „Einu jums vietos paruošti [...], vėl ateisiu ir jus pas save pasiimsiu, kad ten, kur esu aš, būtumėte ir jūs“ (Jono 14:2, 3).

Tiems, kas paimami į dangų, teks svarbus vaidmuo. Drauge su Jėzumi jie sudarys valdžią, kuri vadovaus gyvenantiems žemėje ir  visapusiškai jais rūpinsis. Būtent tos Karalystės Jėzus mokė savo sekėjus melsti sakydamas pavyzdinę maldą: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas. Teateina tavo karalystė. Tebūna tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:9, 10).

KĄ GYVENANTIEJI DANGUJE NUVEIKS

„[Aš, apaštalas Jonas] išgirdau nuo sosto garsų balsą sakant: ‘Štai Dievo buveinė tarp žmonių. [...] Jis nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo. Kas buvo anksčiau, tas praėjo’“ (Apreiškimo 21:3, 4).

Šiame pranašiškame regėjime kalbama apie laiką, kai Dievo Karalystė, sudaryta iš Jėzaus ir dangiškam gyvenimui prikeltų žmonių, padarys galą Šėtono valdymui ir pavers žemę rojumi. Tai, kas žmonijai ilgą laiką kėlė skausmą ir sielvartą, pranyks, net mirties nebebus.

O ką galima pasakyti apie milijardus žmonių, kurie yra mirę, bet nebus prikelti gyventi danguje? Ateityje įvyks prikėlimas iš mirusiųjų ir jie turės galimybę amžinai gyventi žemės rojuje (Luko 23:43).

Šie regėjimai patikina, kad Dievas Jehova, jo Sūnus Jėzus Kristus, ištikimi angelai ir tie, kas paimti iš žemės gyventi danguje, labai mus myli ir rūpinasi mūsų gerove. Jei norite sužinoti daugiau, ką jie padarys, galite susisiekti su vietiniais Jehovos liudytojais arba apsilankyti mūsų svetainėje jw.org ir atsisiųsti knygą Ko iš tikrųjų moko Biblija?