Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Atsibuskite!  |  2011 m. lapkritis

Viršūnių susitikimai klimato kaitos klausimu. Tik kalbos?

Viršūnių susitikimai klimato kaitos klausimu. Tik kalbos?

 Viršūnių susitikimai klimato kaitos klausimu. Tik kalbos?

„Pasaulis turi sutelkti jėgas ir drauge spręsti klimato kaitos klausimą. Dauguma mokslininkų sutinka, — jei nieko nedarysime, bus dar daugiau sausrų, bado ir klimato pabėgėlių, o tai ateinančiais dešimtmečiais įžiebs dar daugiau konfliktų“ (JAV prezidentas Barakas Obama).

KAI kurių mokslininkų nuomone, Žemė serga. Ji karščiuoja. Anot jų, visoje planetoje temperatūra artėja prie kritinio taško — tos trapios ribos, kurią peržengus net mažiausias temperatūros pakilimas „sukeltų dramatiškų pokyčių gamtoje, o šie dar labiau pagreitintų atšilimą“, — rašo Britanijos laikraštis The Guardian.

Kaip patekome į tokią padėtį? Ar dar galima ką nors pakeisti? Ar mūsų jėgoms išspręsti visuotinio atšilimo problemą, jau nekalbant apie daugelį kitų žmoniją varginančių bėdų?

Daugelis specialistų sutinka, kad viena iš pagrindinių atšilimo priežasčių — žmonių veikla. Juk nuo tada, kai prasidėjo pramonės revoliucija, vis daugiau naudojama iškastinio kuro, kaip antai anglies ir naftos. Dar viena priežastis — besaikis miškų kirtimas. Miškai yra nelyginant planetos plaučiai. Medžiai sugeria dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Iškirtus didelius miškų plotus, vis daugiau šių dujų kaupiasi atmosferoje. Siekdami kažkaip spręsti minėtas problemas, pasaulio lyderiai yra surengę ne vieną viršūnių susitikimą klimato kaitos klausimais.

Kioto protokolas

1997 metais pasirašius Kioto protokolą, buvo užsibrėžti tikslai sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekį. Šį protokolą pasirašiusios Europos Sąjungos ir dar kitos 37 pramoninės šalys įsipareigojo per penkerius metus, nuo 2008-ųjų iki 2012-ųjų, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti vidutiniškai penkiais procentais, palyginus su 1990-ųjų kiekiu.

Tačiau Kioto protokolas išspręsti visų problemų negalėjo. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos niekada jo neratifikavo. Taip pat tokios didelės besivystančios šalys kaip Kinija ir Indija konkrečiai neįsipareigojo, kiek sumažins išmetamų dujų kiekį. Verta atkreipti dėmesį, kad vien Jungtinės Valstijos ir Kinija kartu paėmus išmeta 40 procentų viso į atmosferą patenkančio anglies dioksido.

Viršūnių susitikimas Kopenhagoje

Kopenhagoje (Danija) vykusio viršūnių susitikimo (COP 15) tikslas buvo atnaujinti Kioto protokolą ir nuo 2012 metų užsibrėžti naujus tikslus *. 2009-ųjų gruodį spręsti klimato kaitos klausimų į Kopenhagą susirinko 192 šalių atstovai, tarp jų 119 valstybių vadovai. Susitikimo dalyviai susidūrė su trim pagrindinėmis problemomis.

 1. Kaip pasiekti teisiškai pagrįstus susitarimus. Ar išsivysčiusios šalys sutiks išmetamų dujų kiekį sumažinti iki nustatytos ribos? Ar dauguma besivystančių šalių apribos išmetamų dujų kiekio augimą?

2. Kaip finansuoti ilgalaikius uždavinius. Kovai su augančiais visuotinio atšilimo padariniais ir aplinkai nekenksmingų technologijų diegimui besivystančioms šalims daug metų reikės milijardų dolerių pagalbos.

