Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2015 m. birželis

 BIBLIJOS POŽIŪRIS

Svetimavimas

Svetimavimas

Kad ir kiek būtų kalbama apie santuokinės ištikimybės privalumus, svetimavimas ir toliau griauna daugybę šeimų.

Kas yra svetimavimas?

KĄ SAKO ŽMONĖS?

Kai kuriose kultūrose lytiniai santykiai už santuokos ribų, ypač jeigu svetimauja vyras, nelaikomi blogybe. O kai kas net nemano, kad tuokiamasi visam gyvenimui.

KĄ SAKO BIBLIJA?

Šioje knygoje, kalbant apie svetimavimą, paprastai turimi omenyje vedusio vyro ar ištekėjusios moters lytiniai santykiai ne su savo sutuoktiniu (Jobo 24:15; Patarlių 30:20). Dievo akyse toks elgesys yra pasibjaurėtinas. Senovės Izraelyje už tai buvo baudžiama mirtimi (Kunigų 18:20, 22, 29). Jėzus savo sekėjus mokė susilaikyti nuo svetimavimo (Mato 5:27, 28; Luko 18:18-20).

KODĖL TAI SVARBU?

Svetimautojai sulaužo iškilmingą įžadą, duotą sutuoktiniui vestuvių dieną. Be to, šitokiu poelgiu žmogus nusideda Dievui (Pradžios 39:7-9). Dėl sutuoktinių neištikimybės gali skaudžiai nukentėti vaikai, kai paliekami gyventi su vienu iš tėvų. Negana to, Biblija perspėja, kad „svetimautojus teis Dievas“ (Hebrajams 13:4).

„Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuterštas santuokos patalas“ (Hebrajams 13:4).

 Ar dėl neištikimybės vedybiniai saitai nutrūksta?

KĄ SAKO BIBLIJA?

Kaip rašoma Biblijoje, dėl vieno iš sutuoktinių amoralaus elgesio kitas santuoką gali nutraukti (Mato 19:9). Vadinasi, neištikimybei išaiškėjus, nekaltoji pusė turi teisę apsispręsti, likti gyventi santuokoje ar išsiskirti. Bet tai turi būti asmeniškas sprendimas (Galatams 6:5).

Antra vertus, Dievo akyse santuoka — šventas vyro ir moters ryšys visam gyvenimui (1 Korintiečiams 7:39). Jam atgrasu, kai skyrybų siekiama dėl nerimtų priežasčių, tarkim, sutuoktinis kuriuo nors atžvilgiu nepateisina lūkesčių. Todėl skyrybos negali būti lengvabūdiškas sprendimas (Malachijo 2:16; Mato 19:3-6).

„Aš jums sakau, kad kiekvienas, kuris išsiskiria su žmona, jei ne dėl ištvirkavimo, — stumia ją svetimauti“ (Mato 5:32).

Ar svetimavimas — neatleistina nuodėmė?

KĄ SAKO BIBLIJA?

Viskas priklauso nuo paties žmogaus. Biblijoje teigiama, jog Dievas atleidžia tiems, kas atgailauja ir atsikrato savo nuodėmių — tarp jų ir svetimavimo (Apaštalų darbų 3:19; Galatams 5:19-21). Tiesą sakant, šioje knygoje užsimenama apie vyrus ir moteris, kurie liovėsi ištvirkavę ir vėliau tapo Dievo draugais (1 Korintiečiams 6:9-11).

Dievas parodė gailestingumą ir senovės Izraelio karaliui Dovydui, kuris svetimavo su vieno iš savo karių žmona (2 Samuelio 11:2-4). Biblijoje be užuolankų teigiama, jog „darbas, kurį Dovydas padarė, buvo nedoras Dievo akyse“ (2 Samuelio 11:27). Supratęs savo kaltę, karalius atgailavo, ir Dievas jam atleido. Vis dėlto Dovydui teko iškęsti karčias savo nuopuolio pasekmes (2 Samuelio 12:13, 14). Vėliau išmintingasis karalius Saliamonas patvirtino, kad kiekvienas, „kuris svetimauja, sveiko proto neturi“ (Patarlių 6:32).

KĄ DARYTI?

Jei buvote neištikimas sutuoktiniui, turite prašyti atleidimo tiek jį, tiek Dievą (Psalmyno 51:3-7 [51:1-5, Brb]). Mokykitės nekęsti svetimavimo, kaip to nekenčia Dievas (Psalmyno 97:10). Nusistatykite vengti pornografijos, seksualinių fantazijų, flirto ar kitų dalykų, kurie jums galėtų įžiebti geismą kam nors už santuokos ribų (Mato 5:27, 28; Jokūbo 1:14, 15).

Jeigu sutuoktinis sulaužė ištikimybę, nėmaž neabejokite — Dievas supranta, kaip jaučiatės (Malachijo 2:13, 14). Melskite jį paguodos bei vadovavimo, ir jis jus palaikys (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]). Jei nuspręsite sutuoktiniui atleisti ir nesiskirti, abiem reikės daug pastangų, kad atkurtumėte artimus tarpusavio santykius (Efeziečiams 4:32).

„Viešpats atleidžia tavo nuodėmę“, — atgailaujančiam Dovydui pasakė pranašas Natanas (2 Samuelio 12:13).