Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2015 m. birželis

 NUMERIO TEMA | SAUGOKITE SVEIKATĄ. 5 PATARIMAI, KĄ GALIMA DARYTI JAU DABAR

Kaip saugoti sveikatą

Kaip saugoti sveikatą

ARGI kas norėtų sirgti? Švelniai tariant, tai nemalonu ir kainuoja. Susirgęs ne tik jaučiatės blogai, bet ir negalite eiti į darbą, mokyklą, uždirbti pinigų ar pasirūpinti šeima. Gal kažkam net reikia jus prižiūrėti, pirkti brangius vaistus, mokėti už gydymą.

Ne veltui sakoma: „Profilaktika geriau už gydymą.“ Tiesa, kai kurių ligų išvengti neįmanoma. Vis dėlto daugeliu atvejų kai ką daryti galima. Aptarkime penkis dalykus, kaip kasdien saugoti sveikatą.

 1. LAIKYKITĖS HIGIENOS

Anot Mėjo klinikos specialistų, „vienas veiksmingiausių būdų išvengti ligų pačiam ir neužkrėsti kitų — plauti rankas“. Sloga arba gripu greičiausiai užsikrečiama nešvariomis rankomis pasitrynus nosį ar akis. Todėl patikimiausiai nuo tokių ligų apsisaugosite reguliariai plaudamas rankas. Laikydamasis higienos galite išvengti ir sunkesnių ligų, kaip antai plaučių uždegimo ar viduriavimo. Šios ligos kasmet pražudo per du milijonus vaikų iki penkerių metų amžiaus. Beje, įprotis dažnai plauti rankas padeda sumažinti plitimą net tokio mirtino viruso kaip Ebola.

Kad apsisaugotumėte pats ir apsaugotumėte kitus, plauti rankas tiesiog būtina, kai:

  • Pasinaudojate tualetu.

  • Pakeičiate vaikui sauskelnes ar padedate jam pasinaudoti tualetu.

  • Ruošiatės sutvarstyti žaizdą ir po to.

  • Einate pas ligonį ir pabendravus su juo.

  • Ruošiatės gaminti valgį, jį patiekti ar valgyti.

  • Nusičiaudite, nusikosėjate ar nusišnypščiate nosį.

  • Prisiliečiate prie kokio gyvūno ar jo išmatų.

  • Išnešate šiukšles.

Ir nemanykite, kad rankas visada nusiplaunate tinkamai. Kaip rodo tyrimai, didesnė pusė žmonių, pasinaudoję viešuoju tualetu, rankas plauna nekruopščiai arba jų išvis neplauna. Kaip reikėtų tai daryti?

  • Sudrėkinkite rankas švariu tekančiu vandeniu ir pasimuiluokite.

  • Patrinkite jas, kol susidarys putos; plaukitės visą plaštaką, nepamirškite panagių, nykščių ir tarpupirščių.

  • Rankas muiluokitės bent 20 sekundžių.

  • Nusiplaukite tekančiu vandeniu.

  • Nusišluostykite švariu rankšluosčiu arba rankšluostiniu popieriumi.

Šios paprastos priemonės gali apsaugoti nuo ligų ir net išgelbėti gyvybę.

 2. NAUDOKITE TIK ŠVARŲ VANDENĮ

Kai kuriose šalyse pasirūpinti, kad šeimai pakaktų švaraus vandens, yra kasdienis nelengvas darbas. Tačiau tai gali tapti problema ir bet kurioje pasaulio vietoje, jei pagrindinis geriamo vandens šaltinis užteršiamas kilus potvyniui, praūžus audrai, trūkus vamzdžiui. Jei vanduo nešvarus ar netinkamai laikomas, galima suviduriuoti, užsikrėsti parazitais, taip pat cholera, vidurių šiltine, hepatitu ar kitomis infekcinėmis ligomis. Dėl užteršto geriamo vandens kasmet suviduriuoja apie 1,7 milijardo žmonių.

Daugeliu atvejų išvengti kai kurių ligų ar bent jau pristabdyti jų plitimą įmanoma.

Cholera dažniausiai užsikrečiama išgėrus vandens ar suvalgius ką užteršto jau sergančio žmogaus fekalijomis. Kaip apsisaugoti nuo šio ar kokio kito vandenyje esančio užkrato net pirmomis dienomis po stichinės nelaimės?

