Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2013 m. lapkritis

 INTERVIU | ELDARAS NEBOLSINAS (ELDAR NEBOLSIN)

Klasikinės muzikos atlikėjas pasakoja, kodėl tiki Dievą

Klasikinės muzikos atlikėjas pasakoja, kodėl tiki Dievą

Eldaras Nebolsinas iš Uzbekistano — pasaulinio garso pianistas. Solo partiją fortepijonu pritariant orkestrui jis ne kartą yra atlikęs Londone, Maskvoje, Sankt Peterburge, Niujorke, Paryžiuje, Romoje, Sidnėjuje, Tokijuje ir Vienoje. Augdamas Sovietų Sąjungoje, Eldaras buvo auklėjamas ateistine dvasia. Bet vėliau priėjo prie išvados, kad žmogus — Dievo rankų kūrinys. Atsibuskite! bendradarbis paprašė pianisto papasakoti apie savo profesiją ir įsitikinimus.

— Kaip tapote muzikantu?

— Abu mano tėvai — pianistai. Muzikos mane pradėjo mokyti, kai buvau penkerių. Vėliau įstojau į aukštesniąją muzikos mokyklą Taškente.

— Papasakokite, ką reiškia būti orkestro solistu.

— Dviejų vienodų orkestrų nebūna. Tai nelyginant milžiniškas muzikos instrumentas, kuriuo „groja“ dirigentas. Galbūt didžiausias iššūkis solistui yra su dirigentu rasti „bendrą kalbą“. Šis ryšys primena dviejų gerų draugų pašnekesį — abu turi stengtis ne dominuoti, o taikytis vienas prie kito. Dažniausiai tokiam ryšiui užmegzti skiriamos viena dvi repeticijos.

— Kiek laiko repetuojate individualiai?

— Mažiausiai po tris valandas kasdien, — jau nekalbant apie laiką, kai mokausi skambinti sudėtingas kūrinio vietas. Be to, prieš pradedant repetuoti, dar reikia išnagrinėti kūrinio struktūrą, taip pat perklausyti kitus to paties kompozitoriaus kūrinius. Tai padeda geriau suprasti atliekamą kūrinį.

— Kuo virtuozas skiriasi nuo paprasto pianisto?

— Gebėjimu priversti fortepijoną „dainuoti“. Paaiškinsiu plačiau. Fortepijonas tam tikra prasme yra ir perkusinis instrumentas. Užgavus stygą, garsas tik silpnėja, — priešingai nei jį išgaunant pučiamaisiais instrumentais ar žmogaus balsu,  kai garso stiprumą galima išlaikyti tą patį ar net sustiprinti. Skambinant fortepijonu, svarbu neleisti garsui silpti. Atlikėjas tai daro vos pastebimus pirštų bei riešų judesius derindamas su dešiniojo pedalo paspaudimais; šitaip prailginama garso trukmė ir išgaunamos tembro variacijos. Įvaldęs šią sudėtingą techniką, pianistas gali priversti fortepijoną skambėti kaip fleitą, ragą ar net visą orkestrą. Juo gali pamėgdžioti net patį nuostabiausią muzikos instrumentą — žmogaus balsą.

— Akivaizdu, jog be galo mylite muziką.

— Man muzika — tai kalba, tiksliausiai išreiškianti ir sužadinanti jausmus, kuriuos sunku ar net neįmanoma perteikti žodžiais.

— Kaip susidomėjote dvasiniais dalykais?

— Mūsų namuose visada buvo daugybė knygų. Tėtis jas parsiveždavo iš Maskvos. Mane ypač sudomino knyga, kurioje remiantis Biblija pasakojama apie žmonijos priešaušrį ir Izraelio tautos istoriją. Dar viena knyga, padariusi įspūdį, buvo Tu gali gyventi amžinai žemės rojuje (išleido Jehovos liudytojai). * Žavėjausi joje aiškiai išdėstytais Biblijos mokymais. 1991-aisiais išvykdamas į Ispaniją studijuoti muzikos, pasiėmiau tą knygą su savimi ir perskaičiau kelis kartus. Atkreipiau dėmesį, kad mokymai joje pagrįsti ne emocijomis, bet logiškais samprotavimais ir faktais.

Mane ypač sudomino tai, kad Biblijoje žadama, jog žmonės galės žemėje gyventi amžinai. Tai atrodė visiškai suprantama! Su Jehovos liudytojais dar nebuvau susipažinęs, tačiau nusprendžiau juos sutikęs būtinai paprašyti, kad pamokytų iš Biblijos.

— Kaip susitikote su Jehovos liudytojais?

— Praėjus keletui dienų, pamačiau dvi moteris. Abi rankose nešėsi Bibliją. „Jos atrodo visai kaip tie žmonės, apie kuriuos skaičiau, — toptelėjo mintis. — Ir skelbia kaip biblinių laikų krikščionys.“ Netrukus jau studijavau Bibliją su liudytojais. Dabar labiausiai džiaugiuosi tuo, kad galiu padėti kitiems pažinti Kūrėją.

— Kas jus, buvusį ateistą, įtikino, jog yra Kūrėjas?

— Pati muzika. Beveik nerasi žmogaus, kuris jos nemėgtų, ir suvokiame ją taip, kaip nesuvokia joks gyvūnas. Muzika galime išreikšti džiaugsmą, pasitikėjimą, švelnumą ir beveik kiekvieną jausmą. Skambant melodijai, savaime imame judėti į taktą. Bet ar be muzikos neišgyventume? Ar ji padeda tapti stipresniam, juk evoliucionistai teigia, kad išlieka stipriausi? Tikriausiai, ne. Mano požiūriu, nelogiška daryti išvadą, kad žmogaus smegenys, gebančios kurti ir jausti muziką, kaip antai Mocarto, Bethoveno, yra evoliucijos produktas. Kur kas protingesnis paaiškinimas, jog mūsų smegenys sukurtos išmintingo ir mylinčio Kūrėjo.

Biblija — tai nelyginant subtilios kompozicijos meistriškai sukurta simfonija, jaudinanti žinia visai žmonijai.

— Kaip įsitikinote, kad Biblija yra Dievo Žodis?

— Biblija sudaryta iš 66 nedidelių knygų, kurias maždaug 1600 metų rašė apie 40 vyrų. Mąsčiau: „Kas galėjo „diriguoti“ šio unikalaus šedevro rašymui?“ Vienintelis logiškas atsakymas — Dievas. Man Biblija — nelyginant subtilios kompozicijos meistriškai sukurta simfonija, jaudinanti žinia visai žmonijai.

^ pstr. 15 Dabar Jehovos liudytojai Biblijos studijoms naudoja knygą Ko iš tikrųjų moko Biblija? Ją galite rasti svetainėje www.jw.org.