Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2015 m. gruodis

 NUMERIO TEMA | SIEKIME TAIKOS ŠEIMOJE

Ką daryti, kad nesantaika liautųsi

Ką daryti, kad nesantaika liautųsi

GAL jūsų šeimoje nuolat tvyro nesantaika? Barniai, regis, kyla vis dažniau, darosi vis įnirtingesni. Galbūt net nesuprantate, dėl ko nesutarimai prasideda. Tačiau jūs mylite vienas kitą ir nenorite vienas kito skaudinti.

Svarbu atminti, kad nuomonių skirtumai nebūtinai reiškia, jog jūsų šeima pasmerkta iširti. Kokia atmosfera namuose vyraus – taiki ar priešiška, – priklauso ne nuo to, ar gebate nesupykti, o nuo to, kaip nesutarimus sprendžiate. Atkreipkite dėmesį į keletą patarimų, kurie padėtų išvengti barnių.

1. NEATSAKYKITE TUO PAČIU.

Barnis kyla tada, kai ginčijasi abu. Tačiau kai bent vienas nutyla ir ima klausytis, atmosfera po truputį vėsta. Todėl jei esate provokuojamas, atsispirkite pagundai atsikirsti. Susivaldydamas neprarasite savigarbos ir orumo. Nepamirškite: išsaugoti šeimoje taiką svarbiau, negu laimėti ginčą.

„Nepridedant malkų, užgęsta ugnis, o nesant liežuvautojo, nutyla ginčas“ (Patarlių 26:20).

2. STENKITĖS SUVOKTI KITO JAUSMUS.

Jeigu kitą išklausysite atidžiai, nepertraukdamas ir neturėdamas išankstinio nusistatymo, tikėtina, pyktis nurims ir bus lengviau susitaikyti. Stenkitės sutuoktiniui neprimesti blogų motyvų, verčiau atsižvelkite į jo jausmus. Greičiausiai jis negerai pasielgė dėl netobulumo, o ne piktavališkai. Kartais žmogus pasako ką nors užgauliai tiesiog nepagalvojęs arba jausdamas nuoskaudą, o ne norėdamas įgelti ar atkeršyti.

„Apsivilkite širdinga atjauta, maloningumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu“ (Kolosiečiams 3:12).

3. SKIRKITE LAIKO NUSIRAMINTI.

Jeigu jaučiate, kad tuoj pratrūksite, būtų protinga trumpam pasišalinti ir nusiraminti. Pabūkite kitame kambaryje ar išeikite pasivaikščioti, kol atgausite pusiausvyrą. Tai nėra bėgimas nuo problemos ar atsitvėrimas tylos siena, o proga pasimelsti, paprašyti Dievą kantrybės, įžvalgos, supratingumo.

„Ginčą užgniaužk dar jam neprasidėjus“ (Patarlių 17:14).

 4. GERAI PAGALVOKITE, KĄ IR KAIP PASAKYTI.

Jeigu visos jūsų mintys suksis apie tai, kaip čia aštriau atšovus, padėtis tikrai nepagerės. Verčiau stenkitės pasakyti ką nors tokio, kas nuramintų mylimą žmogų. Nenurodinėkite, kaip jis turėtų jaustis, o paskatinkite išsikalbėti ir padėkokite, kad padėjo jums geriau jį suprasti.

„Neapgalvoti žodžiai – kaip kalavijo smūgiai, o išmintingųjų liežuvis gydo“ (Patarlių 12:18).

5. KALBĖKITE MALONIAI, NEKELKITE BALSO.

Vieno šeimos nario susierzinimas gali lengvai supykdyti kitą. Kad ir kaip jaustumėtės įskaudintas, slopinkite norą atsakyti kandžiai, užgauliai ar pakeltu tonu. Susilaikykite nuo tokių kaltinimų kaip „aš tau nerūpiu“ arba „tu manęs niekada nesiklausai“. Verčiau ramiai sutuoktiniui paaiškinkite, kaip dėl jo poelgio jaučiatės, pavyzdžiui, „man skaudu, kai tu...“. Pastūmimas, pliaukštelėjimas ranka, spyris ar kitokie smurtiniai veiksmai jokiu būdu nėra pateisinami. Tą patį galima pasakyti apie pravardžiavimą, paniekinančias replikas ar grasinimus.

„Visokia pagieža, pyktis, rūstybė, riksmai ir užgauliojimai teatitolsta nuo jūsų kartu su visokia blogybe“ (Efeziečiams 4:31).

6. BŪKITE GREITAS ATSIPRAŠYTI IR PAAIŠKINKITE, KĄ DARYSITE, KAD IŠTAISYTUMĖTE PADĖTĮ.

Neleiskite, kad neigiami jausmai užgožtų svarbiausią jūsų tikslą – susitaikyti. Atminkite: jeigu kovosite, pralaimėsite abu, o jei sieksite taikos, abu laimėsite. Taigi suvokite savo atsakomybę. Net jei esate tikras, kad nieko bloga nepadarėte, galite atsiprašyti už tai, kad susierzinote, netinkamai reagavote ar netyčia kitą užgavote. Išsaugoti taiką šeimoje svarbiau, negu likti išdidžiam ar laimėti ginčą. O kai atsiprašo jūsų, nedelskite atleisti.

„Eik, nusižemink ir maldauk savo artimą“ (Patarlių 6:3, Brb).

Ką daryti, kad vienam ginčui pasibaigus nekiltų kitas? Tai bus tolesnio straipsnio tema.