  • Įsitikinkite, kad geriamas vanduo, kurį vartosite, taip pat valysitės dantis, šaldysite ledukus, plausite produktus ir indus ar ruošite valgį, saugus gerti, pavyzdžiui, yra iš vandentiekio arba patikimo gamintojo saugiai uždarytų butelių.

  • Jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad vandentiekio vanduo gali būti užterštas, prieš vartodami jį užvirinkite arba apdorokite atitinkamais cheminiais preparatais.

  • Naudodami, pavyzdžiui, chlorą ar vandenį gryninančias tabletes kruopščiai laikykitės gamintojo instrukcijų.

  • Jei yra galimybė, įsirenkite kokybiškus vandens filtrus.

  • Jei vandenį dezinfekuojančių priemonių neturite, į litrą vandens įlašinkite du lašus buitinio baliklio, gerai išmaišykite ir palikite pusvalandį pastovėti.

  • Kad apdorotą vandenį gerti būtų saugu, laikykite jį uždengtą.

  • Pasirūpinkite, kad indas, kuriuo semiate vandenį, būtų švarus.

  • Indą, kuriame yra vanduo, imkite švariomis rankomis ir į geriamą vandenį nekiškite pirštų.

 3. ŽIŪRĖKITE, KĄ VALGOTE

Gera sveikata neatsiejama nuo sveikos mitybos, kitaip tariant, visaverčio maisto. Gal reikėtų pagalvoti, ar vartojate ne per daug druskos, riebalų ir cukraus, taip pat, kokio dydžio jūsų porcijos. Į savo meniu įtraukite vaisius bei daržoves, valgykite įvairų maistą. Skaitydami, kas užrašyta ant pakuotės, kai perkate duoną, dribsnius, makaronus arba ryžius, rinkitės viso grūdo produktus. Jie maistingesni ir turi daugiau skaidulų, nei pagaminti iš rafinuotų grūdų. Kad gautumėte baltymų, valgykite nedideles porcijas liesos mėsos ar paukštienos, o žuvies, jeigu tai įmanoma, stenkitės valgyti kokį porą kartų per savaitę. Kai kuriose šalyse gausus baltymų šaltinis gali būti ir daržovės.

Valgydami per daug saldumynų ir kietųjų riebalų, rizikuojate nutukti. Kad sumažintumėte tą riziką, užuot gėrę saldžiuosius gėrimus, rinkitės vandenį. Vietoje saldaus deserto valgykite daugiau vaisių. Vartokite mažiau produktų, kuriuose yra kietųjų riebalų: dešrelių, mėsos, sviesto, pyragaičių, sūrio, sausainių. O ką nors kepdami verčiau naudokite sveikesnius riebalus — aliejų.

Vartojant per daug druskos gali pavojingai pakilti kraujospūdis. Jei tai ir jūsų problema, skaitykite užrašus ant maisto pakuočių ir nepirkite daug druskos turinčių produktų. Užuot į valgį bėrę druskos, jį pagardinkite prieskoniais.

Porcijos dydis ne mažiau svarbus, nei tai, dedate į lėkštę. Nors ir skanu, valgykite tik tiek, kad numalšintumėte alkį.

Dar viena su mityba susijusi problema — apsinuodijimas maistu. Apsinuodyti galima bet kokiu valgiu, jeigu jis netinkamai paruoštas ar laikomas. Kasmet dėl to suserga kas šeštas amerikietis. Dažniausiai ilgalaikių padarinių išvengiama, bet pasitaiko ir mirties atvejų. Kaip nuo to apsisaugoti?

  • Prieš ruošdami patiekalus, daržoves gerai nuplaukite, nes daržas galėjo būti tręšiamas mėšlu.

  • Prieš gamindami valgį nusiplaukite rankas ir karštu muiluotu vandeniu perplaukite pjaustymo lenteles, virtuvės reikmenis, indus, stalviršius.

  • Kad ant jau paruoštų valgių nepatektų koks užkratas, jų niekada nedėkite į neišplautą indą, kuriame prieš tai buvo termiškai neapdoroti produktai: kiaušiniai, paukštiena, mėsa ar žuvis.

  • Valgį virkite reikiamoje temperatūroje, o greit gendančius produktus, jei tuoj pat nevalgote, dėkite į šaldytuvą.

  • Jei gendantys produktai stovėjo daugiau kaip dvi valandas kambario temperatūroje arba vieną valandą 32°C temperatūroje, juos išmeskite.

