Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2013 m. kovas

 PORTRETAI IŠ PRAEITIES

Robertas Boilis

Robertas Boilis

Istorijos žinovai Robertą Boilį tikriausiai atsimena kaip mokslininką; jo vardu pavadintas gamtos dėsnis, kuriuo nusakomas ryšys tarp dujų slėgio ir tūrio. Šis reikšmingas atradimas davė pradžią tolesniam mokslo vystymuisi. Tačiau Boilis buvo ne vien talentingas mokslininkas. Jis nuoširdžiai tikėjo Dievą ir brangino jo įkvėptą Žodį, Bibliją.

ROBERTAS BOILIS gimė 1627 metais turtingoje šeimoje Lismoro pilyje, Airijoje. Tai buvo istorikų vadinamo švietimo amžiaus priešaušris, kuomet šviesūs protai stengėsi išvaduoti liaudį iš fanatizmo gniaužtų, kausčiusių žmoniją ištisus amžius. To siekė ir Boilis. Autobiografijoje, pasakodamas apie savo jaunystę, jis pasivadino filaretu — „dorybės mylėtoju“.

Boilis ne tik troško sužinoti tiesą, bet ir labai norėjo savo žiniomis dalytis su kitais. Jis tapo produktyviu rašytoju, kurio veikalai padarė didžiulį poveikį daugeliui jo amžininkų, tarp jų garsiam mokslininkui serui Izaokui Niutonui. 1660 metais Boilis tapo vienu iš Karališkosios draugijos — mokslo institucijos, ligi šiol tebeveikiančios Londone — įkūrėjų.

MOKSLININKAS

Boilis laikomas moderniosios chemijos pradininku. Jis pasirinko visai kitą kelią nei jo amžininkai alchemikai. Šie atradimus laikė paslaptyje arba aprašydavo miglotai, taip, kad galėdavo suprasti tik vienas kitas ne jų rato žmogus. Boilis, priešingai, iki smulkmenų aprašė ir publikavo visus savo darbus. Negana to, užuot aklai tikėjęs visuotinai  pripažintomis hipotezėmis, joms patikrinti pasirinko eksperimentinį metodą.

Eksperimentais Boilis pagrindė idėją, kad materija sudaryta iš tam tikrų dalelių, kurias pavadino korpuskulomis. Skirtingi tų dalelių junginiai sudaro skirtingas medžiagas.

Savo požiūrį į mokslinius tyrimus Boilis puikiai apibendrino veikale „Chemikas skeptikas“. Čia jis patarė mokslininkams vengti arogancijos bei dogmatizmo ir noriai pripažinti klaidas. Boilis reikalavo, kad turintieji tvirtą nuomonę jaustų aiškų skirtumą tarp to, ką žino kaip neginčijamą tiesą ir ką mano esant tiesa.

Boilis reikalavo, kad turintieji tvirtą nuomonę jaustų aiškų skirtumą tarp to, ką žino kaip neginčijamą tiesą ir ką mano esant tiesa

TIKĖJO DIEVĄ

Taip pat atkakliai Boilis gilinosi ir į dvasinius dalykus. Tai, ką suprato apie visatą ir nuostabią gyvąją gamtą, jį įtikino, jog turi būti Kūrėjas. Todėl mokslininkui buvo nepriimtina tarp anų laikų inteligentijos vis labiau įsivyraujanti ateizmo dvasia. Jis padarė išvadą, jog nė vienas blaiviai mąstantis žmogus negali netikėti Dievo.

Tačiau Boilis nemanė, kad tiesą galima rasti vien pasitelkus protą. Jis tikėjo, jog tam reikia kažkokio apreiškimo nuo Dievo. O tas apreiškimas yra Dievo Žodis, Biblija.

Boiliui buvo skaudu, jog daugelis nežino Biblijos mokymų, ir jų religiniai įsitikinimai, regis, neturi tvirto pagrindo. Argi teisinga, kad žmogus tiki tik todėl, kad jį taip išmokė tėvai arba taip tikima ten, kur jis gimė? Boilis labai troško padėti žmonėms geriau pažinti Bibliją.

Jis finansavo Biblijos leidimą daugeliu kalbų: kai kurių Šiaurės Amerikos čiabuvių, arabų, airių, malajų ir turkų. Robertas Boilis, talentingas, tačiau kuklus žmogus, be galo troško visur atrasti tiesą ir padėti tą patį padaryti kitiems.