LAPLANDINIO griciuko migracija — vienas iš labiausiai stebinančių mums žinomų reiškinių. 11000 kilometrų atstumą paukštis įveikia per kiek ilgiau nei aštuonias paras.

Susimąstykite. Tyrinėtojai mano, jog kai kurių rūšių paukščiai orientuojasi pagal Žemės magnetinį lauką, tarsi jų smegenyse būtų įtaisytas kompasas. O griciukas, tikėtina, orientuojasi dar ir pagal Saulės padėtį dieną bei žvaigždžių — naktį. Be to, spėjama, kad jis jaučia besiartinant audrą ir geba pasinaudoti palankiu vėju. Vis dėlto, kaip šie paukščiai pajėgia atlikti tokią neįtikėtiną kelionę, specialistus glumina ligi šiol. „Juos tyrinėju jau 20 metų, — sako biologas Bobas Gilas (Bob Gill), — ir niekaip negaliu jais atsižavėti.“

Ką manote? Ar laplandinio griciuko navigacinė sistema yra evoliucijos produktas? O gal taip sukurta?