 4. DAUGIAU JUDĖKITE

Kad ir kokio amžiaus būtumėte, jei norite likti žvalus, daugiau judėkite. Daugelis šiais laikais mankštinasi nepakankamai. Kodėl mankštintis taip svarbu? Būdamas fiziškai aktyvus:

  • Geriau miegosite.

  • Liksite judrus.

  • Išsaugosite stipresnius kaulus ir raumenis.

  • Nepriaugsite svorio.

  • Tikriausiai nesusirgsite depresija.

  • Ilgiau gyvensite.

Jei nebūsite fiziškai aktyvus, bus didesnė tikimybė, kad:

  • Susirgsite širdies ligomis.

  • Susirgsite antro tipo diabetu.

  • Pakils kraujospūdis.

  • Padidės cholesterolio lygis.

  • Ištiks insultas.

Kiek ir kaip mankštintis, priklauso nuo amžiaus ir sveikatos, todėl, prieš imantis naujų pratimų, būtų išmintinga pasitarti su gydytoju. Atsižvelgiant į įvairias rekomendacijas, vaikai ir paaugliai kasdien turėtų energingai pajudėti bent po valandą, o suaugusieji vidutinio intensyvumo fizinei veiklai skirti 150 minučių per savaitę arba intensyviai — 75 minutes per savaitę.

Užsiimkite veikla, kuri jums patinka. Tai gali būti krepšinis, tenisas, futbolas, aerobika. Gal mėgstate greitai vaikščioti, važinėti dviračiu, plaukioti, irstytis baidare, bėgioti ristele, dirbti sode, kapoti malkas. Kokią veiklą reikėtų laikyti vidutinio intensyvumo ir kokią intensyvia? Stebėkite save. Jei imate prakaituoti, reiškia, judate gana intensyviai, bet jei sportuojant ar dirbant darosi sunku kalbėti, — labai intensyviai.

 5. IŠSIMIEGOKITE

Miego poreikis ne visų vienodas. Dauguma naujagimių miega po 16—18 valandų per parą, pradedantys vaikščioti kūdikiai — po 14 valandų, ikimokyklinukai — po 11—12 valandų. Moksleiviams paprastai reikia bent 10 valandų miego, paaugliams 9—10 valandų, suaugusiems 7—8 valandų.

Gerai išsimiegoti tiesiog būtina. Anot specialistų, tai turi įtakos:

  • Vaikų ir paauglių augimui bei vystymuisi.

  • Mokymuisi ir naujos informacijos įsiminimui.

  • Hormonų pusiausvyrai, nuo kurios priklauso medžiagų apykaita ir kūno svoris.

  • Širdies ir kraujagyslių būklei.

  • Ligų prevencijai.

Miego stygius siejamas su nutukimu, depresija, širdies ligomis, diabetu ir nelaimingais atsitikimais. Be abejo, tai — svari priežastis išsimiegoti.

Ką daryti, jei neišsimiegate?

  • Stenkitės kasdien atsigulti ir atsikelti tuo pačiu laiku.

  • Pasirūpinkite, kad miegamajame būtų tylu, tamsu ir nei per karšta, nei per šalta.

  • Gulėdamas nežiūrėkite televizoriaus ir nesinaudokite kitais elektroniniais įrenginiais.

  • Stenkitės, kad gulėti būtų kuo patogiau.

  • Prieš miegą neprisivalgykite, negerkite kavos ar svaigalų.

  • Jei pritaikius minėtus patarimus vis tiek kamuoja nemiga ar kitokie miego sutrikimai, kaip antai didelis mieguistumas dieną ar sutrikęs kvėpavimas miegant, pasitarkite su sveikatos specialistu.

Pasidomėkite

ATSIBUSKITE!

Kas Biblijoje rašoma apie švarą?

Pasidomėkite Biblijos patarimais, kurie milijonams žmonių padeda laikytis švaros ir gyventi sveikai.

ATSIBUSKITE!

Pagerinti sveikatą įmanoma

Daugumai žmonių atrodo, kad įpročiai ir sveikata nėra susiję. Sužinokite, kaip apsaugoti ir net pagerinti savo sveikatą.

ATSIBUSKITE!

Biblijos požiūris į ligas ir jų gydymą

Skaitykite, kas Biblijoje rašoma apie ligas ir jų gydymą.