3. Kas atliks išmetamų dujų monitoringą. Tokia priežiūra padėtų kiekvienai valstybei neviršyti nustatyto į atmosferą išmetamų dujų kiekio ir užtikrintų, kad besivystančiose šalyse būtų tinkamai panaudojamos dotacijos.

Ar šie trys klausimai buvo išspręsti? Derybos sekėsi taip sunkiai, kad, regis, buvo neįmanoma pasiekti net ir mažiau ambicingų susitarimų. Paskutinėmis konferencijos valandomis 28 valstybių vadovai vos ne vos pasirašė kompromisinį dokumentą, pavadintą Kopenhagos susitarimu. Jis buvo priimtas nieko konkretaus neįsipareigojant. Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, „konferencijoje dalyvavusios šalys [. . .] stengsis prisilaikyti Kopenhagos susitarimo“. Kitaip tariant, laikytis susitarimo ar ne, kiekviena valstybė gali spręsti pati.

Kas toliau?

Nors rengiama ir yra numatyta surengti daugiau konferencijų, skeptiškos nuotaikos auga. „Planeta ir toliau kais“, — rašo laikraščio New York Times apžvalgininkas Polas Krugmanas (Paul Krugman). Pernelyg dažnai trumpalaikė politinė ir ekonominė nauda priešpastatoma ilgalaikei gamtosaugos naudai. O tada pirmenybė dažniausiai teikiama verslui. „Jei norite suprasti, kodėl gamtosaugai priešinamasi, pagalvokite apie pelną“, — sako Krugmanas. Be to, jis rašė, kad jo šalyje pastangos kovoti su klimato pokyčiais numarintos, o „kaltininkai aiškūs — godumas ir [politinis] bailumas“.

Atšilimą galima palyginti su uraganu. Meteorologai gana tiksliai geba apskaičiuoti jo stiprumą ir kryptį. Tai, be abejo, labai pravartu kiekvienam, kas pasitaikys jo kelyje. Bet nei mokslininkai, nei politikai, nei verslininkai nepajėgūs uraganą sustabdyti. Regis, tą patį galima pasakyti ir apie visuotinį atšilimą. Visa tai verčia prisiminti Biblijoje, Jeremijo 10:23 (Brb), užrašytus žodžius: „Ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori.“

Visuotinį atšilimą sustabdys tik Dievas

Biblijoje sakoma, jog „Viešpats, kuris sutvėrė dangų, Dievas, kuris žemę paruošė [. . .] padarė [ją] ne be reikalo“ (Izaijo 45:18, Vl). Be to, teigiama: „Žemė lieka per amžius“ (Mokytojo 1:4, Brb).

Dievas neleis, kad Žemė pavirstų negyvenama. Jis imsis tvarkyti žmonijos reikalus ir padarys galą nevykusiam žmonių valdymui bei tiems, kas jos netausoja. Tuo pat metu išsaugos gyvus visus, kurie teisingai gyvena ir nuoširdžiai stengiasi Dievui įtikti. Patarlių 2:21 [2:21, 22, Brb] sakoma: „Juk dorieji gyvens žemėje, o klastingieji bus iš jos išrauti.“

[Išnaša]

^ pstr. 10 Šis viršūnių susitikimas buvo surengtas kaip numatyta Jungtinių Tautų Bendrojoje klimato kaitos konvencijoje.

[Rėmelis 13 puslapyje]

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra atmosferos dalis, kuri absorbuoja spinduliuotę, sklindančią nuo žemės paviršiaus. Šiltnamio efektą sukelia dauguma šiuolaikinės pramonės į atmosferą išmetamų dujų. Tai anglies dioksidas, freonas, metanas ir azoto suboksidas. Vien anglies dioksido kasmet į aplinką patenka per 25 milijardus tonų. Tyrimai rodo, jog nuo pramonės revoliucijos pradžios anglies dioksido atmosferoje padaugėjo 40 procentų.

[Paveikslų šaltinių nuorodos 12 puslapyje]

Žemė: NASA/The Visible Earth (http://visibleearth.nasa.gov/); Barakas Obama: ATTILA KISBENEDEK/AFP/Getty Images