Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2012 m. spalis

Ką gali daryti tėvai

Ką gali daryti tėvai

„Klasė buvo perpildyta. Nebuvo ventiliatorių, todėl tvyrojo alinantis karštis“ (Luisas, Bolivija).

„Mokykloje trūko mokytojų, todėl jie negalėjo skirti laiko kiekvienam individualiai. Nebuvo žemėlapių, laboratorinės įrangos, bibliotekos“ (Dokes, Mianmaras).

„Daugumai mokytojų sunkiai sekdavosi suvaldyti klasę. Kartais moksleiviai visai neklausydavo, todėl mokytis būdavo itin sunku“ (Nina, Pietų Afrikos Respublika).

KAIP rodo šie pasisakymai, kai kuriose mokyklose mokytis toli gražu nelengva. Jei turite vaikų, kaip, nepaisant aplinkybių, galėtumėte padėti jiems gauti kuo geresnį išsilavinimą? Štai keletas patarimų.

Rodykite iniciatyvą.

Sutelkite dėmesį ne į problemas, daugumos kurių jūs išspręsti negalite, o į tai, ką padaryti galite. Jei vaikui labai nesiseka koks dalykas, arba jis yra tiesiog užverstas namų darbais, pabandykite kartu ieškoti išeičių. Gal namuose įmanoma sudaryti geresnes mokymosi sąlygas? Gal, kad vaikas atliktų svarbiausias užduotis, jam reikėtų susidaryti tvarkaraštį? Gal būtų naudinga, kad papildomai pamokytų korepetitorius? Daugiau patartų vaiko mokytojas ir socialinis darbuotojas. Šiuos žmones laikykite sąjungininkais, o ne priešininkais.

Padėkite vaikui nepamiršti, kokiu tikslu mokosi.

Išsilavinimas turi padėti tapti visapusišku, atsakingu žmogumi. Vaikas turėtų lankyti mokyklą ne vien dėl to, kad išmoktų įsigyti turto. Kaip rodo tyrimai, daugelis jaunuolių siekia išsilavinimo vedami vienos minties — praturtėti. Biblija į materialinius dalykus skatina žiūrėti nuosaikiai. Nors joje pripažįstama, kad pinigai yra apsauga, perspėjama, jog „kas trokšta būti turtingi“, tikros laimės neras (Mokytojo 7:12; 1 Timotiejui 6:9).

Išsilavinimas padės vaikui tapti visapusišku, atsakingu žmogumi

Tegul sunkumai vaiką grūdina.

Daugelis mokytojų skundžiasi, jog sutarti su tėvais būna netgi sunkiau nei su vaikais. Kartais sūnui ar dukrai patekus į bėdą ar gavus prastesnį pažymį tėvai puola aiškintis ir ieškoti „teisybės“. Štai vienas pavyzdys. Žurnalo Time straipsnyje pasakojama apie koledžo dėstytoją, kurios studentai, „gavę blogesnį pažymį, paskaitos metu skambina tėvams ir skundžiasi, o tada telefoną  perduoda jai, nes tėvai nori „išsiaiškinti“. Būna tokių tėvų, kurie pareiškia už vaiko studijas sumokėję didelius pinigus, todėl kitoks pažymys nei dešimtukas jų netenkina“.

Daugelis mokytojų skundžiasi, jog sutarti su tėvais būna netgi sunkiau nei su vaikais

Tokie tėvai savo vaikui daro meškos paslaugą. Kaip rašo Poli Jang-Aizendrat (Polly Young-Eisendrath) knygoje The Self-Esteem Trap, užuot leidę „patirti savo poelgių pasekmes, vaizdžiai tariant, išsrėbti košę, kurios prisivirė“, jie vaiką „gelbsti“. Autorės nuomone, „jei tėvai per daug kišasi ir stengiasi už vaikus išspręsti visas jų problemas, o šie sėdi rankas sudėję, tėvai darosi stipresni, o vaikai, priešingai, neišmoksta savarankiškumo“.

Išmintingai nuspręskite, kokio išsilavinimo vaikui siekti.

Kaip jau minėjome, išsilavinimas padės vaikui tapti atsakingu žmogumi (Pradžios 2:24). Bet kiek ilgai jam reikia mokytis, kad pasiektų šį tikslą?

Nemanykite, jog tam, kad užsitikrintumėte vidutinį pragyvenimo lygį, būtina baigti universitetą. Yra ir ne taip brangiai kainuojančių variantų. Kai kuriais atvejais turintis amatą gyvena ne ką prasčiau už baigusį universitetą.

Reziumė. Mokyklose nėra tobulos tvarkos, ir vaikai šiais laikais patiria tokių sunkumų, apie kokius prieš kelis dešimtmečius nė nesapnavome! Bet jūsų palaikomas vaikas gali jaustis normaliai. Kodėl tad šio žurnalo 3—7 puslapiuose pateiktų minčių neaptarus su šeima?