Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2013 m. liepa

Visur mačiau neteisybę

Visur mačiau neteisybę

GIMIAU 1965-aisiais neturtingoje šeimoje Šiaurės Airijoje. Augau Derio grafystėje religinių ir politinių neramumų laikotarpiu, kuris truko daugiau kaip 30 metų. Katalikų mažuma jautėsi diskriminuojama valdančiosios protestantų daugumos ir kaltino juos rinkimų machinacijomis, kietos rankos politika, juodųjų sąrašų sudarinėjimu, į kuriuos įtrauktas asmuo negalėdavo gauti darbo ar būsto.

Visur mačiau neteisybę. Nesuskaičiuočiau, kiek kartų buvau sumuštas, ištemptas iš automobilio, mačiau į save nukreiptą ginklą, buvau policijos arba kareivių tardomas, apieškomas. Nuolat terorizuojamas mąsčiau: „Turiu pasirinkti — susitaikyti su esama padėtimi ar kovoti!“

Dalyvaudavau eitynėse 1972 metų Kruvinojo sekmadienio (tą lemtingą dieną britų kareiviai nušovė 14 žmonių) aukoms atminti. Taip pat prisidėjau prie eitynių, kuriomis buvo norima pagerbti respublikonų kalinius, paskelbusius bado streiką, 1981-aisiais pasibaigusį jų mirtimi. Iškeldavau draudžiamą vėliavą ir, kur galėdamas, keverzodavau prieš britų valdžią  nukreiptus grafičius. Regis, su kuo nors iš katalikų nuolat būdavo žiauriai pasielgiama ar kas nužudomas, todėl neapykanta aštrėjo. Taiki demonstracija dažnai peraugdavo į riaušes.

Mokydamasis universitete, įsitraukiau į žaliųjų judėjimą. Vėliau persikėliau į Londoną ir prisidėjau prie socialistų protestų prieš vyriausybės politiką, kuri, kaip atrodė, gynė aukštuomenės interesus. Dalyvavau profsąjungų streikuose prieš darbo užmokesčio mažinimą, o 1990-aisiais — demonstracijoje prieš teisės balsuoti apmokestinimą. Tą kartą protestuotojai labai nusiaubė Trafalgaro aikštę.

Tačiau ilgainiui visu tuo nusivyliau. Užuot pasiekę savo tikslus, protestais tik įžiebdavome dar didesnę neapykantą.

Nepaisant kilnių ketinimų, žmonės negali pasiekti nei teisingumo, nei lygybės.

Maždaug tuo laikotarpiu vienas draugas mane supažindino su Jehovos liudytojais. Jie paaiškino man iš Biblijos, kad Dievas nėra abejingas mūsų kančioms ir kad jis atitaisys visą patirtą žalą (Izaijo 65:17; Apreiškimo 21:3, 4). Nepaisant kilnių ketinimų, patys žmonės negali pasiekti nei teisingumo, nei lygybės. Mums ne tik reikia Dievo vadovavimo, bet ir jo galios įveikti nematomas jėgas, dėl kurių pasaulyje kyla visos bėdos (Jeremijo 10:23; Efeziečiams 6:12).

Tada supratau, kad mano kova prieš neteisybę buvo panaši į bandymą plauti denį skęstančiame laive. Koks palengvėjimas žinoti, jog išauš diena, kai žemėje nebebus jokios neteisybės, ir visi žmonės bus lygūs.

Biblija moko, kad Jehova „myli, kas teisinga“ (Psalmyno 37:28). Būtent tai ir yra viena priežastis, kodėl galime neabejoti, kad jis užtikrins tokį teisingumą, kokio žmonių valdžios užtikrinti nepajėgia (Danieliaus 2:44). Jei norėtumėte sužinoti daugiau, susipažinkite su Jehovos liudytojais arba apsilankykite mūsų svetainėje www.jw.org.

Pasidomėkite

GEROJI NAUJIENA NUO DIEVO

Kodėl Dievas leidžia, kad egzistuotų blogis ir žmonės kentėtų?

Kur blogio ištakos ir kodėl Dievas iki šiol leidžia žmonėms kentėti? Ar kada blogio ir kančių nebeliks?

BIBLIJOS STUDIJŲ ANKETA

Kodėl verta studijuoti Bibliją?

Biblija padeda gauti atsakymus į svarbius gyvenimo klausimus milijonams žmonių. Gal atsakymų ieškote ir jūs?